Vasaros su knyga kryptys: Meksika, Belizas, Perloja ir Ventės ragas

Vasara jau čia pat, tad atostogų planuose tegul atsiranda vietos ir gerai knygai. Tikimės, kad per šiuos metus skaitymas tapo dar svarbesniu ir malonesniu užsiėmimu ir, jei keliausite, lagamine atsiras vietos ir knygai. O jeigu vasarą leisite namuose, keliauti siūlome knygų puslapiais po Naująją Zelandiją, Meksiką, Belizą, Perloją ar Ventės ragą. Įsimintinos istorijos – įvairiausiems skaitytojams.

„Meksikos gotika“ – stilingas romanas, nukeliantis į spalvingą Meksiką

Ryškus Meksikos gamtovaizdis, tradiciniai apdarai, valgiai, prietarai, erotika ir košmarai, naikinantys plonytę ribą tarp sveiko proto ir beprotybės. Kanadoje gyvenančios meksikiečių kilmės rašytojos Silvios Moreno-Garcios „Meksikos gotika“ – autentiškas gotikinis romanas.

Atokiame Meksikos miestelyje ant didžiulio kalno stūksantis Viktorijos stiliaus dvaras nubyrėjusiomis čerpėmis, ištaigingu dekoru ir įspūdinga juodmedžio terasa slepia daugybę paslapčių. Miestelėnai kalba, kad Doilių dvare moterys išsikrausto iš proto. Vieną dieną ant dvaro slenksčio pasirodo įžūli, koketiška aristokratė Noemė Taboada, pasiryžusi išsiaiškinti, kas nutiko neseniai Aukštumoje apsigyvenusiai jos pusseserei Katalinai. Tačiau Doiliai nemėgsta svečių, o įkėlus koją į jų namus išvykti nėra lengva.

Iš anglų kalbos vertė Inga Čepulienė

 

„Kaktusas ar pienė?“ – kas esate jūs?

Ar psichologiškai atsparūs tik tolimi neįtikėtinų istorijų herojai, o gal visi esame pajėgūs keltis vėl ir vėl iš naujo? Šiais neramiais laikais vienas iš keturių žmonių išgyvena liūdesį, nesaugumą ir nerimą bei kenčia nuo psichologinių problemų. Manoma, kad ateityje su jomis susidurs kas antras žmogus. Kaip nesileisti sugniuždomiems, atsitiesti ir gyventi toliau? Ar psichologinio atsparumo galima išmokti?

Psichologė ir meno psichoterapeutė Evelina Savickaitė-Kazlauskė kalba apie psichologinį atsparumą, pasitelkdama pozityviąją psichologiją, asmeninę patirtį ir mokslinius tyrimus, pateikia praktines užduotis. Knygoje sužinosite, kas vyksta kūne, kai patiriame stresą ar nerimą, pažinsite savo mintis, jausmus, pojūčius ir elgesį, sugebėsite rasti ramybę ir pusiausvyrą. Tapsite stipresni ir atsparesni, suprasite, kas esate labiau – prie atšiauriausių sąlygų prisitaikanti ir žydinti pienė ar viską ištveriantis, tačiau spygliais visus atstumiantis kaktusas.

„Žmonijos gerumas“ – gal metas pakeisti požiūrį?

„Jeigu tikėsime, kad dauguma žmonių nėra geri, atitinkamai elgsimės vieni su kitais. Ieškosime blogiausių savybių ir jų rasime“, – teigia vienas populiariausių ir įtakingiausių Nyderlandų mąstytojų Rutger Bregman ir kviečia iš esmės perkrauti požiūrį į vieni kitus. Vakarų kultūroje šimtmečius vyravo žmogaus tamsiosios prigimties pavyzdžiai ir nuostata, kad esame iš prigimties sugedę ir linkę į blogį. Autorius meta drąsų iššūkį ir, remdamasis naujausiomis psichologijos, ekonomikos, biologijos, archeologijos įžvalgomis, teigia priešingai: žmonės iš prigimties yra geri. O mūsų instinktas pasitikėti kitais yra vienas svarbiausių žmonijos evoliucijos veiksnių. Bet kodėl pasaulyje tuomet tiek daug kančios? Autorius kviečia į intelektinį nuotykį ir labai kritiškai pažvelgia į istorinius įvykius, didžiąsias idėjas, mokslinius tyrimus, į ypatingų žmonių ypatingas iniciatyvas, darančias pasaulį geresnį. Knyga, keičianti požiūrį.

„Drugelių kalnas“ – kelionė po Belizo džiungles ir save

Literatūra nėra pagrindinė beveik tris dešimtmečius Lietuvoje gyvenančio R. K. Salters veikla, tačiau „Drugelių kalnas“ – ilgai brandintas kūrinys, puikiai suregzta ir stilingai parašyta istorija. Detektyvinių romanų autorius Tristanas Grifinas ir jo partnerė Heda jau penkerius metus gyvena Centrinėje Amerikoje esančioje džiunglių ir kalnų valstybėje Belize, proskynoje ant kalno, atsiskyrę nuo visuomenės. San Antonijaus miestelio žmonės retai mato šią įspūdingą porą, todėl sukrečianti žinia, priverčia tingų vietinės policijos nuovados konsteblį imtis itin atsakingo tyrėjo darbo. Tačiau viską dar labiau apsunkina į Belizo pakrantes nuo vandenyno atūžęs uraganas. Ar žmogui duota laisvė pabėgti nuo visko ir pradėti gyvenimą iš pradžių? Ar meilė gali prižadinti mirtinai sužalotą dvasią?  „Drugelių kalnas“ – ne tik puikus detektyvas, bet ir intriguojanti vidinė kelionė.

Iš anglų kalbos vertė Ligija Kaminskienė

„Dingusi sesuo“ – „Septynių seserų“ istorija tęsiasi

Fenomenu tapęs britų rašytojos Lucindos Riley romanų ciklas „Septynios seserys“ pasakoja įvaikintų seserų istorijas ir yra paremtas mitu apie garsųjį Plejadžių žvaigždyną. Žvaigždyną sudaro septynios žvaigždės, tačiau Šveicarijoje užaugo tik šešios įvaikintos seserys. Taigi ką tik pasirodžiusi „Dingusi sesuo“ kupina dar daugiau paslapčių, nes pasakoja apie septintą seserį. Šeimos advokatui pranešus, kad galbūt Naujojoje Zelandijoje atsirado septinta sesuo, kitos leidžiasi į paieškas, kurios nusidriekia aplink pasaulį ir laiku į praeitį. Seserys turi ypatingo žiedo su smaragdu piešinį, pagal kurį gali įsitikinti, ar Merė Makdugal išties yra jų sesuo. Naujojoje Zelandijoje jos randa Merę, bet pasirodo, kad žiedą pilnametystės proga jai padovanojo mama – taip pat Merė, kuriai jis priklausė nuo pat gimimo. Tačiau vyresnioji Merė leidosi į gyvenimo kelionę aplink pasaulį. Norėdamos išsiaiškinti tiesą, seserys privalo ją pasivyti, bet, atrodo, Merė visiškai netrokšta, kad ją surastų.

Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė

„Nepasiduokite baimei“ – kaip įveikti nepritekliaus mentalitetą?

Kodėl net pasiekę sau išsikeltus tikslus nesugebame pajusti pilnatvės? Kas slypi už perfekcionizmo, pavydo ar polinkio sprukti nė neišbandžius savo jėgų? Baimė į mūsų gyvenimus ateina įvairiais ir kartais

visai netikėtais pavidalais – sako taikomosios psichologijos specialistė, sporto psichologė Pippa Grange ir knygoje „Nepasiduok baimei“ moko pažinti tiek išorines, tiek vidines baimės apraiškas. P. Grange analizuoja šiandieniniam žmogui būdingą nepritekliaus mentalitetą, aptaria, kaip baimė veikia mūsų kūną ir mintis, bei kokiais būdais galime atkoduoti pasąmoningas baimes, kurias tiek metų vadinome kitais vardais. 7 mokslininkės siūlomi praktiniai patarimai padės išsiugdyti naujus įpročius, kuriais galėsite įveikti destruktyvius, baimę skatinančius elgesio modelius.

Iš anglų kalbos vertė Lina Perkauskytė

„Mėgėjiška santuoka“ – gyvenimus keičiantys meilės paradoksai

Šeimos santykiai – visų amerikiečių rašytojos, Pulitzerio premijos laureatės Anne Tyler romanų ašis. Romane „Mėgėjiška santuoka“ rašytoja lakoniškai ir sukrečiančiai atveria paprastų žmonių paprastas istorijas. Polina ir Maiklas iš pirmo žvilgsnio svajonių pora – jauni, gražūs, tarsi sutverti vienas kitam. Nuo tos akimirkos, kai Polina, svetima Baltimorės lenkų kvartale, įžengė į Maiklo motinos krautuvėlę, jis pametė dėl jos galvą, o Antrasis pasaulinis karas paskubino santuoką, kurios neturėjo būti. Polina – impulsyvi ir nepraktiška vėjavaikė. Maiklas – lėtas, atsargus ir kritiškas. Ir jei dauguma sutuoktinių ilgainiui nugludina aštrius kampus, jų santuoka ir po daugelio metų išlieka mėgėjiška. Net praėjus trims dešimtmečiams, tapę artimiausiais žmonėmis anūkui, jie vis dar tokie patys, kamuojami įsišaknijusių skirtumų.

Iš anglų kalbos vertė Rūta Razmaitė

„Paskutinė naktis Londone“ – stulbinanti prabanga karo akivaizdoje

Istorinis Karen White romanas „Paskutinė naktis Londone“ aprėpia ištisus dešimtmečius nuo Anglijos mados lauko Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iki pasivaikščiojimų po šių dienų Londono apartamentus. 1939 metais dvi merginos atvyksta į Londoną su viltimis įsisukti į sunkiai pasiekiamą aukštuomenės sluoksnį. Tačiau Londoną pasiekia karas. Aviacijos antpuoliai, slėptuvės namų rūsiuose, stiprėjančios nacių bei britų žvalgybos pajėgos ir iškilmingi pokyliai, tampantys savotišku priešnuodžiu aplinkui tvyrančiai mirties nuojautai. Madam Luštak salone darbo nestinga – ore sklandant bombonešiams ruošiamasi naujam pokylių sezonui. Tačiau vienas įvykis pakeičia viską. Kas nutiko lemtingaisiais karo metais? Ar po daugelio metų, 2009–aisiais, pavyks atskleisti paslaptį, kas iš tiesų nutiko tada?

Iš anglų kalbos vertė Emilija Grigulaitė

„Slaptoji įlanka“ – žvilgsnis į Baltijos jūrą iš kitos pusės

Karen Swan romanai dėl vaizdingų vietovių aprašymų primena kelionių memuarus. „Slaptoji įlanka“ nukelia į idilišką Stokholmo salyną, švedų pamėgtą poilsiavietę, kurioje Mogertai leidžia vasaras. Hana ir Maksas Mogertai – laiminga pora, auginanti devynmetį sūnų ir padūkusias dvynukes. Uolos, tyli bangų mūša ir švelnus brizas nuo Baltijos jūros kuria apgaulingą foną bręstančiam šeimos konfliktui. Auklės darbas Belai – atgaiva ir puikus būdas pabėgti nuo asmeninių rūpesčių, tačiau viskas pasikeičia vieną lemtingą rytą, kai ruošdama vaikus į mokyklą ji atsiliepia Mogertų namų telefonu. Po septynerių metų iš komos pabudo Hanos vyras, kuris nė neįtaria, kad ankstesnio gyvenimo nebėra. Jam atvykus į salą prasideda pavojingas žaidimas, kuriame Bela prisiima pagrindinį vaidmenį.

Iš anglų kalbos vertė Laima Pacevičienė

„28 vasaros“ – pažadas, kad ir kas benutiktų

Paplūdimio romanų karalienės Elin Hilderbrand visų knygų veiksmas vyksta ten, kur gyvena pati autorė – Nantaketo kurorte. „28 vasaros“ nukelia į 1993-iuosius, kur du jauni žmonės duoda pažadą, kad ir kas nutiktų vieną savaitgalį per metus praleisti kartu. 2020-aisiais devyniolikmetis Linkas duoda pažadą mamai ir iš rašomojo stalo stalčiaus paima voką, ant kurio parašyta: „Prašau paskambinti“, o viduje – lapelis su telefono numeriu. Linkas suglumęs. Ką sakyti? Ir kas turėtų atsiliepti? Išgirdęs nepažįstamo vyro balsą Linkas sutrinka dar labiau. Ar gali būti, kad tai tas pats Džeikas Maklaudas, kurio žmona kandidatuoja į prezidentus? Kas gali sieti šį vyrą ir jo mamą – penkiasdešimt vienerių metų anglų kalbos mokytoją iš Nantaketo salos? Tai istorija apie pasirinkimus ir jų kainą.

„Išnykusių šalių žemėlapis“ – kodėl pradingsta šalys?

Kurią valstybę Jungtinės Tautos praminė pavojingiausia pasaulio vieta? Kodėl XIX a. JAV ant daugybės apleistų namų kabėjo užrašas „Iškeliavom į Teksasą“? Kuri šalis sutiko atsisakyti nepriklausomybės mainais už leidimą auginti tabaką? Britų autoriaus Gideon Defoe knygoje „Išnykusių šalių žemėlapis“ su humoru pasakoja apie keisčiausias ir netikėčiausias šalių atsiradimo ir išnykimo priežastis. Vienos šalys gyvavo ištisus amžius, kitos – vos kelias dienas. Tarp aprašomų šalių ir Perlojos respublika. Politinės manipuliacijos, rasizmas, karštakošiai avantiūristai, skaudžios klaidos, o kartais ir kvailas aplaidumas – margos istorijos liudija keisčiausias valstybių mirties priežastis.

„Kur dingo gandras Grantas?“ – Ventės rago paslaptys

8-12 metų skaitytojams skirtoje knygoje „Kur dingo gandras Grantas?“ Gina Viliūnė nukelia į Ventės ragą, kur prieš išskrisdami žiemoti į šiltuosius kraštus renkasi paukščiai. Ventės rage šeimininkauja šarka Pika, paukščių sąskrydžio sekretorė, ji rūpinasi, kad kiekvienas paukštelis būtų sužieduotas – gautų dailų žiedą su užrašu „Lietuva“. Bet prieš leidžiantis į tolimą kelionę paukščiai būtinai turi išgirsti garbės pirmininko gandro Granto iškilmingą kalbą. Visi nekantrauja, tik štai antra diena Granto niekur nematyti. Kur jis dingo? G. Viliūnė ne tik pasakoja paukščių nuotykius, bet ir pateikia įdomių faktų apie sparnuočių pasaulį. Kurie paukščiai laikomi protingiausiais? Kokio dydžio yra jūrinio erelio lizdas? Ką pietums lesa skėtsakalis?

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 − = penki

Kitos temos: