Skydliaukė nėštumo metu – labai svarbus organas.
Kimstantis balsas, šalčio netoleravimas, energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio ar atsiradęs nerimo jausmas, dažnas širdies plakimas, šilumos netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, rankų drebėjimas – visa tai gali įspėti apie rimtas skydliaukės problemas, įspėja gydytojai. O ypač suskubti pasitikrinti sveikatą turėtų kūdikio besilaukiančios moterys.
Priklausomas nuo motinos skydliaukės
Skydliaukė nėštumo metu atlieka itin svarbų vaidmenį dėl savo gaminamų biologiškai aktyvių hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3), kurie yra gyvybiškai būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai, sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Erika Kvedarienė.
„Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi. Ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati – o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Tačiau net ir tada, kai vaisiaus skydliaukė pradeda veikti, motinos hormonai vis dar padeda reguliuoti vaisiaus skydliaukės veiklą.
Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą. Kadangi nėštumas padidina energijos ir medžiagų apykaitos poreikius, skydliaukės funkcija suintensyvėja, kad užtikrintų tinkamą motinos ir vaisiaus energijos poreikių patenkinimą“, – pasakoja gydytoja.
Pasak jos, nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Šie pokyčiai paveikia tiroksino (T4), trijodtironino (T3) ir skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) lygius, dėl to organizme padidėja ir jodo poreikis.
Kalbėdama apie nėštumo metu vykstančius hormonų kiekio pokyčius, gydytoja pamini ir žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG) – svarbų nėštumo hormoną, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. „Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (pirmame nėštumo trimestre) HCG tiesiogiai stimuliuoja skydliaukę, padidindamas skydliaukės hormonų (T4 ir T3) gamybą, o tai sumažina skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) lygį.
Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti“ , – aiškina E. Kvedarienė.
Sutrikimų simptomai – netikėti
Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija), pastebi gydytoja. Abu šie sutrikimai gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui, jei jie nėra tinkamai diagnozuojami ir gydomi.
Hipotirozė – tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Šios ligos metu organizmo imuninė sistema atakuoja skydliaukę, taip sumažindama jos gebėjimą gaminti hormonus.
Kita priežastis – jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Nepakankamas jodo kiekis gali sukelti hipotirozę ne tik motinai, bet ir vaisiui, o tai gali turėti įtakos vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi.
„O hipertirozė – tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Laikina nėščiųjų hipertirozė dažnai yra susijusi su padidėjusiu žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG) lygiu pirmajame trimestre.
Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves’o liga – tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves’o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti“, – įspėja E. Kvedarienė.
Anot jos, nepakankama ar per didelė skydliaukės hormonų gamyba gali lemti nėštumo komplikacijas, tokias kaip persileidimas, priešlaikinis gimdymas, preeklampsija (nėštumo komplikacija, pasižyminti aukštu kraujospūdžiu (hipertenzija) ir organų, dažniausiai inkstų, pažeidimo požymiais), mažas gimusio kūdikio svoris, sulėtėjęs kaulų vystymasis, vaiko psichomotorinės raidos atsilikimas ar kt.
Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus. „Sumažėjusios skydliaukės funkcijos simptomai: energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio, šąlančios galūnės, pasunkėjęs susikaupimas, atminties problemos, nuotaikų svyravimai, kimstantis balsas, vidurių užkietėjimas.
Padidėjusios skydliaukės funkcijos simptomai: padidėjęs nerimo jausmas, dirglumas, dažnas širdies plakimas, karščio netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, rankų tremoras (drebėjimas), išverstakumas (akies obuolio pasislinkimas į priekį)“, – vardija ji.
Svarbiausias elementas – jodas
Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai, sako E. Kvedarienė. „Gydytojų rekomendacijos dėl stebėjimo dažnio gali skirtis, tačiau dažniausiai rekomenduojama prieš nėštumą arba kuo anksčiau nėštumo pradžioje konsultuotis su gydytoju endokrinologu, kuris įvertins skydliaukės funkciją, atliks reikiamus tyrimus ir pritaikys gydymą.
Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4–6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6–8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių. Apskritai reguliarūs tyrimai ir konsultacijos su gydytoju endokrinologu yra būtini, kad būtų užtikrinta moters ir vaisiaus sveikata“, – kalba gydytoja.
Ji taip pat pažymi, kad yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. „Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Rekomenduojama naudoti joduotą druską ir vartoti maisto produktus, kuriuose gausu jodo, pavyzdžiui, žuvį, pieno produktus“, – sako gydytoja.
Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Šie mineralai, pasak gydytojos, prisideda prie normalaus hormonų gamybos proceso ir apsaugo nuo skydliaukės sutrikimų.
Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. „Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą“, – pataria gydytoja E. Kvedarienė.
