Neretai pasigirsta nuomonių, kad Lietuvos mokyklose vaikai ruošiami tik baigiamiesiems egzaminams, pamirštant asmenybės ir bendrų gebėjimų ugdymą. Pasaulis sparčiai kinta – taip sparčiai, kad mokiniai, kurie šiandien mokosi mokykloje, į darbo rinką įsilies jau visiškai kitokiame rytdienos darbo pasaulyje.
Gebėjimas generuoti naujas idėjas, rasti kitokius problemų sprendimus, o kartu įžvelgti būdus, kaip tai įveiklinti, pritaikyti praktikoje – nuo modernios visuomenės neatsiejami įgūdžiai. Jie telpa po kūrybiškumo ir verslumo sąvokomis. Vis dažniau kalbama, kad šios savybės turėtų būti pradedamos ugdyti dar mokykloje.
„Erudito“ licėjaus direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui bei ekonomikos ir verslumo mokytoja Kristina Celiešiūtė sutinka – gyvenimas prasideda ne tada, kai baigi mokyklą. „Mokykla nėra vien tik apie mokslą: jei nesimokysi – neišlaikysi egzamino, neįstosi į universitetą. Ji turi būti apie gyvenimą, paruošti jam, išmokyti ieškoti ir rasti atsakymus – kodėl, kaip, kam? Tai turi būti atliekama per pavyzdžius, situacijas, patirtis, nes tokiu būdu žinios įsisavinamos geriausiai ir išlieka ilgiausiai. Verslumas – taip pat nėra kažkas tolimo ar nepasiekiamo. Tai gyvenimas, kuris vyksta šalia ir kuriame patys esame, veikiame“, – sako ji. Kaip ugdyti kūrybiškumą ir verslumą? Kokiu būdu tai įtraukti į mokymosi procesą?
Kas yra verslumas ir kodėl jį reikia ugdyti?
Pasak K. Celiešiūtės verslumas plačiąja prasme suprantamas kaip prekės ar produkto kūrimas, tačiau tai dar ne viskas. „Verslo produktą matome akivaizdžiai – tai prekė, paslauga. Tačiau pats verslumas yra daugybės asmeninių savybių rinkinys: tai ir kritinis mąstymas, kūrybinis mąstymas, drąsa veikti, prisiimti atsakomybę, atsakingai dirbti ir, aišku, nebijoti rizikuoti“, – sako ji.
Šių savybių, anot specialistės, reikėtų mokyti nuo mažens, kadangi verslumas mokslininkų įvardijamas kaip išteklius – lygiai taip pat, kaip žemė ar kapitalas. Verslo nėra be kūrybiškumo, jie eina greta vienas kito.
„Verslumas – tai kūrybiška galimybių paieška, leidžianti sukurti prekę ar paslaugą, patobulinti jau esamą ar rasti galimybių inovacijoms. Jei apsidairytume aplink, pastebėtume daiktus, kuriuos naudojame kaip įprastus, tačiau prieš 20 ar 50 metų jie net nebuvo įsivaizduojami – telefonai, išmanieji laikrodžiai, robotai buityje, elektromobiliai, alternatyvios energijos sprendimai“, – sako K. Celiešiūtė. Visa tai – kūrybiškų ir verslių žmonių darbo rezultatas. Bet kurios sėkmingos organizacijos viena iš pagrindinių ašių yra kūrybiški žmonės, inovatyvios idėjos, nestandartiniai sprendimai.
Kaip verslumą ir kūrybiškumą ugdyti mokykloje?
„Erudito“ licėjuje su vaikų projektais dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Sigita Malmyga pasakoja, kad vienas iš būdų ugdyti verslumą, kūrybiškumą ir kitas reikalingas savybes – įtraukti į mokymosi procesą veiklas, susijusias su pamokomis, tačiau gerokai praplečiančias mokymosi lauką. Ji dalinasi pavyzdžiais, kaip „Erudito“ licėjuje tai daroma per projektinius darbus.
Mokiniai per metus vykdo penkis ilguosius projektus, kurie trunka po 6 savaites – verslumo, kiekybinio tyrimo, literatūros (šaltinių) analizės, meno ir socialinės iniciatyvos. Šiuos projektus daro visos pagrindinio ugdymo klasės nuo 5-os iki 10-os kl. Kaip jie vyksta?
„Klasė paskirstoma į grupes po 5 mokinius. Kiekviena grupė sugalvoja pavadinimą, pasirenka būsimo projekto idėją, gauna planą, kuris nusako, kas turėtų būti įgyvendinta kiekvieną savaitę, grupei yra paskiriamas mentorius. Mentorius – tai mokytojas, kuris padeda komandai atkreipti dėmesį į darbų atlikimo terminus, kriterijus ir reikalavimus, padeda mokiniams ir atsako į jiems kylančius klausimus“, – pasakoja S. Malmyga.
Mokytoja akcentuoja, kad ypač jei tai verslumo projektas, vaikų darbas panašėja į tikro projekto vykdymą su visais jo esminiais etapais, pradedant nuo idėjų generavimo, rinkos tyrimų, produkto ar paslaugos kūrimo, ataskaitos ruošimo ir rezultatų pristatymo. „Vaikams pateikiami konkretūs reikalavimai, kaip turi atrodyti projekto ataskaita, kas svarbu viešo pristatymo metu. Rengiant ataskaitą ugdomas vaikų raštingumas, gebėjimas aprašyti įgyvendinamą projektą, jo etapus, atliktus tyrimus. Pristatymo metu jie mokosi gyvo ir natūralaus viešojo kalbėjimo, retorikos subtilybių, gebėjimo užmegzti kontaktą su auditorija, sužino, kaip turi teisingai atrodyti vizuali pateiktis“, – akcentuoja ji.
Patirtys ir įgūdžiai – ne teoriniame lygmenyje, o praktikoj
Mokytoja pabrėžia, kad projektai nėra vien teorinė dalis, tai – ir praktika, kurios metu mokiniai kuria naujus produktus, jų modelius ar prototipus. „Kai mokiniai pristatinėjo savo sukurtus namo dizaino projektus, viena grupė rodė namo modelį, nulipdytą iš molio. Kita grupė mokinių darė maketą iš kartono, o jis turėjo priderintus vazonėlius su gyvais želdiniais. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip mokiniai įsijaučia į šias projektines veiklas, išlaisvina savo kūrybinį potencialą. Dažnas pats nesugalvotų kurti tokių dalykų, bet paskatintas, paragintas – gali viską“, – teigia S. Malmyga.
Projektų metu, anot mokytojos, vaikai susiduria su realaus gyvenimo iššūkiai ir galimybėmis. „Verslumo projekto nugalėtojų grupė gavo mokyklos įsteigtą prizą – projekto finansavimą – ir pagamino atšvaitus su mokyklos logotipu. Penktokų grupei, įgyvendinant socialinės iniciatyvos projektą, teko skambinti į Vilniaus miesto savivaldybę tartis dėl galimybės Vilniaus mieste kelti inkilus“, – apie kelis iš daugelio pavyzdžių, leidžiančių prisiliesti prie realaus gyvenimo patirčių, pasakoja S. Malmyga.
Pasak mokytojų, per projektų pristatymų dieną komisijos nariai išklauso apie 50 verslo idėjų, pamato jų prototipus arba jau sukurtus konkrečius produktus. Produktų ir paslaugų įvairovė yra labai didelė: nuo keksiukų, edukacinių knygelių, duomenų bazės mokymuisi, aplikacijų mobiliajame telefone, rankų ploviklio kuris parodo, kokios rankos vietos dar neišmuilintos, važinėjančių miesto šiukšliadėžių, maisto atliekų problemą sprendžiančių programėlių, susietų su mokyklos valgykla, jaunimo užimtumo portalų ir t.t.
Kaip vaikus ugdo projektais grįstas mokymas?
Pasak K. Celiešiūtės, žinių prasme šių projektų turinys yra skirtingas, tačiau jie visi yra susieję su dėstomais dalykais ir jų integracija. „Kiekviename projekte integruojami mažiausiai trys dalykai, tačiau visuose projektuose mokiniams skiriama visiška laisvė nagrinėti temą, kuri jiems yra aktuali, įdomi. Pavyzdžiui, kiekybinio tyrimo projekte mokiniai gali nagrinėti mašinų srautą Karaliaus Mindaugo gatvėje, namų darbų atlikimo greitį, mokymosi motyvaciją, oro užterštumą ir t.t. Taigi, mokiniai net to nepajausdami gilina savo žinias gamtos, biologijos, IT, matematikos, anglų kalbos dalykuose. Taip vyksta su kiekvienu iš 5 projektų“, – pasakoja mokytoja.
Šiuose projektuose, anot jos, didelė reikšmė skiriama ne tik žinioms. „Kompetencijų ugdymas šiuose projektuose yra bene svarbiausias. Kodėl? Nes kompetencijų kaitą sunkiau pamatuoti, tai reikalauja ilgesnio nuolatinio stebimo laikotarpio. Darbas grupėse, bendradarbiavimas, komunikavimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas yra lavinami nuolat, tai tęstinis procesas“, – mintimis dalijasi mokytoja K. Celiešiūtė.
