Prasidėjus vasarai ir sušvelnėjus karantinui žmonės vis aktyviau leidžia laiką gamtoje, drąsiau iškylauja, daugiau važinėjasi dviračiais, riedučiais, paspirtukais.
Deja, bet nutinka ir taip, kad poilsio akimirkas apkartina įvairios „vasariškos“ traumos – sumušimai, sutrenkimai ar mėlynės. Specialistai pataria turėti bent porą būtinų priemonių, padėsiančių nutikus tokiai nelaimei, ir pastebi, kad kasmet prieš šiltąjį sezoną vis daugiau gyventojų šiomis priemonėmis vaistinėse apsirūpina profilaktiškai.
„Geriausia apsaugos priemonė – atsargumas ir apdairumas. Važiuojant dviračiu ar paspirtuku reikia dėvėti šalmą, apsaugosiantį nuo galvos traumų, kurios yra pavojingiausios, rankų, kojų apsaugas, taip pat įvertinti tinkamą važiavimo greitį ir manevravimo saugumą. Žinoma, yra ir tokių situacijų, kai sužeidimų išvengti gana sudėtinga, pavyzdžiui, braidant ežere įsipjaunama su vandenyje neįžiūrimomis stiklo šukėmis. Bet kokiu atveju svarbu žinoti, kaip tinkamai žaizdas dezinfekuoti ir gydyti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė.
Vandenilio peroksidas tinka ne visais atvejais
Pirmosios pagalbos rinkinyje, kuris turėtų būti kiekvienuose namuose ir kartu keliauti į išvykas, vaistininkai rekomenduoja turėti tvarsčių, pleistrų, antiseptinių purškalų, medikamentų nuo skausmo ir uždegimo, tokių kaip ibuprofenas, bei tepalo nuo skausmo ir sumušimų.
Nuo seno pamėgtą vandenilio peroksidą I. Pociulienė pataria naudoti tik paviršinėms žaizdoms, nes ši putojanti priemonė kartu su į žaizdą patekusiais nešvarumais išplauna ir kraujavimą stabdančius krešulius, dėl to žaizda kraujuos ilgiau. Vaistininkė taip pat nerekomenduoja ant žaizdos pilti jodo, briliantinės žalumos ar valyti jos spiritu.
Ieškantiems greitos ir patogios priemonės „du viename“, patariama pasidomėti purškiamais pleistrais.
„Jie skirti negilioms žaizdoms ir yra patogūs tuo, kad ne tik padengia sužeistą vietą plona plėvele, saugančia nuo nešvarumų, mikrobų, leidžiančia žaizdai kvėpuoti ir gyti, bet ir nenusilupa taip greitai kaip paprasti medicininiai pleistrai. Purškiamą pleistrą patogu naudoti vietoje nenustygstančių vaikų sužeidimams gydyti“, – teigia I. Pociulienė.
Net smulkiais nubrozdinimais reikia pasirūpinti
Žmonės linkę nekreipti dėmesio į nedidelius nubrozdinimus ar įdrėskimus, tačiau taip elgtis nederėtų.
Griuvus ir nusibrozdinus odą, įsibrėžus ranką medžio ar krūmo šaka, įsipjovus ar stipriau įsidūrus per pažeistą vietą į organizmą gali patekti infekcija ir kilti uždegimas.
Be to, į sužeistą vietą pakliuvus juodžemiui, kyla grėsmė susirgti reta, bet pavojinga stablige.
Pasak medicinos klinikos „InMedica“ šeimos gydytojos Malgožatos Puzelevič, pirmiausia pažeistą vietą patariama nuplauti su muilu po tekančiu vandeniu. Jei neturite muilo, o ir tekančio vandens greta nėra, žaizdos plovimui tinka ir geriamas vanduo. „Jei kraujavimas negausus, jo stabdyti neskubėkite, nes su krauju iš žaizdos išsiplaus ir ten likusios bakterijos. Žaizdą nusausinkite ir dezinfekuokite antiseptiniu purškalu ar skysčiu, užklijuokite pleistru ar sutvarstykite tvarsčiu.
Tvarsčiai ir pleistrai reikalingi ne vien kraujavimo stabdymui, bet ir apsaugoti žaizdą nuo infekcijos patekimo, tad nuomonė, kad žaizda turi „kvėpuoti“ ir jos dengti niekuo nereikia, nėra visiškai teisinga“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Į gydymo įstaigą specialistė ragina kreiptis, jei kraujavimo, nors ir neintensyvaus, nepavyksta sustabdyti ilgiau nei 15 min., žaizda iš pažiūros atrodo labai gili, žaizdoje matyti likusi metalo, medžio, stiklo ar kitos sužeidusios medžiagos dalis. Tokiais atvejais, reikia atlikti revakcinaciją nuo stabligės (jei ji nebuvo atliekama kas 10 metų).
Itin atidžiai stebėti savo savijautą gydytoja pataria patyrusiems net menkiausią galvos traumą. „Vienas iš požymių, rodančių, kad metas vykti pas gydytojus – ilgai nepraeinantis ar po kurio laiko atsinaujinantis galvos skausmas. Jis rodo, kad galvos trauma gali būti stipresnė nei manėte, tad būtina pasirodyti medikams. Apie galimus smegenų pažeidimus taip pat aiškiai signalizuoja regėjimo, pusiausvyros, dėmesio koncentracijos sutrikimai, atsiradęs pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, mieguistumas“, – vardija M. Puzelevič.
Gydant mėlynes gali padėti „šalta-šilta“ taisyklė
Mėlynės, atsirandančios nuo smūgio sutrūkinėjus smulkioms poodinėms kraujagyslėms ir kraujui išsiliejus į aplinkinius audinius, pažįstamos kiekvienam. Įdomu tai, kad mėlynės ant veido paprastai dingsta per savaitę, o kitose kūno vietose – per dvi.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė I. Pociulienė sako, kad mėlynės atsiradimo tikimybę sumažinti ir jos nykimą pagreitinti gali sumuštos vietos šaldymas ir šildymas. „Vos užsigavus reikia kuo skubiau šaldyti sumuštą vietą, dėl to mėlynė susidarys mažesnė ir nelabai ryški. Po sumušimo praėjus ne mažiau kaip 48 val., šią vietą pašildykite – taip paskatinsite mėlynę išnykti greičiau“, – tvirtina vaistininkė.
Pagreitinti mėlynės išnykimą padeda preparatai su vitaminu P – rutinu, taip pat puikiai gelbėja tepalai su kaštonų ekstraktu, heparinu. Jei mėlynė skausminga, galima naudoti skausmą malšinančius, nesteroidinius priešuždegiminius tepalus.
Sveikatai pavojaus mėlynės paprastai nekelia, o yra labiau estetinė problema, tačiau kartais ir jos tampa priežastimi sunerimti. Kai sumušimas būna stipresnis, pažeidžiama daugiau poodinių kraujagyslių, audiniuose susikaupia daugiau kraujo ir toje vietoje susidaro hematoma. Organizmas su hematoma taip paprastai, kaip su paprasta mėlyne, susidoroti negali, todėl siunčia ženklus, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį. Ilgai nenykstanti, spalvos nekeičianti ir itin skausminga mėlynė reiškia, kad savigyda nepadės ir gali prireikti medikų pagalbos.
