Esu trijų vaikų mama. Juokauju, kad jauna mama, nes mano vaikai dar maži. Vaikai atėjo vėlai, tad esu brandi mama. Neseniai pagalvojau ir paskaičiavau, kad šiam savo gyvenimo projektui esu skyrusi ne mažiau kaip 10 metų.
Iš pradžių rodėsi, kad štai – paauginsiu sūnų, išleisiu į darželį ir grįšiu į darbą prie savo suaugusio žmogaus gyvenimo, prie kurio buvau įpratusi: darbo ritmo, komandiruočių, atostogų. Galėsiu būti laisva, o ne sėdėti namie (nes taip daugelis supranta ir vertina mamų darbą, ir net aš pati abejojau, ar čia teisingas mano pasirinkimas negrįžti į darbą po metų).
Išėjo kitaip, nes, dar planuojant sugrįžimą į darbą, į mūsų šeimą atėjo dukra. Buvo sunku, nes neįsivaizdavau, kad vaikai gali nesutarti (mat aukso kiaušinį nuo sosto nuvertė tėtės princesė), kad vyras toliau dirbo ir jo socialinis gyvenimas dėliojosi, kad man liko namų erdvė ir buitis, o pagalbos su vyru neturėjome – tik vienas kitą. Dėl to atrodė, kad esu išsisėmusi, užsisukusi savo rate ir nei sau, nei kitiems nebeįdomi. Dabar manau, kad tiesiog tuomet buvau dar neužaugusi kaip mama ir jaučiau daugiau pareigą, o ne džiaugsmą būti su savo vaikais, mėgautis jų meile ir tiesiog leisti sau augti kartu su jais. Taigi, atėjus progai, po šešerių metų vaikų priežiūros atostogų, išėjau į darbą, kupina noro veikti ir dirbti, viską padaryti ir darbe, ir namie…
Kaip galite suprasti, nesuderinau savo gyvenimo rato, vėl neskyriau laiko sau ir savo poilsiui (nes vien tik miego negana) ir, žinoma, perdegiau. Teko sustoti ir pagalvoti, kas man svarbiau, – sveikata, šeima, vaikai ar darbas. Teko pasirinkti, išmokti viduje nusiraminti ir iš naujo atrasti, kas gyvenime svarbiausia, ir kas man teikia energijos bei džiaugsmo. Taip bedėliojant, ką toliau gyvenime veikti, pasibeldė ir mūsų pagrandukė. Aš gavau dar vieną galimybę išmokti mylėti besąlygiškai. Juokauju, kad jeigu ši mergaitė būtų gimusi pirma, tai galėjo būti ir paskutinė. Bet tai buvo tik pirmąjį pusmetį, o po to atsirado vis daugiau džiaugsmo šeimoje ir širdyje. Aš pasikeičiau. Tikrai netapau tobula, net to ir nesiekiu, nes noriu tik pažinti save. O aš save pažinti galiu tik bendraudama su kitais žmonėmis ir veikdama, man ilgi apmąstymai ir savianalizė nepadeda. Dėl to ir pradėjau ieškoti papildomos veiklos, kad šį kartą neužsisėdėčiau savo atostogose.
Tokiu būdu į mano gyvenimą atėjo „Raypath“ ekologiška namų valymo produkcija, su kuria galima atsisakyti chemijos ir valyti namus šlapiai, drėgnai ar sausai, priklausomai nuo paviršių. Tik šluostės ir vanduo. Iš pradžių ir aš nepatikėjau, bet kai į mano namus atvyko „Raypath“ konsultantė ir pademonstravo, kad galima su baltąja pirštine išsivalyti virtuvę (plyteles, sienas, gartraukį, orkaitę, kriauklę su čiaupu), o po to ją praskalavus (jei riebaluota, išskalbus su muilu), su ta pačia pirštine valyti veidrodžius, aš pasidaviau. Įsigijau universalųjį komplektą ir išbandžiau, išsivalydama vos ne visus namus. Man patiko, kad nebereikia jokių valiklių, darbas vyksta kelis kartus greičiau, išsivalo geriau, o paviršiai lieka glotnūs ir malonūs liesti. Net saugu duoti vaikams pavalyti savo žaislus, ištepliotas sienas ir baldus, dažais nutepliotas kriaukles ir stiklus. Tai mane įtikino, ir aš pati tapau „Raypath“ konsultante, įsigydama daug gerų produktų. Ne tik namams, bet ir veido, kūno priežiūrai.
Net vyras pastebėjo, kad neįdedant papildomų pastangų namai pradėjo keistis, tarkime, net grindys, kurias plauna dukra, lieka švarios, skirtingai nei buvo plaunant su kitų gamintojų šluotomis.
Atradimas buvo išvalytas šaldytuvas – susisukau labai greitai ir nebeliko jokių kvapų, nes viskas susigėrė į šluostę ir išėjo ją plaunant po tekančiu vandeniu. O langus valiau: vienas, du, trys… Jokių popierinių rankšluosčių, raudonų akių ar paburkusios nosies, kaip būdavo naudojant langų valiklius.
Dar galiu išrvalyti vaikų lauko drabužius (nebūtina jų skalbti), batus, pati išsivalyti įvairias dėmes (nebėgti į valyklą) ir dar daug visko, taupant laiką, jėgas ir finansus. Draugėms pasakojau apie šluostes ir demonstravau prieš karantiną, džiaugdamasi bendravimu ir pirmaisiais pardavimais. Po truputį pradėjau kelti įrašus į feisbuką „Valau be chemijos“, nors man dar daug ko reikia išmokti.
Karantino metu visi esame namie ir reikia daugiau pasistengti palaikyti tvarką bei švarą. Laiko dideliems tvarkymams kaip ir nėra, nes sūnus mokosi nuotoliniu būdu ir reikia padėti su užduotimis, dukra į darželį neina, tik vis piešia, lipdo, klijuoja, vyras dirba, o mažoji tikrai aktyvi ir viską rausia.
Visi valgo namie ir sukasi toje pačioje erdvėje. Diena prabėga kaip akimirksnis. Juokauju, kad esu jau tapusi priklausoma nuo savo šluosčių: ėjau pro šalį, pamačiau ant sienos piešinį ar nešvarumą, tuoj pavaliau, o jei išterliotas bananais veidrodis, tai vėl su ta pačia, ir nereikia man šimto šluosčių ir valiklių, nereikia pervalyti su vandeniu, užtenka tik nuvalyti, nes šitas mikropluoštas neperneša nešvarumų nuo vieno paviršiaus ant kito, jis viską sugeria ir užrakina iki plovimo po vandeniu.
O kadangi tai pirštinės, – tai valau lengvai, galiu keisti rankas ir net po ilgesnio valymo neskauda plaštakos. Net dukra pati paima ir pavalo išpiltas sultis, uogiene patepliotas sienas, dažais išteptą stalą, sviestu pagražintą sofą ar žemėtą palangę. Mažoji irgi mane mėgdžioja, vis valo grindis. Man daug lengviau ir namų tvarkymo neatidedu savaitgaliui. Aš renkuosi „Raypath“ šluostes dar ir dėl kitos priežasties: dėl į pluoštą įgarintų sidabro jonų paviršiai ne tik nuvalomi, bet ir dezinfekuojami, o tai dabar labai svarbu karantino metu ir net vėliau, nes COVID19 virusas taip greitai neišnyks.
Štai tokia mano patirtis, kuri leidžia man būti aktyvesnei, socializuotis, auginant vaikus ir užsiimant papildoma veikla.
Daugiau apie ekologišką namų valymą skaitykite ČIA
Jurgita Liaugminė, Simono (9 m.), Gabrielės (6 m.) ir Marijos (1 m.) mama
