Permainingi orai tampa tikru iššūkiu odai. Nors paprastai rūpinamės veido oda, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitų atidengtų kūno vietų – rankų. Šaltuoju metų laikų rankų odos būklė gali žymiai pablogėti – ji sausėja, šerpetoja, darosi šiurkšti, gal atsirasti įtrūkimų. BENU Sveikos odos instituto specialistė Kristina Lelevičienė sako, kad nereikia ir didelio šalčio, kad rankų oda patirtų stresą. Užtenka drėgnu ir vėjuotu oru pavaikščioti be pirštinių, ir oda praranda savo apsauginį barjerą. Kaip jį atstatyti ir išsaugoti?
Odą nuo nepalankių išorės veiksnių saugo apsauginis odos barjeras, kitaip dar vadinamas lipidiniu barjeru. Jis padeda išlaikyti drėgmę, odos lygumą, saugo nuo įvairių kenksmingų medžiagų, bakterijų ir virusų. Šį barjerą sudaro viršutinis epidermio sluoksnis ir apsauginė plėvelė, kuri padeda išlaikyti tinkamą odos rūgštingumą – pH 5,5. Epidermis saugo odą nuo išsausėjimo ir išorės dirgiklių.
„Pažeidus odos apsauginį sluoksnį, oda greičiau netenka drėgmės, mažėja jos riebumas, todėl ji pradeda sausėti, į gilesnius odos sluoksnius gali patekti alergenų ar bakterijų. Rankų oda ypač jautri pažeidimams, nes rankomis mes atliekame daugybę darbų, kaip namų valymas, indų plovimas, naudojant chemines medžiagas. Be to, nespaudžiant dideliam šalčiui, atrodo, kad pirštinės nėra būtinos, todėl paliekame rankas atviras. Visa tai ardo apsauginį barjerą“, – sako vaistininkė K. Lelevičienė.
Drėkinti ar maitinti?
Pajutus, kad rankų oda sausėja, pirmiausia norisi ją drėkinti. Tačiau šaltuoju metų laiku tai didelė klaida. Drėkinamieji rankų kremai tinkami vasarą, o žiemą reikėtų rinktis riebesnį, odą maitinantį ir saugantį kremą.
„Pažeidus apsauginį odos barjerą, pirmiausia reikia jį atstatyti. Drėkinamieji kremai aprūpina odą drėgme, tačiau neskatina jos gaminti apsauginio sluoksnio. Reikėtų rinktis rankų priežiūros priemones, kuriose yra įvairių aliejų, pvz., sviestmedžio, simonsijų, taip pat bičių vaško ar kakavos sviesto, aprūpinančių odą sočiaisiais riebalais. Jie padeda atkurti apsauginį barjerą, išlaikyti drėgmę ir išvengti odos skeldėjimo. Odos regeneraciją skatina ir rankų kremai, turintys vitamino E bei dekspantenolio. Jis odos ląstelėse virsta pantoteno rūgštimi, kuri svarbi formuojantis ir atsinaujinant odai“, – kokias rankų priežiūros priemones rinktis šaltuoju metu pataria ekspertė.
Esant rimtesniems odos pažeidimams, rankų priežiūra turėtų būti dar intensyvesnė. Suskeldėjusios rankų odos gydymui vaistininkė rekomenduoja rinktis kremus su 5 proc. ar 10 proc. šlapalo. Šlapalas padeda sumažinti tempimo jausmą, skatina pažeistos odos regeneraciją, lygina odą ir grąžina jai elastingumą – padeda greičiau atgauti odai natūralią būseną.
„Odos įtrūkimų gydymui naudingi ir kremai, kurių sudėtyje yra vario, cinko ar mangano. Šie mineralai mažina bakterijų dauginimąsi ir skatina odos gijimą“, – prideda vaistininkė.
Šveisti odą būtina, tik tą daryti reikia atsargiai
Žinant, kad rankų oda žiemą yra itin pažeidžiama, gali kilti dvejonių, ar ją dar reikėtų šveisti. Sveikos odos instituto specialistė šias dvejones išsklaido: šveisti odą būtina, tačiau tą reikia daryti atsargiai.
„Šveičiant odą pašalinamos negyvos ląstelės ir suragėjusios odos dalelės, taip padedama odai atsinaujinti. Tačiau nereikėtų to daryti per dažnai – užteks kartą per savaitę pasirūpinti odos šveitimu. Kad šveičiant nepažeistumėte apsauginio barjero, prieš procedūrą rankas patepkite maitinamuoju kremu, kuris apsaugos odą nuo dirginimo, taip pat naudokite švelnų šveitiklį. Po šveitimo rankas vėl įtrinkite maitinamuoju kremu“, – pataria vaistininkė.
Suminkštinti odą padės ir tokia procedūra: prieš miegą rankas ištepkite riebiu maitinamuoju kremu, apsimaukite medvilnines pirštines ir su jomis miegokite. Ryte džiugins žymiai pagerėjusi odos būklė.
K. Lelevičienė primena, kad svarbu rūpintis oda ir iš vidaus – gerti daug vandens, vartoti Omega-3 riebalų rūgštimis organizmą praturtinančius žuvų taukus, užtikrinti, kad organizmui netrūksta vitaminų A, E, C ir D. Odai naudingi preparatai su Omega-3, Omega-6 ir Omega-9 keramidais bei hialurono rūgštimi, kurie atkuria apsauginį barjerą ir saugo odą.
Rankų priežiūros klaidos
Viena pagrindinių klaidų, kuri daroma ne itin šaltą žiemą – einama į lauką be pirštinių. Net jeigu termometro stulpelis rodo kelis laipsnius aukščiau nulio, pirštines patariama dėvėti – ne tiek dėl šilumos, kiek dėl rankų apsaugos nuo vėjo ir drėgmės.
Pirštines vaistininkė pataria mūvėti ir atliekant namų ruošos darbus. Jos apsaugos nuo odai kenksmingų cheminių medžiagų, taip pat mechaninių odos pažeidimų.
„Taip pat žiemą nereikėtų rankų plauti karštu vandeniu. Grįžus iš lauko labai vilioja pakišti rankas po karštu vandeniu ir leisti joms sušilti, tačiau taip mes odą dar labiau išsausiname. Karštas vanduo nuplauna riebalinę plėvelę, o naujas apsauginis sluoksnis susidaro tik po kelių valandų. Tiesa, venkite ir šalto vandens – jis daro odą šiurkštesnę“, – apie rankų prausimą kalba K. Lelevičienė.
Nuprausus rankas, specialistė pataria jų netrinti rankšluosčiu, o švelniai nusausinti. Pažeistų rankų priežiūrai netinka įprastas muilas ar prausiklis su kvapiosiomis medžiagomis, konservantais, alkoholiu, nes šios medžiagos dar labiau pažeidžia apsauginį barjerą ir sausina odą. Todėl rankoms skirtas priemones rekomenduojama rinktis vaistinėje, kur priemonės skirtos dermatologinei rankų priežiūrai.
Vaistininkė prideda, kad rankų odos priežiūra turėtų tapti tokia pat grožio rutina kaip ir veido odos priežiūra. Juk rankų oda greičiau nei veidas išduoda amžių, todėl tikrai norisi ją kuo ilgiau išsaugoti švelnią, lygią ir elastingą.
