Ar dažnai tenka išmesti nesuvartotą ar su pasibaigusio galiojimo data maistą? Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė maisto atliekų išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse susidaro namų ūkiuose. Štai Lietuvoje vidutiniškai kiekvienas gyventojas per metus išmeta apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Dietistė Vaida Kurpienė sako, kad viena iš priežasčių, kodėl su atliekomis iškeliauja tiek daug vartoti tinkamo maisto – netinkamas jo laikymas. Pradėti tvariau gyventi V. Kurpienė siūlo nuo paprastų žingsnių – tvarkos šaldytuve.
Į šiukšlių dėžę dažniausiai keliauja duonos gaminiai, pieno produktai, daržovės – greitai gendantys ir specialių laikymo sąlygų reikalaujantys produktai. Neretai su atliekomis iškeliauja ir pietų ar vakarienės likučiai, kuriuos tiesiog pamirštame šaldytuve. Rečiau išmetame įvairias kruopas, makaronus ir kitus ilgo galiojimo produktus. Netinkamas produktų laikymas, pirkinių planavimas ir porcijų apskaičiavimas – tarp dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl dešimtis kilogramų maisto išmetame su atliekomis.
„Maisto švaistymo problema išlieka itin skausminga. Pandemijos metu buvo sunaikinta šimtai tonų nenuimto daržovių ir vaisių derliaus. Gyventojai pradėjo daugiau gaminti namuose, tad tikėtina, kad išmetamo maisto kiekiai galėjo išaugti ir namų ūkiuose. Todėl kartu su e.parduotuve „Barbora“ siekiame atkreipti gyventojų dėmesį į tvaresnį ir sąmoningesnį vartojimą, kviesdami atsakingais būti kasdien. O pradėti siūlau nuo paprastų žingsnių – peržiūrėti savo šaldytuvą ir įvesti jame tvarką. Tai padės išvengti užsilikusių maisto likučių, ilgiau išlaikyti produktus šviežius bei sutaupyti“, – sako dietistė ir dviejų knygų apie mitybą autorė V. Kurpienė.
Tvarkingas šaldytuvas prasideda nuo sąmoningo apsipirkimo
Vaida Kurpienė pabrėžia, kad palaikyti tvarką šaldytuve bus lengviau, jeigu jo neprigrūsite pilno ir pirksite tai, ką tikrai planuojate suvartoti artimiausiomis dienomis. Tam palankūs ir pasikeitę apsipirkimo įpročiai.
Gyventojai dalį savo kasdienių apsipirkimų perkėlė į internetą, jų krepšeliuose dabar dominuoja daugiau šviežių, greitam suvartojimui skirtų produktų. Iki pandemijos e. parduotuvėse gyventojai dažniau darydavo didelius savaitinius apsipirkimus, o kasdienių produktų užbėgdavo į šalia namų esančią parduotuvę.
9 taisyklės, kaip sutvarkyti šaldytuvą, kad sumažėtų išmetamo maisto kiekiai:
- Šaldytuvą reguliariai valykite ir tvarkykite. Valyti tinka su actu ar priemonėmis, kurios dezinfekuoja. Kuo mažiau bakterijų, tuo maistas ilgiau bus šviežias.
- Dėdami produktus į šaldytuvą, laikykitės labai aiškios tvarkos. Pavyzdžiui, tuos produktus, kuriuos reikia kuo greičiau sunaudoti – dėkite akių lygyje, lentynos priekyje. Kuo giliau ir toliau bus produktai, tuo mažesnė tikimybė, kad sunaudosite juos laiku.
- Visas praplėštas pakuotes sandariai uždarykite. Pagamintą maistą sudėkite į mažiausias dėžutes, ne tik uždenkite, bet ir sandariai uždarykite. Kuo mažiau oro cirkuliacijos ir deguonies kontakto su produktu – tuo ilgiau išvengsite rūgimo proceso.
- Šaldytuve palaikykite teigiamą, 4-4,5 laipsnių temperatūrą. Žemesnėje temperatūroje lėčiau veisiasi bakterijos. Temperatūra įvairiose šaldytuvo vietose gali skirtis. Pavyzdžiui, kuo arčiau šaldymo elemento/sienelės – tuo šalčiau. Kuo arčiau durelių – šilčiau. Atkreipkite į tai dėmesį dėliodami produktus.
- Daržovėms ir vaisiams būtina drėgmė. Kai kurie šaldytuvai technologijų dėka tai užtikrina specialiuose stalčiuose. Jei tokio neturite, daržoves laikykite dėžėse ar maišeliuose, kad jos negalėtų džiūti, tačiau jie neturi būti sandarūs, kad išvengtumėte pelijimo. Žalumynus ir salotas pamerkite į stiklinę ir statykite šaldytuve. Uogas užpilkite vandeniu stiklainyje, taip jos išsilaikys ilgiau.
- Durelės – šilčiausia šaldytuvo vieta su dideliais temperatūrų svyravimais. Taigi čia vieta greitai naudojamiems ir nebijantiems temperatūrų svyravimų produktams: krienams, garstyčioms ir kitiems pagardams, taip pat – kefyrui, airanui, jogurtui. Tačiau tai ne vieta pienui, jei jį vartosite ilgiau nei kelias dienas.
- Peršviečiami indeliai. Dažniausiai naudoju stiklinius su sandariu uždarymu. Taip atvėrus dureles iš karto matome pasirinkimą. Kuo mažiau matome – tuo mažesnė tikimybė, kad suvartosime laiku.
- Venkite prigrūsti šaldytuvą. Taigi pirkite tik tiek, kiek reikia, pvz., užsisakydami maisto produktų tik artimiausioms dienoms. Kai prikrauname per daug, nematome, kas lentynų gilumoje ir tas maistas dažniausiai… sugenda.
- Planuodami pirkinius, pirmiausia pasižiūrėkime, ką jau turime, kuriuos produktus reikia suvartoti per artimiausias dienas. Pagalvokite, ką galėtumėte pagaminti iš turimų produktų, o tada trūkstamus produktus dėkite į krepšelį.
Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad yra produktų, kurių šaldytuve laikyti nereikėtų. Šaltyje šie produktai kaip tik greičiau praranda prekinę išvaizdą ir tinkamumą vartoti.
„Šaldytuve nereikėtų laikyti pomidorų, bulvių ir svogūnų. Šaldytuvas taip pat nebūtinas ir aliejui, išskyrus žuvų taukus ir linų sėmenų aliejų. Jeigu šaldytuve laikote alyvuogių aliejų ir jame susidaro nuosėdos, tai aliejaus savybių nekeičia – kambario temperatūroje nuosėdų nebeliks. Šaltyje nereikia laikyti ir riešutų sviesto, česnakų, riešutų ir sėklų, ropinių daržovių, nebent namuose labai karšta ir daržovę jau prapjovėte. Į šaldytuvą įprastai nededame ir miltų bei grūdų. Tačiau čia pravartu žinoti – jeigu namuose veisiasi maistinės kandys, šaldytuvas grūdus nuo jų apsaugotų“, – patarimais dalijasi V. Kurpienė.
