Į skaitytojų atsiųstus klausimus atsako docentas Algimantas Vingras
KOKIA GERIAUSIA
Kokia žuvis geriausiai tinka įvairaus amžiaus vaikams?
Gyva, ekologiškai užauginta. Jei tokios neįmanoma nupirkti, tiks šviežia negyva, atvėsinta arba tinkamai atšaldyta.
Šviežių kokybiškų žuvų:
akys išsipūtusios, skaidrios;
žiaunos – nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos;
oda blizganti ir stangri;
žvynai gerai laikosi;
pelekai ir uodega neapdžiuvę;
raumenys standūs, elastingi: paspaudus duobutė greitai išsilygina;
kvapas būdingas produktui;
šaldytos turi blizgėti, kietas stuktelėjus, turi pasigirsti skambus garsas.
Nepirkite žuvies, jeigu:
gyvos žuvys guli dugne arba plaukioja pilvu į viršų;
turi amoniako kvapą ar kitaip dvokia; akys įdubusios, neskaidrios, žiaunos rusvos, o pilvas išsipūtęs;
palietus pirštu žvynus ir patraukus jie lengvai atsiskiria nuo žuvies; yra pageltusios ar patižusios;
spalva neskaidri, krašteliai apdžiuvę;
šaldytuvas iš kurio renkatės produktą, yra pilnas šerkšno, perpildytas, nematote termometro arba jo rodoma temperatūra nesiekia minus 18°C;
silkių raumenys suglebę arba nuo jų sklinda nemalonus kvapas;
žuvis pagauta Baltijos jūroje (Baltijos jūros šprotai, lašišos, strimelės) arba atvežta iš Azijos (Vietnamo) ar Afrikos (Nilo vandenų), nes padidėja rizika, kad produktas bus užterštas įvairiomis nuodingomis cheminėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais.
Nusipirktą šviežią, išdorotą, per kartą nesuvartotą, supjaustytą vartojimui tinkamais gabaliukais žuvį galima šaldyti šaldiklyje minus 18–20°C temperatūroje. Šaldytuvo šalčio kameroje šaldymas yra lėtas ir negarantuoja kokybiško užšaldymo, todėl tikėtis, kad atšildytos žuvies kokybė bus tokia pati kaip staigiai užšaldytos šaldiklyje, neverta. Atšildytos žuvies pakartotinai nešaldykite, nes labai nukenčia kokybė.
Kadangi žuvis turi daug vandens, geriausiai jos neatšildyti ir iš karto kepti orkaitėje.
Jeigu taip padaryti neįmanoma, šaldytos žuvies gabaliukus atšildykite pasūdytame vandenyje (7–10 g druskos 1 litrui vandens).
Natūraliomis sąlygomis užaugusios žuvys yra vertingesnės už užaugintas pramoniniu būdu. Jų kokybė priklauso nuo pašarų kokybės, kurių kokybę įmanoma kontroliuoti. Ekologiškai užaugintas karpis yra vertingesnis už iš tolimų vandenų atvežtas šaldytas žuvis. Nuo karpio gali sklisti dumblo kvapas – tai nėra jo kokybės požymis, nes karpiai natūraliomis sąlygomis gyvena dumble. Nedera žavėtis ryškiai rausvomis, oranžinėmis lašišomis, kurios auginamos pramoniniu būdu, gauna antibiotikų. Natūraliai užaugusių šių žuvų mėsa yra tik truputį rausva. Oranžinė spalva neatspindi žuvies kokybės. Yra duomenų, kad gražesnei spalvai gauti vartojama dažomoji medžiaga kantaksantinas. Be to, jose yra daugiau nuodingų medžiagų, dioksino ir polichlorintų bifenilų nei natūraliai užaugusiuose Šiaurės vandenyse.
Kiek šių nuodingų medžiagų susikaupia, priklauso nuo žuvies dydžio. Pvz., Danijoje ribojama prekyba lašiša: jeigu žuvis sveria iki 2 kg – prekiaujama be apribojimų, jei 2–5 kg – pateikiama nuėmus odą ir kaulus, o jei daugiau kaip 5 kg – prekiauti draudžiama. Baltijos jūros silkėse irgi rasta minėtų toksinių medžiagų. Kol kas Lietuvoje neparengti duomenys dėl teršalų, aptinkamų žuvyse, leistinų normų.
Europos maisto saugos tarnyba besilaukiančioms ir žindančioms moterims rekomenduoja per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 100 g didelių plėšriųjų žuvų (kardžuvių, marlinų, lydekų). Nerekomenduojama valgyti ir tuno dažniau nei 2 kartus per savaitę. Tėvai šias rekomendacijas turėtų taikyti ir vaikų mitybai.
NUO KADA DUOTI
Kada galima duoti žuvies kūdikiui?
Kūdikiui žuvies galima duoti nuo 10 mėn. Jeigu vaikučiui suvalgius žuvies atsirado niežtintis odos bėrimas, staiga prasidėjo vandeninga sloga arba tai, ko nebuvo anksčiau – ryklės dilgčiojimas, pykinimas, atpylinėjimas ar vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ar jo pūtimas, pakito išmatų konsistencija, jose atsirado priemaišų, pvz., gleivių, kraujo – tai gali būti alergija žuviai. Tuomet prieš jos duodami, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju. Alergija žuviai pasitaiko retai. Kiek dažniau ji būna vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu.
Žuvies užtenka duoti kartą per savaitę vietoje mėsos. Maistinė vertė žuvies dažnai būna didesnė nei mėsos. Jeigu vaikui žuvis nepatinka, per prievartą nebrukite. Jos pakartotinai pasiūlykite, kai kūdikiui bus 11–12 mėn. Vaikams iki 3 m. geriausiai tinka virta arba troškinta žuvis, žuvies maltinukai, kurie ypač gerai virškinami ir lengvai pasisavinami. Žuvis, ypač šaldyta, gali būti pagardinta 2–3 prieskoniais – bazilikais, čiobreliais, kalenda, petražolėmis, saldžiąja paprika, citrinos sultimis. Nreikėtų žuvies ruošti riebaluose ar kepti aliejuje apvoliojus miltuose su išplaktu kiaušiniu. Jeigu norite žuvį kepti, geriausia tai daryti orkaitėje, suvyniojus į foliją, pridėjus įvairių daržovių. Jei žuvis šaldyta, kepkite ją orkaitėje neatšildytą (nes atitirpdant išbėga sultys). Vaikui paaugus, žuvies rekomenduojama valgyti 2 kartus per savaitę. Žuvies porcijos dydis (jau paruošto patiekalo) turėtų būti apie 40–80 g.
Vaikams netinka:
Stipriai sūdytos žuvys, pvz., silkės ar kitos sūrymo neapsemtos. Stipriai sūdytas žuvis prieš valgant reikia pamirkyti.
Tos, kurios neatitinka šviežios žuvies standartų ir kurių raumenys minkšti ar pageltę.
Nesvarbu kokiu būdu rūkytos žuvys (tradiciniu – dūmais ar netradiciniu – apdorotos dūmų kvapą turinčiomis medžiagomis).
Vytintos, džiovintos.
Žuvų konservai – šprotai, įvairios žuvys įvairiuose padažuose.
Plėšriosios ir didelės jūrų žuvys, pvz., karališkos skumbrės, kardžuvės, marlinai, jūrų lydekos, tunai, nes jose sunkiųjų metalų susikaupia daugiau negu kitose žuvyse.
Žuvų kepenys, nes jose gali būti susikaupę daug nuodingų medžiagų. Be to tai yra riebus, sunkiai virškinamas produktas.
Ikrai – natūralūs ir dirbtiniai – nes jų maistinė vertė yra pervertinta. Geriau valgyti žuvis nei jų ikrus.
Egzotiškos jūrų gėrybės, nes neįprastą maistą žarnyno fermentai blogiau suskaido.
Prekybos centruose parduodami patys įvairiausi žuvies pusgaminiai – kotletai, žuvų piršteliai, krabų lazdelės, įvairiausi silkių patiekalai, paruošti vartoti, nes į juos leidžiama pridėti reglamentuojamą kiekį įvairių maisto priedų.
VAIKAS MĖGSTA SILKĘ
Ar leisti vaikams valgyti silkę? Ne per sūrus produktas?
Silkėse yra daug organizmui būtinų ir naudingų medžiagų: omega-3 rūgščių, fosforo, kalcio, magnio, jodo, seleno, cinko. Joje esančios naudingosios medžiagos padeda organizmui kovoti su stresu, stiprina nervų sistemą, imunitetą, gerina fizinę bei psichinę būklę. Silpnai sūdytos silkės gerina apetitą. Silkę, priklausomai nuo to, kiek ji sūdyta, reikėtų pamirkyti 4–24 val., o vandenį keisti kas 2–3 val. Kad silkė būtų skanesnė ir minkštesnė, išmirkytą ir nuvalytą ją galima dar apie porą valandų pamirkyti piene.
Taigi, jei vaikas mėgsta silkę, labai šaunu.
KRABAI IR JŲ LAZDELĖS
Kokio amžiaus vaikui galima duoti krabų lazdelių?
Visa bėda yra ta, kad krabų lazdelėse krabų mėsos nėra. Krabų skonio lazdelės gaminamos iš surimio. Iš žuvies (neaišku kokios!) pašalinami kaulai, riebalai, o pati mėsa itin smulkiai sutrinama ir paverčiama pasta. Krabų lazdelių sudėtyje yra daug krakmolo, druskos, cukraus, vandens, maisto priedų (pažymėtų E raide su atitinkamu skaičiumi) – konservantų, skonio stipriklių. Šio produkto maistinė vertė yra labai menka, nes jose žuvies yra tik 25–27 proc., o visa kita sudaro jau minėtos kitos medžiagos, dėl to jo nederėtų duoti bet kokio amžiaus vaikams. Krabų lazdelių ir krabų skonio lazdelių darželiuose ir mokyklose siūlyti draudžiama, todėl tėvai irgi galėtų pamąstyti, ką vaikui duoti.
KALMARAI
Ar galima vaikams duoti kalmarų?
Kalmarai yra Atlanto vandenyno moliuskai, užaugantys iki 50 cm ilgio. Šalies prekybos centruose yra šaldytų, marinuotų, rūkytų, vytintų kalmarų. Kalmarų mėsos vaikui galima duoti vietoje žuvies. Jų mėsa yra švelni, balta, saldoka, kvepianti riešutais. Kalmarų mėsa yra liesa, joje yra apie 18 proc. baltymų, naudingų organizmui mikroelementų jodo, cinko, fosforo, vario, seleno, vitamino B12. Kalmarams, kaip ir žuviai, vaikas gali būti alergiškas.
Geriau pirkti šaldytus kalmarus. Kokybiškai užšaldyto kalmaro gabalai turi lengvai atsiskirti vienas nuo kito, oda būti nuo šviesiai violetinės iki rausvos spalvos, o pati mėsa balta. Svarbu kalmarus tinkamai paruošti. Užšaldytą kalmarą apipylus verdančiu vandeniu jo oda susitraukia ir lengvai nusilupa.
Nuluptus kalmarus reikia nuplauti tekančiu vandeniu, virti labai trumpai. Užtenka juos sudėti į pasūdytą su prieskoniais verdantį vandenį ir išjungus viryklę palaikyti 10–12 min. Į troškinius kalmarai įdedami likus 3–5 min. iki troškinimo pabaigos. Kalmarai orkaitėje folijoje gali būti kepami apie 1 min. kadangi tai padaryti sunku, geriau juos virti ir troškinti. Ilgai virti, troškinti, kepti kalmarai tampa beskoniai, kieti, praranda maistinę vertę. Kalmarai tinka sumuštiniams, su makaronais, troškiniais ir salotomis.
Tinkamai pagaminti jie bus saldoki ir minkšti, svarbu juos neperkaitinti.
ŽUVYS IR PIRŠTELIAI
Kokio amžiaus vaikui galima duoti žuvies pirštelių?
Žuvies piršteliai – tai sumaltų žuvų (dažniausiai menkių) produktas su įvairiais prieskoniais, krakmolu, vandeniu, išvoliotas džiūvėsėliuose. Perkant žuvies pirštelius reikia atidžiai skaityti etiketes, nes kai kuriuose gaminiuose pasitaiko maisto priedo – skonio stipriklio natrio glutamato, pažymėto žodžiais arba šifru E 621. Žuvies piršteliai – tai namuose ar maitinimo įstaigose greitai paruošiamas patiekalas.
Kiek jame yra žuvies ir kokios kokybės ji buvo panaudota, priklauso nuo gamintojo. Lietuvoje pardavinėjamuose žuvies piršteliuose jos būna nuo 45 iki 57 proc., o visa kita – jau minėti priedai.
Kokiuose vandenyse plaukiojo žuvys, gamintojams pagal dabartinės teisines normas parašyti neprivalu.
Ne visi vandenys yra vienodai švarūs… Šio gaminio maistinė vertė neprilygsta šviežios ar bent tinkamai užšaldytos žuvies maistingumui, todėl darželiuose ir mokyklose jų siūlyti draudžiama.
„Mamos žurnalas“
