Apie širdies, skrandžio, plaučių veiklą žinome nemažai, tačiau paklausti apie skydliaukę daugelis žmonių turbūt susimąstytų, kas ji tokia ir už ką organizme atsakinga. Iš tiesų ši apatinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos liauka vaidina ypač svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose, o jai sutrikus prasideda įvairūs negalavimai – nuo nuovargio ir slenkančių plaukų iki nemigos bei širdies permušimų.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad skydliaukė gamina organizmui svarbius hormonus, kurie atlieka daug funkcijų: reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda išlaikyti normalų širdies ritmą ir kraujospūdį, raumenų tonusą, dalyvauja virškinimo reguliavime, stresinėse ir adaptacinėse reakcijose, skatina lytinių liaukų aktyvumą, reguliuoja psichikos raidą ir kita. Dėl tokio įvairiapusiškumo skydliaukės veiklos sutrikimai gali pasireikšti taip plačiai, kad tikrąją „kaltininkę“ nustatyti nėra paprasta.
„Sykį į vaistinę atėjo moteris maisto papildų svoriui mesti. Ji atidžiai skaičiavo maisto kalorijas, bet svoris augo. Taip pat moteris skundėsi nuolatiniu nuovargiu, mieguistumu, vidurių užkietėjimu, tai siedama su per dideliu svoriu. Kitu atveju jauna šeima negalėjo susilaukti antro vaikučio, nors problemų pastojant pirmą kartą nebuvo. Ginekologai jokių ligų nerado. Po kurio laiko moteris atkreipė dėmesį į padažnėjusį savo pulsą ir kreipėsi į šeimos gydytoją dėl galimų širdies problemų, o gydytoja rado visai kitą priežastį. Abu atvejai iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusiję, bet priežastis ta pati – sutrikusi skydliaukės veikla“, – pasakoja vaistininkė.
Skirtingo skydliaukės aktyvumo pasekmės
Gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė pastebi, kad žmonės, kurie neturi problemų su skydliauke, išties neįsivaizduoja, kas tai yra. Pavyzdžiui, vienas iš gana dažnai pasitaikančių mitų yra kad skydliaukę turi tik moterys. Jis gydytojos nuomone, greičiausiai kilo iš to, kad skydliaukės ligomis išties dažniau serga moterys, pavyzdžiui, 1 iš 8 moterų pasaulyje serga lėtiniu autoimuniniu tiroiditu.
Skydliaukė – tai priekinėje kaklo srityje esanti drugelio formos apie 20-21 g sverianti liauka. Ji yra labai galinga, nes gamina tiroksiną – hormoną, atsakingą už mūsų organizmo medžiagų apykaitą.
„Kai tiroksino gaminama nepakankamai, gali atsirasti šitie simptomai: didėja gliukozė, cholesterolis, auga svoris, atsiranda nuovargis ir mieguistumas, gali ištikti depresija, žmogui liūdna, kaupiasi skysčiai, suprastėja nagų ir plaukų būklė. Šie simptomai galėtų tikti ir bet kokioms kitoms ligoms, todėl retai kada pagalvojama būtent apie skydliaukę. Žmogus ieško priežasčių kitur, neranda ir galiausiai kreipiasi į endokrinologą, jam diagnozuojama hipotirozė“, – aiškina I. Auglytė.
Priešingas hipotirozei skydliaukės sutrikimas yra hipertirozė, kai skydliaukė tiroksino gamina per daug. Tuomet gali pasireikšti tremoras – smulkus rankų drebulys, stebimas ištiesus rankas į priekį, gali kristi svoris, nors apetitas didelis, atsiranda nemiga, nerimas, širdies permušimai.
„Hipertirozė gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Viena labai paplitusi priežastis – autoimuninė Greivso liga, kai tirotropinio hormono (TTH) antikūnai „kabinasi“ prie skydliaukės receptorių ir ją skatina gaminti daugiau tiroksino. Kita priežastis – toksiniai, arba vadinamieji „karšti“ mazgai skydliaukėje. Jie dažniausiai yra nepiktybiniai, bet juose vyksta labai aktyvi medžiagų apykaita ir tuo pačiu labai aktyvi tiroksino gamyba“, – vardija gydytoja endokrinologė.
Taip pat kartais hipertirozė diagnozuojama moterims nėštumo metu, nes vystantis naujai gyvybei organizme vykstantys tarsi atominiai procesai suaktyvina ir skydliaukės veiklą.
Kokį vaidmenį vaidina jodas?
Tuo tarpu hipotirozę labai dažnai sukelia jodo trūkumas, nes būtent jodą skydliaukė naudoja hormonų gamybai. Pasak vaistininkės K. Šnirpūnienės, internete galima rasti patarimų, kaip gydyti hipotirozę tepant jodą ant odos ar juo kvėpuojant. Tačiau taip jodo pasisavinama vos 2-3 procentai, todėl didesnę dalį jo reikėtų gauti su maistu.
„Daugiausiai jodo yra jūros gėrybėse, jūros dumbliuose. Prekyboje galima rasti ir joduotos druskos. Taip pat skydliaukės veiklai labai svarbus mikroelementas selenas, kuris dalyvauja hormonų gamyboje, mažina antikūnų, kurie naikina skydliaukę, gamybą. Kai skydliaukės hormonų kiekis yra tik truputį sumažėjęs, rekomenduoju bent 3 mėnesius pagerti jūros dumblių tabletes, kuriose yra 150 mikrogramų (mcg) jodo ir 100 mcg seleno metionino. Kartais to pakanka skydliaukės veiklai sureguliuoti“, – pataria vaistininkė.
Jodo papildai netinka, kai skydliaukės hormonų kiekis yra per didelis. Tuomet galima vartoti seleną, taip pat kalcį ir vitaminą D, nes hipertirozė provokuoja kaulų retėjimą – osteoporozę.
Gydytoja endokrinologė I. Auglytė sako praktikoje susidurianti su nemažai klasikinės hipertirozės atvejų, kada gydymui nereikia vaistų, pakanka pakeisti mitybą.
„Būna, kad žmogus valgo daug jūros gėrybių, jūros kopūstų, vartoja jodizuotą druską ir susidaro jodo perteklius. Jodo galima perdozuoti ir geriant daug skirtingų vitaminų kompleksų. Pavyzdžiui, multivitaminai, kompleksas akims, imunitetui, ir kiekviename yra po 100-150 mcg jodo. Taip iš viso žmogus gauna iki 500 mcg jodo, kai rekomenduojama paros norma yra 100-200 mcg. Jei vartojimas ilgalaikis, skydliaukė yra „užkuriama“ gaminti tiroksiną. Tuomet patariame vengti jodo bet kokiu pavidalu, nes jis hipertirozės atveju yra kaip žibalas ugniai“, – sako ji.
Hipotirozės atveju taip pat svarbu koreguoti savo gyvenimo būdą. Į mitybą reikia įtraukti jodą, seleną, kurio gausu braziliniuose riešutuose, vartoti daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių.
„Diagnozuojant skydliaukės ligas, su pacientu aiškinamės, kaip jis jaučiasi, kokius pastebi simptomus, atliekame kraujo tyrimus, patikriname, koks yra geležies kiekis, nes ji būtina tiroksino gamybai, tiriame TTH, o hipertirozės atveju – ir FT3 bei FT4 lygį. Jei yra perteklius, diagnozuojama hipertirozė, kuri gali būti gydoma medikamentais, kartais skiriami priešuždegiminiai vaistai gliukokortikoidai. Esant hipotirozei gali būti skiriamos tiroksino tabletės, kurių dozė reguliuojama atsižvelgiant į kraujo tyrimų rezultatus“, – sako I. Auglytė.
Sutrikimus svarbu nustatyti laiku
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė sako, kad skydliaukės veiklos sutrikimus labai paprasta nustatyti ankstyvose stadijose, tereikia kasmet atlikti nemokamą skydliaukės hormonų kiekio tyrimą kraujyje. Esant nukrypimams nuo normos, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas endokrinologą, kuris atlieka skydliaukės echoskopiją, reikalui esant – biopsiją ar kitus papildomus tyrimus.
„Skydliaukės sutrikimai negydomi gali baigtis mirtimi. Įsiminė vienas ypač sudėtingas atvejis, kuris, laimei, baigėsi gerai. Pacientė pasakojo, kad pradėjo jausti sąnarių skausmus, dėl kurių mažo miestelio šeimos gydytoja išrašė nuskausminamųjų vaistų. Po kurio laiko moteris pradėjo skųstis dažnu pulsu ir gavo papildomai vaistų pulsui retinti ir kraujospūdžiui mažinti. Dar vėliau – naktiniam prakaitavimui ir nemigai buvo pasiūlyti migdomieji preparatai. Moters bendra savijauta tolygiai blogėjo, krito svoris, kankino dažnas tuštinimasis. Savijauta buvo tokia bloga, kad moteris nebegalėjo vaikščioti. Galų gale gavusi siuntimą, ji pateko į Santariškių klinikas, kur jai buvo nustatytas labai uždelstas skydliaukės uždegimas, labai dideli skydliaukės hormonų kiekiai ir, klinikų gydytojų žodžiais, tetrūko kokios savaitės iki mirties“, – pasakoja K. Šnirpūnienė.
Savo ruožtu gydytoja endokrinologė pataria atkreipti dėmesį į bet kokį pasireiškusį naują savijautos pakitimą ir pasitikrinti.
„Jei pasireiškia koks nors simptomas, kurio nebūdavo anksčiau arba kurio negalite paaiškinti, pavyzdžiui, jei nuovargis jaučiamas net ir išsimiegojus, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris turi atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, tarp jų ir TTH. Išsamesni tyrimai ir endokrinologo konsultacija reikalingi, jei TTH yra ne normos ribose, kurios skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų parametrų, pavyzdžiui, vaisingo amžiaus moteriai, ypač planuojant nėštumą, TTH turėtų būti 0,3-2,5 mU/l. Taip pat endokrinologui turėtų pasirodyti, net jei neturi skundų, žmonės, turintys pirmos eilės giminaičių, sergančių skydliaukės ligomis: tėvų, brolių, seserų“, – teigia I. Auglytė.
Ji priduria, kad mūsų sveikata yra kaip keturių kojų stalas. Ant vienos kojos yra pakankamas fizinis aktyvumas, ant kitos – kokybiškas miegas ir poilsis, trečios – subalansuota mityba, ketvirtos – gera psichoemocinė būklė. Pakrypus bet kuriai vienai kojai, stalas nestovės. Tad ir gydantis sutrikimus kartu su gydymu visą laiką turi „eiti“ šios keturios kojos, nes jei bent viena sušlubuos, tai kad ir kiek ant stalo dėsime vaistų ar vitaminų, nebus tokio gero efekto, kaip subalansavus gyvenimo būdą.
