Kol sezonas, dažną savaitgalį praleidžiame kepdami mėsą. Tačiau ar mėsos valgome ne per daug? Vaikų, valgančių per daug gyvūninės kilmės produktų, yra daugybė, ir tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai.
Konsultuoja dietistė, sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė,
Per daug ar per mažai?
Kartais tėvams atrodo, kad jų vaikas mėsos valgo per mažai. Stebėkite vaiko mitybą ne vieną dieną, bet keletą dienų iš eilės. Dažnai porą dienų vaikas valgo daugokai, bet kelias dienas iš eilės visai nevalgo mėsos. Jei vaikas lanko ugdymo įstaigą, darželių valgiaraštis sudarytas taip, kad mėsos gautų tiek, kiek reikia. Kadangi darželių ir mokyklų valgiaraščiai skelbiami viešai tinklalapiuose, tėvai gali pasižiūrėti ir pakoreguoti šeimos meniu: jei tą dieną pietums buvo vištienos kepsnys, vakare namuose geriau gaminti apkepą, žuvį ar kokį kitą patiekalą. Juk jei vaikas valgė dieną, vakare mėsą gal tik pakrapštys, nes pats organizmas diktuoja tokį pasirinkimą. Maži vaikai gerai jaučia savo kūną, kol mes „nenulaužiame“.
Pasaulinė sveikatos organizacija ypač daug kalba ne tiek apie pačios mėsos perteklinį vartojimą, bet daugiau apie perdirbtą maistą. Vaikai valgo per daug perdirbtos mėsos – dešrelių, kumpių. Žinoma, tėvams tai ypač patogu – įmetei dešrelę į keptuvę, pašildei – ir viskas. Arba ryte, užuot virus košę, užtenka sutepti sumuštinį su dešra. Bet ar tai sveika?
Mėsiškus patiekalus gaminti paprasčiau?
Vegetariškus patiekalus gaminti reikia šiek tiek fantazijos, neužtenka, kaip vištos, pašauti į orkaitę. Be to, tėvai sako: vaikai daržovių nevalgo. O ar patys valgo? Ar visada yra daržovių ant stalo?
Jei tėvams gaminti daugiau daržovių patiekalų atrodo didelis iššūkis, siūlyčiau per savaitę įtraukti bent vieną naują receptą. Galima pasiklausti kitų mamų, pasižiūrėti tėvų forumuose, ką vaikai valgo. Dabar socialinė erdvė pilna įvairiausių patarimų ir receptų. Gerų idėjų gali pasiūlyti net darželio valgiaraščiai, jau kelerius metus jie tiktai puikūs. Ir pats vaikas gali papasakoti, koks darželio patiekalas jam patinka, tą patiekalą galima pradėti gaminti ir namuose.
Vaikai mėgsta paprastus patiekalus. Aš namuose kokybišką žuvį kepu taip – atvėsintą arba sausu šaldymu (be glazūros) šaldytą menkę atšildau iki kambario temperatūros, nusausinu, pabarstau prieskoniais ir dedu į 200 laipsnių temperatūros įkaitintą orkaitę. Žuvį reikia kepti, priklausomai nuo jos storio, – paprastai 1 cm lygu 4 minutės orkaitėje. Vidutinė žuvis iškepa per 12 minučių. Galima ant viršaus uždėti nedidelį kiekį sviesto, tada truputį apskrunda viršus. Druskos nereikia, nes žuvis, plaukiojusi sūriame vandenyje, jau savaime turi sūrumo. Šalia galima įdėti šiaudeliais pjaustytų morkų, moliūgų ar bulvių. Garnyrui tiks ir nuo pusryčių likusi pašildyta košė, šalia papjaustyti šviežių daržovių. Vaikai paprastai nemėgsta mišrainių, jie mieliau valgo atskirai papjaustytų agurkų ar pomidorų.
Arba, pavyzdžiui, varškėčiai – sumaišome mažai miltų, daug varškės, suformuojame blynelius, pašauname į orkaitę ir nereikia stovėti prie keptuvės. Šalia varškėtukų papjaustome braškių ar šilauogių, ir viskas.
Kitas nemėsiškas vakarienės receptas galėtų būti omleto keksiukai. Šaldytų arba šviežių pjaustytų daržovių (jei vaikai valgo, galima smidrų) dedame į keksiukų formeles, užpilame omletu ir pašauname į orkaitę. Kol kepa, papjaustome agurkų griežinėlių, vyšninių pomidoriukų, dedame nepjaustytų salotos lapų – vakarienė paruošta.
Jei išsivirėte daugiau pupelių ar avinžirnių, suskirstykite porcijomis ir užšaldykite. Atšildę pabarstykite mėgstamais prieskoniais (vaikams ir to nebūtina) ir pašaukite į orkaitę, kad apskrustų. Saują tokių pupelių ar avinžirmių berkite ant salotų. O vaikams galima tiesiog suberti į dubenėlį, kad valgytų pirštais.
Kuo paprastesnis ir greičiau ruošiamas maistas, tuo vaikai geriau jį valgo. Jie turi matyti ir suprasti, ką valgo.
Ar būtina mėsos įvairovė?
Kai lietuviai sako, kad valgė mėsos, reikia suprasti, kad valgė kiaulienos. Kitas mėsos rūšis jie paprastai įvardina: „paukštiena“, „jautiena“.
Kiauliena nėra bloga, jei kalbame apie liesas jos dalis, tarkime, išpjovą. Ji kokybiška, turi daug baltymų, lengvai virškinama. Nėščioms moterims ir mažiems vaikams rekomenduočiau triušieną, nes joje daugiau geležies, o kūdikėliams dažnai jos trūksta. Nėštumo metu irgi būna padidėjęs geležies poreikis.
Jeigu vaikas valgo tik vištieną, reikėtų tikrinti feritino kiekį kraujyje. Nes vištienos mėsoje tik kulšelėse yra daugiau geležies. Kartą per savaitę rekomenduotina valgyti ir raudonos mėsos. Reikia vengti kraštutinumų, tada bus lengviau gauti pakankamai visų reikalingų maistinių medžiagų.
Pastebiu, kad dabar žmonės labiau rūpinasi, ne tuo, kokia mėsos rūšis, o kaip mėsa auginta. Jei gyvūnas augo laisvėje, mėsos struktūra kitokia. Tokius tėvus suprantu, nes pati stengiuosi pirkti patikrintą mėsą, rečiau didžiosiose fermose augintų gyvūnų. Pavyzdžiui, mėsinės veislės viščiukas natūraliai sodyboje, duodant jam pasilakstyti, palesti žolės ir papildomai lesinant grūdais, yra užauginamas per keturis mėnesius. Tuo tarpu tos pačios veislės viščiukas fermoje kirtimui užauga per 36 dienas. Skiriasi ne tik mėsos spalva bei skonis, bet ir struktūra, jau nekalbant apie maistinę vertę.
Taigi būtina atsirinkti, kur ir kokią mėsą pirkti. Tikrai geriau mažiau, bet kokybiškesnės.
Grilio sezonas
Vasarą kepant maistą ant grilio, įsitikinkite, ar jis lengvai kramtomas. Jei mėsą sunkiai sukramtote patys, vaikai tuo labiau jo nesukramtys. Tokiu atveju mėsą supjaustykite labai plonais, beveik permatomais griežinėliais, tada ją bus lengviau kramtyti.
Mes grilio patiekalus linkę perkepti. Jeigu ruošiate kiaulienos išpjovą, ji puikiai tinka ant grilio, tik venkite skrudėsių ir perkepimo. Matant socialiniuose tinkluose įdėtas šašlykų nuotraukas, taip ir norisi šaukti: „Tėvai, trumpiau kepkite!“.
Ant grilio nebūtina kepti vien mėsą, galima kepti saldaus pieno sūrį, tofu sojos sūrį, halumi sūrį, kurie skanūs ir karšti, ir atšalę. Griliui tinka žuvis – lašiša, skumbrė, silkė, tik jei vaikai valgys, reikia išimti ašakas.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
