Beveik metus Ukrainoje besitęsiant karui, skaičiuojama, kad šiuos mokslo metus Lietuvos mokyklose pradėjo beveik 20 tūkst. vaikų iš Ukrainos. Dažnai ne tik nemokantys kalbos, bet ir nepažįstantys kultūros vaikai nenuilsdami stengiasi įsilieti į bendruomenes. Kaip pasakoja nemokamos tarptautinės pabėgėlių mokyklos „Gravitas Schola“ švietimo ekspertai, integracija yra ilgas procesas, kurio metu ypač svarbus ne tik aplinkinių dėmesingumas, bet ir laikas, leidimas tiesiog pažinti savo emocijas, jose išbūti prieš įsisukant į įprastą rutiną.
„Praėjusių metų pavasarį ukrainiečių ugdymo reikalai, švelniai tariant, nebuvo labai rožiniai. Pusantrų metų pandemijos, paskui karas – vaikai į mokyklą dažniau nėjo nei ėjo“, – švietimo situaciją trumpai apibendrina „Gravitas Schola“ istorijos mokytojas Vyacheslav Gipich, Ukrainoje vadovavęs vienai iš mokyklų.
Atvykę į Lietuvą tėvai, susidūrė su iššūkiu išrinkti mokyklą. Pasak V. Gipich daugelis ukrainiečių atvykę čia nežinojo, kuriam laikui planuoja pasilikti. Apsisprendę likti ilgesniam laikui, privalėjo galvoti apie integraciją: darbą, mokyklą, kalbos mokymąsi.
„Saugumo jausmas – pagrindinė efektyvaus ugdymo proceso sąlyga. Mokykla – tai vieta, kur didžiąja dalimi ir įvyksta socializacija bei įsiliejimas į visuomenę, kurioje apsisprendžiama gyventi, todėl jei iš savo vaiko išgirsite frazę: „Nenoriu eiti į mokyklą“, pradėkite dairytis – ar vaikas gali ramiai apsilankyti tualete, ar turi prieigą prie geriamojo vandens, gal jis yra įtrauktas į kokį nors konfliktą? Antras svarbus veiksnys, lemiantis norą lankyti mokyklą, yra artimo draugų rato buvimas. Mes, suaugusieji, leidžiame savo vaikus į mokyklą „mokytis“, o vaikai ten eina „bendrauti“, – sako mokytojas ir dviejų vaikų tėtis.
Saugios rutinos vaidmuo
Saugumo poreikio svarbai antrina ir mokyklos bendrasteigėja Irena Blaževičė. Anot jos, svarbu, kad vaikai būtų suprasti, jų niekas nebandytų pakeisti, o tiesiog priimtų tokius, kokie yra. „Mokytojai liudija, kad saugioje ir jiems suprantamoje aplinkoje net uždari vaikai atsiveria ir kažkurią akimirką pradeda kalbėti, įsitraukti į socialines veiklas, kurti ryšius, pažinti svečią šalį. Jiems tai erdvė, kur priima tokius, kokie yra, kur su bendraamžiais ir mokytojais gali kalbėti neteisiami ir nekoreguojami. Mūsų mokyklos patirtis parodė, kad norint leistis į gilesnius emocinius pokalbius reikia laiko“, – akcentuoja direktorė.
Anot jos, buvo galvota, kad išgyvenus stiprų emocinį sukrėtimą akademiniai dalykai yra antraeiliai ir visas dėmesys skiriamas emocijoms, tačiau iš tiesų, kaip pastebi mokyklos komanda, vaikams įprastos užduotys, žinojimas, kas bus ryt ir poryt, kur bus jo suolas, kada bus užkandėlės, o kada pietų metas, kuria saugumą. Saugios rutinos sukūrimas prisideda ir prie patirtos bei vaikui ypač sudėtingos karo sukeltos psichologinės žaizdos gijimo.
„Saugumas mūsų mokyklos atveju, yra ne tik mokinių, mokytojų bei tėvų buvimas jiems pažįstamoje aplinkoje, bet ir kryptingas, laipsniškas įsiliejimas į Lietuvos visuomenę. Atvykusiems vaikams svarbu pamažu pažinti aplinką, o kartu ir išlaikyti savo identitetą, jausti pagarbą jų turimai kultūrai. Mes formuojame naują tapatybę, kuomet vaikai savo šaknimis yra vienos kultūros dalis, o kartu ir kitos šalies piliečiai. Integracija negali būti vienkryptė“, – akcentuoja I. Blaževičė.
Prie sklandesnės ukrainiečių vaikų integracijos gali prisidėti ne tik švietimo įstaigos. Pirmiausia, ką, anot mokyklos bendrasteigėjos, galima daryti – nepamiršti, kad karas vis dar vyksta, kalbėti apie tai, įsitraukti į savanorystę, aukoti. Dar vienas svarbus žingsnis – įtraukti ukrainiečius į savo kasdieną – galbūt pakviesti prisijungti prie būrelio, įdarbinti ar suteikti platformą pardavinėti savo produkciją.
Svarbu suprasti, kad karo metu patirti išgyvenimai vaikų gyvenime gali reikšmingai paveikti pasitikėjimą savimi, kitais ir visu pasauliu – tai kritiškai mažina asmenines pastangas ir motyvaciją, ką nors veikti, siekti tikslų, domėtis. Rūpestis ukrainiečių gyvenimu Lietuvoje, jų kultūra, siekis atrasti bendrų pažinimo taškų gali būti tai, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie sėkmingesnės jų integracijos.
