Ekstremalios situacijos apie save iš anksto nepraneša, todėl ekspertai ragina šalies gyventojus namie turėti specialius krepšius, skirtus evakuacijos atvejui. Tarp svarbiausių daiktų – medikamentai, drabužiai ir ilgai galiojantys maisto produktai. Tam gali praversti ir senos automobilio vaistinėlės.
Pasak Ekstremalių sveikatai situacijų centro l. e. p. Ekstremalių situacijų skyriaus vedėjos Ingos Gudynaitės, nors Lietuvoje ir nėra ugnikalnių ar žemės drebėjimų, priverstinos evakuacijos kuprinę turėti yra būtina, kadangi ekstremalios situacijos nesirenka sau patogios dienos ar laiko – esant neapibrėžtai geopolitinei situacijai, didžiausia grėsmę šiuo metu kelia neprognozuojamos, Lietuvos pašonėje gyvenančios, autoritarinio rėžimo šalys. Anot pašnekovės ekstremali situacija gali ištikti bet kur ir bet kuriuo metu.
„Iš anksto pasiruošti netikėtoms ir ekstremalioms situacijoms privalu kiekvienam Lietuvos piliečiui, kadangi jos apie save neperspėja, tai gali nutikti praktiškai bet kada. Pavyzdžiui, šių metų gegužės mėnesį Italijoje netikėtai iškrito gausus kritulių kiekis, kuris sukėlė didelius potvynius ir upių išsiliejimus. Buvo užfiksuota daugiau kaip 300 nuošliaužų, dėl kurių teko uždaryti kelius. Šios stichinės nelaimės metu daugiau kaip 50 tūkst. žmonių buvo priversti evakuotis bei ieškoti prieglobsčio kituose statiniuose“, – pasakoja ji.
Ką susikrauti?
Pilnai paruoštas išvykimo krepšys turi būti skirtas vienam asmeniui ir turėtų sverti apie 25 kilogramus. Jame turėtų būti žibintuvėlis su papildomais elementais, svarbūs asmens dokumentai, artimųjų nuotraukos, radijo imtuvas su papildomais elementais, regai ir klausai reikalingi daiktai, maisto davinys 3-ejoms paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas, mechaninis konservų atidarytuvas, pirmosios pagalbos rinkinys kartu su vandens peroksido tirpalu, maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės, knygos ar žaislai vaikams, neperšlampantys ir patogūs drabužiai, tualetiniai reikmenys, miegmaišis, kaukės nuo dulkių, pieštukas ir popierius, cigaretės, degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę bei grynieji pinigai ar juvelyriniai dirbiniai, kuriuos kuprinėje reikėtų išskirstyti ir saugiai paslėpti tarp kitų daiktų.
„Tokia kuprinė ekstremalioje situacijoje leis jums turėti pačias būtiniausias priemones, kurios padidintų tikimybę išsaugoti savo sveikatą ir gyvybę. Jeigu ekstremali situacija užsitęstų ilgiau negu 72 valandas, tokie daiktai kaip grynieji pinigai, juvelyrika, cigaretės, asmens higienos reikmenys, soda ar druska gali praversti vykdant mainus į jums reikalingus daiktus tuo metu“, – pataria I. Gudynaitė.
Anot jos, kuprinės turinį reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti bent du kartus per metus – patikrinti, ar joje esantys maisto produktai ir vaistai nepaseno, neišsikrovė elementai žibintuvėliams ir kitiems prietaisams bei ar krepšyje esantys drabužiai vis dar tinka esamam metų laikui.
Galima naudoti ir senąsias vaistinėles
Šalies vairuotojai iki liepos 1-osios dienos turėjo pasirūpinti atnaujintos sudėties pirmosios pagalbos vaistinėlėmis. I. Gudynaitė teigia, kad senųjų automobilių vaistinėlių išmesti nederėtų – jeigu priverstinos evakuacijos kuprinėje yra papildomos vietos, šią vaistinėlę dar galima panaudoti.
„Automobiliuose privalomi pirmosios pagalbos rinkiniai skirti suteikti pagalbą įvykus autoįvykiui, todėl juose esančios medicininės priemonės yra tinkamos kraujavimo sustabdymui. Žinoma, išvykimo krepšys pirmiausiai turi būti skirtas šeimos narių naudojamiems medikamentams, kurie padės išgyventi mažiausiai tris paras, tačiau jeigu yra galimybė, į išvykimo krepšį galima sutalpinti ir visą automobilinę vaistinėlę“, – tikina specialistė.
Pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams, turi būti šios priemonės: sterilūs įvairių dydžių pleistrai kartu su ruloniniu pleistru, spaudžiamasis tvarstis kartu su nesteriliu ir palaikomuoju trikampio formos tvarsčiu, pirmosios pagalbos žirklės, speciali antklodė, skirta paguldyti ar apkloti nukentėjusįjį, vienkartinės medicininės pirštinės, pirmos pagalbos gaivinimo kaukės, skirtos dirbtiniam kvėpavimui atlikti, vienkartinis šalčio maišelis, turniketas ir atmintinė, kurioje aprašyta pirmosios pagalbos teikimo tvarka.
Pašnekovė pataria, kad kiekvienas asmuo pats gali nuspręsti, kokie daiktai evakuacijos atveju yra būtiniausi jam ir jo šeimai, tačiau visuomet rekomenduojama pasikliauti ekspertų sudarytais sąrašais ir gydytojų rekomendacijomis dėl savo sveikatos būklės, daugiausiai dėmesio skirti vaistams bei kitoms medicininėms priemonėms.
Primena dėl netoliese esančių atominių elektrinių pavojaus
Ekstremalių sveikatai situacijų centro l. e. p Ekstremalių situacijų skyriaus vedėja informuoja, kad visuomenei nerimaujant dėl įvykių, susijusių su Ukrainos atominėmis elektrinėmis ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo saugyklomis, grėsmė Lietuvos gyventojams nekyla, todėl kalio jodido tablečių dabar vartoti nereikia, tačiau pasirūpinti jomis reikėtų. Ji primena, kad rūpinantis medicininėmis priemonėmis, kalio jodido tablečių reikėtų turėti tiems žmonėms, kurių gyvenamosios teritorijos patenka į skubių apsaugomųjų veiksmų zoną, kuri yra 30 kilometrų apie Baltarusijos atominę elektrinę, ir į išplėstinio planavimo atstumą, kuris yra 100 kilometrų apie Baltarusijos atominę elektrinę.
„Kalio jodido tabletės skydliaukės apsaugai vartojamos tada, kai aplinkoje gali pasklisti arba pasklinda radioaktyviojo jodo. Žmogaus skydliaukė pasisavina laiku panaudotus stabiliojo jodo preparatus, skydliaukė yra blokuojama, o radioaktyvusis jodas nebegali ten patekti. Taip išvengiama žalingojo radioaktyviojo jodo poveikio, tokio kaip galimo skydliaukės vėžio“, – tikina pašnekovė.
Ekstremalių sveikatai situacijų centras ragina nepamiršti reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti evakuacinio krepšio turinį, patikrinti vaistų galiojimo terminus ir prireikus daiktus atsinaujinti.
Kaip pasiruošti evakuacijai? Sąrašas daiktų, kuriuos būtina pasiimti
Ekstremalios situacijos apie save iš anksto nepraneša, todėl ekspertai ragina šalies gyventojus namie turėti specialius krepšius, skirtus evakuacijos atvejui. Tarp svarbiausių daiktų – medikamentai, drabužiai ir ilgai galiojantys maisto produktai. Tam gali praversti ir senos automobilio vaistinėlės.
Pasak Ekstremalių sveikatai situacijų centro l. e. p. Ekstremalių situacijų skyriaus vedėjos Ingos Gudynaitės, nors Lietuvoje ir nėra ugnikalnių ar žemės drebėjimų, priverstinos evakuacijos kuprinę turėti yra būtina, kadangi ekstremalios situacijos nesirenka sau patogios dienos ar laiko – esant neapibrėžtai geopolitinei situacijai, didžiausia grėsmę šiuo metu kelia neprognozuojamos, Lietuvos pašonėje gyvenančios, autoritarinio rėžimo šalys. Anot pašnekovės ekstremali situacija gali ištikti bet kur ir bet kuriuo metu.
„Iš anksto pasiruošti netikėtoms ir ekstremalioms situacijoms privalu kiekvienam Lietuvos piliečiui, kadangi jos apie save neperspėja, tai gali nutikti praktiškai bet kada. Pavyzdžiui, šių metų gegužės mėnesį Italijoje netikėtai iškrito gausus kritulių kiekis, kuris sukėlė didelius potvynius ir upių išsiliejimus. Buvo užfiksuota daugiau kaip 300 nuošliaužų, dėl kurių teko uždaryti kelius. Šios stichinės nelaimės metu daugiau kaip 50 tūkst. žmonių buvo priversti evakuotis bei ieškoti prieglobsčio kituose statiniuose“, – pasakoja ji.
Ką susikrauti?
Pilnai paruoštas išvykimo krepšys turi būti skirtas vienam asmeniui ir turėtų sverti apie 25 kilogramus. Jame turėtų būti žibintuvėlis su papildomais elementais, svarbūs asmens dokumentai, artimųjų nuotraukos, radijo imtuvas su papildomais elementais, regai ir klausai reikalingi daiktai, maisto davinys 3-ejoms paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas, mechaninis konservų atidarytuvas, pirmosios pagalbos rinkinys kartu su vandens peroksido tirpalu, maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės, knygos ar žaislai vaikams, neperšlampantys ir patogūs drabužiai, tualetiniai reikmenys, miegmaišis, kaukės nuo dulkių, pieštukas ir popierius, cigaretės, degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę bei grynieji pinigai ar juvelyriniai dirbiniai, kuriuos kuprinėje reikėtų išskirstyti ir saugiai paslėpti tarp kitų daiktų.
„Tokia kuprinė ekstremalioje situacijoje leis jums turėti pačias būtiniausias priemones, kurios padidintų tikimybę išsaugoti savo sveikatą ir gyvybę. Jeigu ekstremali situacija užsitęstų ilgiau negu 72 valandas, tokie daiktai kaip grynieji pinigai, juvelyrika, cigaretės, asmens higienos reikmenys, soda ar druska gali praversti vykdant mainus į jums reikalingus daiktus tuo metu“, – pataria I. Gudynaitė.
Anot jos, kuprinės turinį reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti bent du kartus per metus – patikrinti, ar joje esantys maisto produktai ir vaistai nepaseno, neišsikrovė elementai žibintuvėliams ir kitiems prietaisams bei ar krepšyje esantys drabužiai vis dar tinka esamam metų laikui.
Galima naudoti ir senąsias vaistinėles
Šalies vairuotojai iki liepos 1-osios dienos turėjo pasirūpinti atnaujintos sudėties pirmosios pagalbos vaistinėlėmis. I. Gudynaitė teigia, kad senųjų automobilių vaistinėlių išmesti nederėtų – jeigu priverstinos evakuacijos kuprinėje yra papildomos vietos, šią vaistinėlę dar galima panaudoti.
„Automobiliuose privalomi pirmosios pagalbos rinkiniai skirti suteikti pagalbą įvykus autoįvykiui, todėl juose esančios medicininės priemonės yra tinkamos kraujavimo sustabdymui. Žinoma, išvykimo krepšys pirmiausiai turi būti skirtas šeimos narių naudojamiems medikamentams, kurie padės išgyventi mažiausiai tris paras, tačiau jeigu yra galimybė, į išvykimo krepšį galima sutalpinti ir visą automobilinę vaistinėlę“, – tikina specialistė.
Pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams, turi būti šios priemonės: sterilūs įvairių dydžių pleistrai kartu su ruloniniu pleistru, spaudžiamasis tvarstis kartu su nesteriliu ir palaikomuoju trikampio formos tvarsčiu, pirmosios pagalbos žirklės, speciali antklodė, skirta paguldyti ar apkloti nukentėjusįjį, vienkartinės medicininės pirštinės, pirmos pagalbos gaivinimo kaukės, skirtos dirbtiniam kvėpavimui atlikti, vienkartinis šalčio maišelis, turniketas ir atmintinė, kurioje aprašyta pirmosios pagalbos teikimo tvarka.
Pašnekovė pataria, kad kiekvienas asmuo pats gali nuspręsti, kokie daiktai evakuacijos atveju yra būtiniausi jam ir jo šeimai, tačiau visuomet rekomenduojama pasikliauti ekspertų sudarytais sąrašais ir gydytojų rekomendacijomis dėl savo sveikatos būklės, daugiausiai dėmesio skirti vaistams bei kitoms medicininėms priemonėms.
Primena dėl netoliese esančių atominių elektrinių pavojaus
Ekstremalių sveikatai situacijų centro l. e. p Ekstremalių situacijų skyriaus vedėja informuoja, kad visuomenei nerimaujant dėl įvykių, susijusių su Ukrainos atominėmis elektrinėmis ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo saugyklomis, grėsmė Lietuvos gyventojams nekyla, todėl kalio jodido tablečių dabar vartoti nereikia, tačiau pasirūpinti jomis reikėtų. Ji primena, kad rūpinantis medicininėmis priemonėmis, kalio jodido tablečių reikėtų turėti tiems žmonėms, kurių gyvenamosios teritorijos patenka į skubių apsaugomųjų veiksmų zoną, kuri yra 30 kilometrų apie Baltarusijos atominę elektrinę, ir į išplėstinio planavimo atstumą, kuris yra 100 kilometrų apie Baltarusijos atominę elektrinę.
„Kalio jodido tabletės skydliaukės apsaugai vartojamos tada, kai aplinkoje gali pasklisti arba pasklinda radioaktyviojo jodo. Žmogaus skydliaukė pasisavina laiku panaudotus stabiliojo jodo preparatus, skydliaukė yra blokuojama, o radioaktyvusis jodas nebegali ten patekti. Taip išvengiama žalingojo radioaktyviojo jodo poveikio, tokio kaip galimo skydliaukės vėžio“, – tikina pašnekovė.
Ekstremalių sveikatai situacijų centras ragina nepamiršti reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti evakuacinio krepšio turinį, patikrinti vaistų galiojimo terminus ir prireikus daiktus atsinaujinti.
