Šiuolaikiniame pasaulyje mus supa gausybė technologijų, gyvenimo tempas darosi vis greitesnis. Po truputį įprantame gyventi darydami ir gaudami viską greičiau ir greičiau.
Nebemokame mėgautis knyga, veikiau renkamės filmą, stalo žaidimus pakeičia greitai blykčiojantis ekranas.
„Su kiekviena vaikų grupės kaita pastebiu, kad vaikams dėmesį sukoncentruoti tampa vis sunkiau ir tai darosi ne pavienių vaikų, o daugelio problema. Dėmesio koncentracijos pratimus taikome praktiškai mokykloje, tačiau juos taikyti vien mokykloje neužtenka, susitelkimo metodikos turėtų būti naudojamos ir namuose“, – mintimis dalinasi ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Justė Petkuvienė, kuri apibendrina specialistų patarimus ir pateikia praktinius pavyzdžius dėmesio koncentracijai lavinti.
Mąstymo žaidimai
Pasak psichologės S. Stephen, vaikų dėmesį ugdyti galima žaidžiant dėmesio koncentracijos žaidimus. Svarbiausia, kad juos žaidžiant nebūtų naudojami jokie išmanieji įrenginiai. Gydytoja siūlo pasigaminti atminties žaidimo korteles (kortelių komplektą sudaro vienodų kortelių poros, jos užverstos ant stalo, vaikas verčia vieną ir pasirenką kitą, jei jos nevienodos, užverčia ir bando iš naujo surasti tokias pačias korteles). Visiems žinomas stalo žaidimas „Uno“ taip pat padeda atkreipti dėmesį į skaičius ir spalvas, taip ugdant dėmesio koncentraciją. Mažesniems vaikams galima pateikti paveiksliukus, kuriuose kažkas ne taip, pvz. ant kojos užmauta pirštinė arba katinas su paukščio kūnu. Taip ugdysime ne tik dėmesio koncentraciją, bet ir kalbinius gebėjimus.
„Prieš keletą metų klasėje turėjau vaiką, kuriam sutelkti dėmesį buvo be galo sunku. Su juo pradėjome žaisti labai paprastą žaidimą ir po kurio laiko pastebėjau, kad jo dėmesys sutelktas išbūdavo vis ilgesnį laiką. Su berniuku išsidėliodavome ant stalo penkis mažus skirtingų spalvų žaisliukus. Paprašydavau jo įsiminti ir įvardinti kas ir kokios spalvos yra ant stalo, o tada užsimerkti. Jam nežiūrint, paimdavau vieną žaisliuką ir paprašydavau jo įvardinti ko trūksta. Pradžioje sekėsi sunkiai, vaiko žvilgsnis blaškydavosi po klasę ir tik priminus užduotį keletą kartų, berniukas bandydavo susitelkti į žaisliukus ir atsakyti. Po keliolikos žaidimo dienų, berniukas greičiau susitelkdavo ir pasakydavo kokio žaisliuko trūksta. Vėliau jis gebėdavo pasakyti kokie žaisliukai sukeisti vietomis. Berniuko dėmesio koncentracija veiklų metu nuo keleto sekundžių, prailgėjo iki keleto minučių“, – metodika dalinasi mokytoja Justė.
Psichologė S. Stephen mini, kad vienas iš žaidimo būdų yra sekų kūrimas, kuris padeda vaikams ugdyti susitelkimą. Sekas galima dėlioti pagal dydį, spalvą ar kitas savybes. Taip pat ieškoti ir atrasti skirtumus paveikslėliuose ar dėlionėje, vaikus skatina atkreipti dėmesį į smulkias detales ir susitelkus jų ieškoti.
Pediatrė iš Bostono Claudia M. Gold pataria palaikyti ir vaiko fizinį aktyvumą, kad vaikas smagiai ir aktyviai ,,išsižaistų“, tada tikrai galės labiau įsitraukti į dėmesio lavinimo žaidimus.
Aplinka
Psichologė S. Stephen taip pat pataria atkreipti dėmesį į aplinką, kurioje vyksta susitelkimo lavinimo žaidimas ar užduotėlė: rami muzika ir švelni šviesa bei jokių prietaisų padeda vaikui susikaupti. „Veiklos ar žaidimo metu reikėtų turėti visas priemones šalia savęs, kad nereiktų blaškytis, atitraukti dėmesio ir būtų galima žaisti ar mokytis“, – atkreipia dėmesį mokytoja Justė.
Rutina
Gydytoja Claudia M. Gold teigia, kad rutina ne tik padeda vaikui suprasti laiką, bet ir programuoja vaiko smegenis, kuriuo metu reikės mokytis. „Todėl mes mokykloje visada siekiame turėti įprastą rutiną ir dienotvarkę – pastovumas labai padeda lavinti mažųjų dėmesio koncentraciją“, – pastebi mokytoja Justė.
Pasak gydytojos Claudia M. Gold svarbu, kad vaikas turėtų ir kasdienes pareigas, pavyzdžiui susitvarkytų žaislus pažaidus ar išsiplauti puodelį po pusryčių.
Trumpesnės instrukcijos
Jeigu prašome vaiko: „Jonai, prašau išsiplauk savo kakavos puodelį, tuomet sudėliok žaisliukus į vietas ir nusiplovęs rankas, ateik valgyti“, tokia instrukcija vaikui gali pasirodyti per ilga ir jis jos neprisimins, ypač jei turi susikaupimo sunkumų. Pediatrė Claudia M. Gold pataria tokiu atveju prašymą skaidyti į trumpesnius sakinius ir po kiekvieno įvykdyto darbo, pagirti ir motyvuoti vaiką. Galiausiai per laiką, vaikas prisimins vis daugiau ir vis labiau gebės sukoncentruoti dėmesį į ilgesnę instrukciją.
Pertraukėlės ir poilsis
Psichologė S.Stephen ir pediatrė Claudia M. Gold įvardina poilsio svarbą. Tarp žaidimų ar veiklų rekomenduojama daryti pertraukėles, taikyti atsipalaidavimo metodikas, kad vaikas galėtų atsipalaiduoti. „Mokykloje pasiteisinusi Mindfulness metodika, kurios metu vaikai ne tik trumpai pailsi, bet tuo pačiu ir lavina dėmesio sutelkimą. Pavyzdžiui vaikų paprašome užsimerkti ir stengtis išgirsti mokyklos gatvę, keliauti klausa į kiemą, į kitą klasę, į savo klasę ir įsiklausyti į save. Tai tik vienas Mindfluness metodikos pavyzdys, tačiau jis labai veiksmingai leidžia vaikams atsipalaiduoti ir lavinti ne tik dėmesio koncentraciją, bet ir vaizduotę“, – pasakoja mokytoja Justė.
Psichologė S.Stephen ir vaikų gydytoja Claudia M. Gold pažymi, jog svarbu ne tik trumpos pertraukėlės bet ir kokybiškas miegas naktį. Dauguma vaikų geba geriau susikaupti po gero miego. Svarbus ir trumpas pogulis (angl. power nap) dienos metu, trunkatis apie dvidešimt minučių, nesvarbu ar tai ikimokyklinio amžiaus vaikas ar mokinys, grįžęs po pamokų.
„Apibendrinant, dėmesio koncentraciją reiktų lavinti ir mokykloje, ir namuose. Geriausias būdas ugdyti susitelkimą – žaidimas, tačiau reikia nepamiršti ir aplinkos, kurioje žaidžiame, susikurti rutiną, nepamiršti gerai pailsėti ir daryti pertraukėlių bei vaiko galvos neužkrauti pernelyg ilgomis instrukcijomis“, – atkreipia dėmesį Justė.
