Vėjaraupiai – vaikiškos ligos nevaikiškos pasekmės

Vėjaraupiai vis dar pavadinami „vaikiška liga“.

Neva, kuo jaunesnis vaikas, tuo lengviau persirgs.

O jei nesusirgo darželyje, tai ieškokite sergančio vaiko – tegul pabendravęs jūsiškis užsikrečia.

Persirgs – bus ramu.

Šios žinios apie vėjaraupius paneigtos. Tai klastinga, labai sunkias komplikacijas sukelianti liga, į kurią nevalia žiūrėti pro pirštus.

Trumpai apie ligą

Vėjaraupiai – viruso sukeliama užkrečiamoji liga, kuria dažniau serga priešmokyklinio amžiaus vaikai.

Užsikrečia visi, pabendravę su ligoniu. Vėjaraupiais sunkiau serga silpnesnio imuniteto vaikai, sunkiai serga ir kūdikiai.

Po slaptojo periodo, kurio trukmė 10–21 d. (po kontakto su ligoniu) išryškėja ligos simptomai:

Staigi ligos pradžia.

Pakyla temperatūra, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti, gali skaudėti galvą.

Įvairiose kūno vietose (ir galvos plaukuotoje dalyje), gleivinėse atsiranda apie 2 mm didumo rausvų dėmelių.

Jų vietoje greitai susiformuoja pūslytės, pripildytos skaidraus sekreto. Pūslytės būna apjuostos rausvu žiedeliu, neretai tarpusavyje susilieja. Jos greitai sprogsta ir pasidengia tamsiu šašeliu. Sprogus pūslytėms, gleivinėje atsiveria skausmingos opelės.

Šašeliai po 1-3 savaičių nukrenta, pasveikus randų nelieka, jeigu pūslyčių nukasymai nebuvo supūliavę.

Beria 5 dienas.

Gali pablogėti apetitas, būti miego, sąmonės sutrikimų, net traukulių.

Pasveikstama per 14-16 dienų.

Neįmanoma pasakyti, kaip gausiai kiekvieną vaiką bers, ir nėra priemonės, kuri sustabdytų bėrimą.

Susirgusiojo būklę galima tik palengvinti.

Prasidėjus antrinei infekcijai (tuomet, kai nudraskytos pūslytės supūliuoja) skiriama antibiotikų.

Antibiotikai skiriami ir tada, jei gydytojas įtaria, kad susirgusiojo organizmo atsparumas yra sumažėjęs, pvz., serga lėtine liga, gydomas gliukokortikoidais.

Ar vėjaraupiai – pavojinga liga?

Jei pasinaudosite kvailu patarimu vaiką tyčia užkrėsti, jį pasmerksite kančioms, o gal ir sunkioms komplikacijoms.

Dažniausiai pasitaiko odos ir poodžio infekcijų, nes bekasant niežtinčias išbertas vietas į odą patenka daug pūlines odos ligas sukeliančių bakterijų.

Kitos komplikacijos: kvėpavimo organų infekcijos (plaučių uždegimas), smegenų ir jų dangalų uždegimai, kiek retesnės komplikacijos – širdies, kepenų, sąnarių, inkstų uždegimas. Pavojingiausios komplikacijos – nervų sistemos pažeidimai, smegenų ir jų dangalų uždegimai. Medicinoje yra net tokia sąvoka „vėjaraupinis encefalitas“ – kai virusas pažeidžia CNS, smegenis (požymiai –galvos skausmas ir vėmimas, pusiausvyros sutrikimai, vangumas, dėl padidėjusio smegenų skysčio spaudimo vaikas instinktyviai lošia galvą atgal, jei neužaugęs momenėlis, jis pulsuoja).

Pastebėjus bet kokius komplikacijų požymius, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Persirgus vėjaraupiais gresia labai nemaloni liga – juostinė pūslelinė. Persirgus vėjaraupiais jų sukėlėjas (virusas) išlieka nugaros smegenų mazgeliuose (dorzaliniose ganglijose). Sumažėjus organizmo atsparumui virusas vėl „pakelia galvą“ – paaugliai, suaugusieji suserga juostine pūsleline. Pastaroji liga gali kartotis daug kartų.

Kitais žodžiais tariant, vėjaraupiai yra klastinga liga, nes kartą jais persirgus, išlieka nepastovus imunitetas. Be to, 1 iš 500 vaikų gali persirgti vėjaraupiais antrą kartą. Be to, po vėjaraupių susiformuoja (jei pūslytės supūliuoja) randai, kurie lieka visam gyvenimui. Ar vaikas bus jums dėkingas, kai užaugęs turės investuoti didžiulius pinigus randams gydyti? Užkrėsti vaiką vėjaraupiais – didžiausia kvailystė ir absurdas.

Kaip vaiką apsaugoti

Siūloma dar kūdikystėje vaiką paskiepyti. Skiepijami vaikai nuo 9 mėnesių.

Skiepijimas nuo vėjaraupių ateityje padeda išvengti juostinės pūslelinės, kuria susergama, kai sumažėja organizmo atsparumas. Nuo vėjaraupių galima apsisaugoti tik skiepais – tik jie padeda išvengti ligos ir jos komplikacijų. Skiepai nuo vėjaraupių apsaugos ir nuo juostinės pūslelinės.

Svarbi informacija mamoms, kurios turi paaugles dukras: reikėtų nesirgusias ir neskiepytas mergaites paskiepyti, kad įgytų imunitetą, nes labai pavojinga, kai vėjaraupiais susergama nėštumo metu. Susirgus pirmuoju nėštumo trimestru, vėjaraupiai gali būti apsigimimų priežastis, o jei mama suserga paskutiniuoju trimestru – ką tik gimęs naujagimis suserga vėjaraupiais, o tai labai pavojinga.

Kaip vėjaraupiai gydomi

Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Taikomos simptominės gydymo priemonės: temperatūrą mažinantys bei skausmą malšinantys, niežėjimą mažinantys, odos atsistatymą gerinantys vaistai, odos higienos priemonės.

Kai temperatūra sunormalėja, vaiką galima maudyti 35-36°C temperatūros vandenyje. Į vonią galima įpilti 1-1,5 litro ramunėlių nuoviro arba medetkų žiedų užpilo. Nuo vonių mažiau niežti odą, vaikas nesikaso ir į žaizdeles mažiau patenka pūlines odos ligas sukeliančių mikrobų. Išmaudžius vaiką išbertas vietas tuojau patepkite dezinfekuojančiais tirpalais.

Jokios koncentracijos degtinės, kalio permanganato ar boro rūgšties, jodo tirpalais odos netepkite. Jei niežėjimas labai stiprus, gydytojas gali skirti ir niežėjimą mažinančių geriamųjų vaistų.

Kai mergaitei išberia lytinius organus, kiekvieną kartą jai nusišlapinus ar pasituštinus, apiplaukite ramunėlių arba medetkų tirpalu (nuoviru, arbata). Tirpalą pilkite iš viršaus žemyn. Lytinių organų neleiskite kasyti, trinti.

Vaiko nagus trumpai nukarpykite, o rankutes nuolatos laikykite švarias.

Kai yra bėrimų burnoje, ypač sumažėja apetitas, labai svarbu, kad vaikas tuomet nors atsigertų. Tinka nerūgštūs gėrimai. Valgyti duokite skystų, trintų patiekalų be prieskonių, nekarštų ir nešaltų. Jei vaikas sugeba, duokite burną paskalauti ramunėlių arba medetkų tirpalu (nuoviru, arbata).

Neleiskite vaikui žaisti su vandeniu, smulkiomis, biriomis, trupančiomis medžiagomis.

Ligonį nuo sveikų atskirkite 10-12 d., o bendravusieji su ligoniu nuo kitų vaikų turi būti atskiriami 3 savaitėms. Nuo ligonio kitas žmogus gali užkrėsti 5 dienas dar po to, kai atsiranda paskutinis šviežias bėrimas. Jeigu jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, įspėkite kaimynus, gimines, draugus, praneškite vaikų įstaigai, kurią jis lanko.

Konsultavo doc. A.Vingras

„Mamos žurnalas“