Radiacinė sauga ir ramūs mamos nervai? Suderinama, jeigu perskaitysite šį pokalbį

Netrukus per žinias išgirsite, kad pasibaigė išdalytų kalio jodido tablečių galiojimas ir būsite pakviesti į vaistines pasiimti naujų. Ta proga vėl bus aptariamos temos apie galimą branduolinę avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje (Baltarusijos AE) ar kitas su radiacija susijusias nelaimes.

Tokios temos sukelia daug nerimo, ypač kai šeimoje auga maži vaikai. Mūsų tikslas – ramūs mamos nervai, todėl pokalbiui pakvietėme Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialistę Danutę Šidiškienę. Ji daugiau nei 30 metų dirba branduolinių ir radiologinių avarijų valdymo srityje ir daug žino apie radiaciją.

Baltarusijos AE laikoma nesaugia, tačiau, ar buvome saugesni, kai 26 metus buvo eksploatuojama Ignalinos atominė elektrinė (Ignalinos AE). Gal būt per daug apie tai kalbame?

Tiesa, Ignalinos AE pagal pasaulinius standartus taip pat laikyta nesaugia ir dėl to buvo uždaryta, nes tai buvo viena iš sąlygų stojant į Europos Sąjungą. Užtat sukaupėme daug patirties, kaip rengtis ir elgtis, jeigu įvyktų avarija, – buvo kuriami veiksmų planai, Visagino gyventojams Švedijos Vyriausybė skydliaukės apsaugai buvo skyrusi kalio jodido tablečių. Vykdavo savivaldybių ir valstybės lygio pratybos, kurių metu visos institucijos turėjo imituoti veiksmus, kaip apsaugotų gyventojus avarijos atveju. Visos priemonės ir patirtys, kurias turėjome rengdamiesi galimai Ignalinos AE avarijai, ir dabar padeda valstybės ir savivaldybių institucijoms tinkamai pasirengti ir veikti, jeigu įvyktų avarija Baltarusijos AE. Šiuo metu naudojamos šiuolaikinės pažangios technologijos modeliuojant įvairius galimos avarijos scenarijus ir numatant gyventojų apsaugomuosius veiksmus, atsižvelgiama ir į buvusių sunkių branduolinių avarijų (Černobylio AE ir Fukušimos AE) pasekmes žmonėms bei aplinkai ir išmoktas pamokas.

Baltarusijos AE yra nutolusi 20 km nuo Lietuvos sienos, todėl pasirengimas galimoms avarijoms šioje atominėje elektrinėje nesiskiria nuo pasirengimo galimoms avarijoms šalies teritorijoje veikusiai atominei elektrinei. Svarbu suprasti, kad ir gyventojai privalo rūpintis savo pasiruošimu gyventi galimų įvairių ekstremalių situacijų metu, taip pat ir branduolinės avarijos atveju. Kaip pasirengti branduolinėms avarijoms, daug informacijos galite rasti mūsų interneto svetainėje www.rsc.lrv.lt, taip pat ekstremalioms situacijoms pasirengti skirtoje svetainėje www.lt72.lt.

Informacijos negali būti per daug, nes būtent žinios padeda įveikti paniką bei elgtis ramiai, jeigu ištinka nelaimė. Tada žmonės atlieka, ką privalo, bet nepadaro perteklinių veiksmų, kurie gali pakenkti.

Blogiausia yra panikuoti. Ypač, kai šalia yra mažų vaikų.

Koks jūsų ir kitų mums avarijų metu padedančių institucijų darbas, jeigu įvyktų avarija Baltarusijos AE?

Labai svarbu, kad žmonės būtų laiku perspėti ir informuoti, kaip apsaugoti save. Apie gresiančią ar įvykusią avariją gyventojai būtų perspėjami įvairiais būdais – garsinėmis sirenomis, žinutėmis į mobiliuosius telefonus, per radiją, televiziją. Svarbi Radiacinės saugos centro funkcija yra nuolat stebėti aplinkos radiacinį foną, o padidėjus jo lygiui – inicijuoti kompetentingų institucijų informavimą, vertinti dėl avarijos galimą žmonių apšvitą, rengti gyventojams apsaugomųjų veiksmų rekomendacijas (kada slėptis, evakuotis, vartoti kalio jodidą ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad radiacijos poveikiui jautriausi yra nėščios moterys, naujagimiai, maži vaikai, paaugliai ir jauni (iki 40 m.) žmonės. Kodėl taip yra? Paprasta paaiškinti – jautriausios radiacijai yra žmogaus ląstelės jų dalijimosi metu, o tai dažnai vyksta besivystant vaisiui, augant organizmui, jauname amžiuje. Minėtų grupių žmonėms tiek radiacinės, tiek civilinės saugos priemonės, įvykus branduolinei avarijai, būtų taikomos prioriteto tvarka.

Kalio jodidas – mitais apipinta tema. Ar tikrai šios tabletės apsaugo nuo radiacijos, ar didesnė dozė apsaugo labiau, ar, neišgėrę kalio jodido, patirsime apšvitą?

Kalio jodido vartojimą dažnai žmonės supranta tarsi panacėją, kuri apsaugos nuo radiacijos. Taip nėra. Šios tabletės apsaugo tik skydliaukę ir tik nuo radioaktyviojo jodo. Branduolinės avarijos metu aplinkoje pasklinda ne tik radioaktyviojo jodo, bet ir daug įvairių kitų radioaktyviųjų medžiagų, nuo kurių reikia saugoti organizmą. Tad, jeigu tik išgersime kalio jodido tabletę, bet nesaugosime savęs nuo radioaktyviųjų medžiagų įkvėpimo, patekimo su užterštu vandeniu, maistu, nauda bus ribota.

Turėti kalio jodido tablečių aktualu yra tiems, kurie gyvena arčiausiai Baltarusijos AE. Lietuvoje valstybės lėšomis kalio jodido tabletėmis yra aprūpinti 100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE esančių savivaldybių gyventojai.

Skydliaukė yra svarbus organas, kuris pradeda funkcionuoti jau nuo 15 vaisiaus vystymosi savaitės. Skydliaukės hormonai yra reikalingi protiniam bei fiziniam žmogaus vystymuisi, turėti sveiką ir normaliai funkcionuojančią skydliaukę yra ypač svarbu jauname amžiuje. Nuo 40 m. daugelyje šalių kalio jodido vartojimas nėra laikomas būtinu.

Reikia žinoti, kad nėščios, krūtimi maitinančios moterys ir naujagimiai iki 1 mėn. amžiaus bei žmonės virš 60 m. gali vartoti tik vieną šio vaistinio preparato dozę. Skydliaukės blokuoti jodu nereikia asmenims, kurių skydliaukė yra pašalinta.

Naujagimiams ir kūdikiams kalio jodidą būtina labai atidžiai dozuoti. Sugirdyti reikia atsakingai, prieš tai sutrinti ir ištirpinti kūdikiams skirtame maiste ar gėrime.

Lentelėje pateikiama kalio jodido (KI) tablečių po 65 mg vienkartinė dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms:

Svarbu kalio jodidą išgerti laiku ir tinkamą pagal amžių jo dozę. Vienkartinė kalio jodido dozė apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo kaupimosi 24 val. Optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu yra likus mažiau nei 24 val. iki galimos apšvitos radioaktyviuoju jodu. Blokuoti skydliaukę jodu dar veiksminga praėjus 2 val. nuo apšvitos radioaktyviuoju jodu pradžios, bet ne vėliau, nei praėjus 8 val. Visko prisiminti tikrai nebūtina, nes realios avarijos atveju gyventojams bus teikiama tiksli informacija, kada veiksminga vartoti kalio jodido tabletes. Tinkamas kalio jodido vartojimas apsaugo skydliaukę nuo vėžinių ligų vystymosi.

Ar gali nuo radiacijos skydliaukę apsaugoti maisto papildai su jodu ar, pavyzdžiui, joduota druska?

Kai prasidėjo karas Ukrainoje ir priešas pradėjo eiti į atominių elektrinių teritorijas, Lietuvos gyventojai labai sunerimo – buvo išpirkti preparatai, kurių sudėtyje yra bent kiek stabiliojo jodo: maisto papildai, jodo tirpalai, purškalai ir net joduota druska. Maisto papildai, purškalai ir tirpalai, turintys stabiliojo jodo, netinka saugant skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo kaupimosi. Pirmiausiai, jų paskirtis yra kita, be to, juose stabiliojo jodo yra per mažai. Pakankamai stabiliojo jodo yra specialiai skydliaukei blokuoti jodu gaminamose 65 mg kalio jodido tabletėse (kurios buvo išdalytos gyventojams).

Ar verta kalio jodido įsigyti tiems, kurie gyvena toliau nei 100 km nuo Baltarusijos AE?

Mažai tikėtina, kad po avarijos radioaktyviojo jodo Lietuvos teritorijoje pasklistų tokiais kiekiais, kuriems esant gyventojams prireiktų vartoti kalio jodido tabletes toliau nei 100 km atstumu nuo branduolinės avarijos židinio. Kita vertus, jeigu šių tablečių turėjimas psichologiškai nuteikia raminančiai, jų galima savo lėšomis nusipirkti vaistinėse.

Jeigu įvyktų avarija, ar greitai iki, pavyzdžiui, Vilniaus atslinktų radioaktyvus debesis? Ar turėtume pasiruošimui minutes, ar valandas?

Nuolat stebime ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo stotis, kurios tankiai yra išdėstytos ir Baltarusijos pasienyje. Radiacijos fono lygį nuolat fiksuoja 44 stotys. Apie radiacijos lygio padidėjimą sužinotume greitai. Kada radioaktyvusis debesis atslinktų iki Vilniaus, priklausytų nuo vėjo krypties ir greičio. Mes modeliuojame įvairias nepalankias situacijas pagal vėjo greitį ir kryptį, išmetimo aukštį – yra įvairiausių modeliavimo kriterijų. Tai atliekame dažnai ir nuosekliai. Jeigu vėjas pūstų į Baltarusijos gilumą, bus vienos rekomendacijos dėl apsaugos veiksmų, o jeigu vėjas, kurio greitis gan įprastas, pavyzdžiui, maždaug 9 m/s, pūs Lietuvos kryptimi, debesis pasiektų Vilnių per 1,5–2 val.

Per tą laiką specialistai įvertins avarijos mastą, kitas aplinkybes, vėjo greitį, kryptį, kritulius, ir tik tada praneš, kaip būtina save apsaugoti, – slėptis, evakuotis, gerti kalio jodidą ir pan. Skubėti gerti kalio jodidą vien išgirdus, kad įvyko avarija, nereikia. Kada gerti, tiksliai informuos Sveikatos apsaugos ministerija.

Reikia nepamiršti, kad slinkdamas radioaktyvusis debesis sklaidosi, ir pasiektų Vilnių mažesnio pavojingumo, o ką jau kalbėti apie Žemaitiją.

Kaip elgtis išgirdus, kad radioaktyvusis debesis artėja? Pirma mintis – skubėti pasiimti vaikus iš darželio ir mokyklos. Kokie jūsų patarimai?

Pirmas patarimas mamoms – pasitikėkite kompetentingų institucijų teikiamomis rekomendacijomis, jums bus patarta, kokie veiksmai bus geriausi ir vaikui, ir jums. Neskubėkite į darželius ir mokyklas, nes ten vaikai yra saugūs ir jais tikrai bus pasirūpinta. Lakstymas nepadės, galite ir pati, ir vaikas, kol eisite į namus, patekti į užterštą aplinką.

Nedarykite to, kas šovė į galvą, ko nebuvo rekomenduota. Pavyzdžiui, nereikėtų skubiai savarankiškai evakuotis, nes galima patekti į dar didesnio radioaktyviojo užterštumo zoną.

Maži vaikučiai viską kiša į burną, mamos pareiga – saugoti vaiką nuo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į organizmą per burną. Radioaktyvios iškritos nusėda ne tik ant žemės, bet ir ant žaidimų aikštelių, sūpynių, augalų ir pan., vaikas gali viską liesti, paskui pirštus kišti į burną. Vidinė apšvita daug pavojingesnė nei išorinė. Didžioji išorinio radioaktyviojo užterštumo dalis pašalinama pasikeitus užterštus viršutinius drabužius, batus. Mama turi padėti mažiems vaikams nusiprausti (dezaktyvuoti) šiltu tekančiu vandeniu su muilu. Svarbu stipriai netrinti odos, gerai nuplauti odos raukšles ir sulenkimus, saugoti ir neužteršti akių, burnos, nosies, žaizdų. Jeigu radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje aplinkoje buvo ir mama, ir vaikas, pirmiausia mama turi persirengti, nusiplauti rankas, kitas atviras kūno vietas ir tik po to padėti mažyliui.

Pažymėtina, kad gyventojai bus nuolat informuojami, kokius apsaugomuosius veiksmus, kokiose teritorijose būtina atlikti. Svarbu tikėti teikiama informacija, tinkamai ir laiku atlikti rekomenduojamus veiksmus.

Ačiū už patarimus.

Neila Ramoškienė