Apsinuodijimas maistu – itin dažnai pasitaikantis reiškinys. Statistika rodo, kad tokius simptomus kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas suvalgius maisto yra patyręs kas dešimtas pasaulio gyventojas. Apsinuodyti maistu galima ne tik valgant kavinėse ar užkandinėse, bet ir gaminant namuose. Kokių taisyklių reikėtų laikytis ruošiant maistą namuose ir laikant produktus, norint išvengti apsinuodijimo, pasakoja maisto saugos ir kokybės specialistė Asta Kairiūkštė.
Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia nekokybiškas, sugedęs ar bakterijomis užkrėstas suvartotas maistas. Pirmieji simptomai gali pasireikšti jau po pusvalandžio nuo suvartoto maisto ir gali tęstis net kelias dienas. Įprastai apsinuodijimas maistu nėra itin pavojingas, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti rimtesnių ilgalaikių sveikatos problemų.
Anot A. Kairiūkštės, dažniausiai maistu apsinuodijama viešose vietose – kavinėse, užkandinėse ar festivaliuose, šventėse, kur maistas gaminamas gatvėje, tačiau pasitaiko ir atvejų, kuomet sveikatos negalavimus gali sukelti ir namuose pagamintas maistas. Pasak pašnekovės, siekiant išvengti apsinuodijimo namuose, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių.
Svarbu palaikyti švarą ir naudoti tinkamus įrankius
Gaminant namuose, svarbiausia laikytis higienos ir švaros virtuvėje ir pasirinkti tinkamus įrankius kiekvienam produktui apdoroti.
„Pirmoji dažniausiai pasitaikanti klaida – naudojama ta pati pjaustymo lentelė apdorojant žuvį, mėsą ir kitus produktus. Labai svarbu stengtis lenteles priskirti pagal produktus, vieną – žaliai mėsai ir žuviai, kitą – sausiems produktams, o trečią – daržovėms. Taip elgtis rekomenduojama, kadangi nuo žalios mėsos gali likti patogenų, kurie pereis į duoną, jei naudosite tą pačią pjaustymo lentelę. Taip pat pasinaudojus lentele, reikėtų ją nuplauti karštu vandeniu ir plovikliu“, – aiškina A. Kairiūkštė.
Itin svarbu atkreipti dėmesį ir į švarą tiek pačios patalpos, kurioje gaminate, tiek naudojamų produktų. Pavyzdžiui, specialistė rekomenduoja visada nuplauti kiaušinius prieš juos naudojant patiekale. Anot jos, ant kiaušinio lukšto pasitaiko salmonelių, kurios lieka ant pirštų, palietus kiaušinį, todėl, pavyzdžiui, įmušus jį į pyrago tešlą, vertėtų nusiplauti rankas ir tik tada tęsti darbus toliau.
„Taip pat dažnai kartojama klaida – retai keičiama kempinė ar kita valomoji šluostė. Šiose vietose bakterijos kaupiasi dideliais kiekiais, kadangi jomis naudojamės, norėdami išvalyti nešvarumus, tai puiki terpė veistis bakterijoms. Dėl to vertėtų kempines keisti vieną kartą per savaitę. Jei jaučiamas kvapas, tai įrodymas, kad kempinė turi būti nebenaudojama arba dezinfekuota“, – pasakoja A. Kairiūkštė.
Jei nenorite taip dažnai pirkti naujos kempinės ar šluostės, jas galite dezinfekuoti – 1 minutę pakaitinti mikrobangų krosnelėje arba išplauti indaplovėje, kadangi, esant 75 laipsnių temperatūrai, dauguma bakterijų žūsta.
Dėmesys šaldytuve laikomiems produktams
Pasak specialistės, nereikėtų tikėtis, kad šaldytuve laikomi produktai nesuges. Verta įsidėmėti, kad šaltis produktų nuo gedimo neapsaugo, o sulėtina procesą. Todėl reikėtų nelaikyti produktų šaldytuve per ilgai, o pastebėjus prasidėjusius gedimo procesus, išmesti ir kruopščiai išvalyti.
„Jei išmetame produktą, kadangi supelijo, pavyzdžiui, dešros paviršius, reikėtų išvalyti ir šaldytuvą, nes pelėsis sklinda oru ir tokiu būdu yra pasėjamas ant šaldytuvo sienelių. Tokiu atveju pelėsis gali ne tik užkrėsti šalia esančius produktus, bet ir apsigyventi šaldytuve, o išnaikinti jį yra be galo sunku“, – tvirtina maisto saugos ir kokybės specialistė.
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – į šaldytuvą dedami dar neatvėsę ar karšti patiekalai. Pavyzdžiui, į šaldytuvą įdėjus karštą sriubą, kuriam laikui šaldytuve nukrenta temperatūra, susidaro daugiau garų ir sukuriama gera terpė augti mielėms bei pelėsiui. Anot pašnekovės, nepastovi temperatūra pagreitina maisto gedimo procesus, todėl reikėtų užtikrinti, kad šaltas oras šaldytuve cirkuliuotų laisvai ir produktą šaldytų vienodai iš visų pusių.
Šiais laikais, esant didelei buitinės technikos pasiūlai, verta rinktis šaldytuvus, kurie automatiškai palaiko reikiamą temperatūrą ir taip sulėtina produkto gedimo procesą. Pavyzdžiui, „Samsung BESPOKE“ linijos šaldytuvai turi „All – Aruond“ vėsinimo sistemą, kuri tolygiai atšaldo kiekvieną skyrių ir cirkuliuoja vėsų orą visame prietaise. Todėl produktas išlaiko vienodą temperatūrą net dažnai atidarant šaldytuvo dureles ir taip genda lėčiau.
Būtina atkreipti dėmesį į „Tinka vartoti iki…“ ir „Geriausias iki…“
Ant greičiau gendančių produktų, tokių kaip šviežia mėsa, žuvis ar pieno gaminiai yra nurodyta data „Tinka vartoti iki…“. Ji žymi tai, kad pasibaigus šiam terminui maisto produktai gali tapti nesaugūs vartoti, todėl rekomenduojama tokių produktų įsigyti tik tiek, kiek reikia, ir nesuvartojus iki nurodyto termino išmesti.
„Jeigu jau matote, kad pakuotė išsipūtusi ar mėsa yra gleivėta, tai pirmas požymis, kad jau yra atsiradusių bakterijų, kurios pradėjo dirbti savo darbą ir ardo produkto paviršių. Tokio produkto vartoti nevertėtų, kadangi kyla grėsmė apsinuodyti“, – teigia specialistė.
Tuo tarpu ant pakuočių esanti žymė „Geriausias iki…“ nurodo iki kada produktas išlieka kokybiškiausias A. Kairiūkštė sako, kad kai kuriuos produktus, atidžiai apžiūrėjus, galima vartoti ir pasibaigus šiai datai, pavyzdžiui, kruopos, miltus, makaronus ar konservus.
„Daugelis tokių produktų pasibaigus nurodytam terminui dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė gali būti suprastėjusi – susilpnėjęs aromatas ar pakitusi spalva. Pavyzdžiui, ilgiau stovintis pomidorų padažas pakeičia spalvą į vyšninę, o skonis labiau primena slyvas, tačiau tai nereiškia, kad produktas nebetinkamas. Taip pat kruopos gali lentynoje būti ilgai, ant jų taip pat yra nurodytas terminas, tačiau įvertinus vizualiai ar nėra jokių kenkėjų, jas galima vartoti ir toliau“, – aiškina A. Kairiūkštė.
