„Tai buvo didelis iššūkis ne tik mano sūnui, bet ir man – ypač psichologiškai“, – sako Margarita, pradėdama pasakoti apie ankstuko Natano gimimą.
Margarita pasakoja, kad nėštumas buvo planuotas ir labai lauktas, todėl be galo apsidžiaugė sužinojusi, kad laukiasi sūnaus, o jos pirmagimė turės brolį.
„Nėštumo eiga buvo sklandi, kol 35 savaitę gydytoja gavo įtartinus mano tyrimų atsakymus – šlapime buvo rastas didesnis nei įprasta CRB baltymo kiekis“, – pasakoja Margarita.
Tą dieną, gydytojai parekomendavus, ji išvyko į ligoninės priimamąjį pasidaryti pakartotinius tyrimus: „Į ligoninę važiavau būdama visiškai rami – net nenutuokiau, kad kažkas bus ne taip. Tai buvo pats karantino įkarštis, į ligoninę galėjau įeiti tik aš, mano vyro neįleido, todėl pradėjau truputėlį nerimauti.“
Ligoninėje Margaritai buvo atlikti visi reikalingi tyrimai ir pamatuotas spaudimas, kuris, pasirodo, buvo itin aukštas.
„Manęs vis klausė, kaip aš jaučiuosi, o aš jaučiausi tikrai gerai, nors tuo metu mano spaudimas svyravo nuo 170 iki 180. Gydytojai paaiškino, kad man staigi preeklampsija ir pranešė, kad tą dieną įvyks mano sūnaus gimtadienis“, – prisimena Margarita.
Gydytojai nusprendė, kad Margaritos atveju, saugiausias būdas pagimdyti – cezario pjūvio operacija: „Įsivaizdavau visai kitokį sūnaus gimimo scenarijų. Atsimenu, kad tą dieną buvo apsiniaukę, mano vyras vis dar negalėjo patekti į ligoninę, o aš buvau visiškai viena, todėl buvo tikrai baisu. Sunkiai įsileidau mintis, kad tuoj gims mano sūnus. Galiausiai, susikaupiau ir apgaubta gydytojų rūpesčiu nurimau.“
Taip gimė ankstukas Natanas. Margarita pasakoja, kad dar spėjo išgirsti sūnaus verksmą ir gydytojų žodžius, kad berniukas kvėpuoja, o tuomet užmigo dėl nemažo kiekio vaistų organizme: „Atsigavusi po operacijos galėjau grįžti į palatą, tačiau nežinojau kaip sekasi Natanui – nerimastingai laukiau žinių. Galiausiai, vyras išsiaiškino, kad mūsų sūnui viskas gerai, todėl nurimusi bandžiau ilsėtis ir atgauti jėgas, kad galėčiau kuo greičiau jį pamatyti.“
Margarita sako, kad sunku apibūdinti jausmus, kurie užplūdo pagaliau susitikus su sūnumi. Tiesa, džiugino tai, kad berniukas kvėpavo pats, jam nereikėjo vartoti jokių vaistų bei atlikti operacijų.
„Pati jaučiausi neblogai, grįžus namo aukštesnis spaudimas dar kurį laiką laikėsi, tačiau greitai organizmas atsistatė. Svarbu suprasti, kad nėštumas ne visada būna toks gražus, kaip esame linkę įsivaizduoti ir mamos sveikata, tiek fizinė, tiek emocinė, irgi yra ypatingai svarbi“, – sako Margarita pabrėždama, kad ypač sunkiai išgyveno atsiskyrimą nuo sūnaus, kurį patyrė ligoninėje, dėl to jautė didelį nerimą ir stresą.
Dabar Natanui jau 5 metai, berniuko raida neatsilieka, jis auga stiprus ir sveikas bei jau kalba keliomis kalbomis. Namuose, pasak Margaritos, tvarkytis sekasi puikiai, kadangi iš visos šeimos jaučiamas didžiulis palaikymas ir rūpestis. Tiesa, dar ir dabar Margarita dirba ir tvarkosi su nerimu: „Reikia nebijoti ieškoti pagalbos ir kreiptis į specialistus, kurie padės suprasti ir išnarplioti savo jausmus ir išgyvenimus. Nors visos mamos yra tikrai stiprios ir gali daug išgyventi, tai nereiškia, kad jos turi likti vienos – visiems reikia palaikymo, padrąsinimo ir rūpesčio.“
„Ankstukų“ paramos fondas jau daugiau nei dešimtmetį teikia pagalbą patiems mažiausiems Lietuvos kovotojams – anksčiau laiko gimusiems kūdikiams, sergantiems naujagimiams ir jų šeimoms. Šeimos, kurioms reikalinga pagalba, kviečiamos kreiptis adresu parama@ankstukai.lt, o prisidėti prie šios prasmingos misijos galite aukodami svetainėje www.ankstukai.lt.
