Drauge su KALBA MAMOS pradedame rubriką „Klausk psichiatro“, kurioje į mamų klausimus atsakys gydytojas psichiatras, dviejų vaikų tėtis, asmeninės prenumeratos „Pažink save motinystėje ir pasirūpink savo emocine sveikata“ kūrėjas Vilius Ogenskas. Jūsų klausimų lauksime svarbu@kalbamamos.lt
Mamoms atsako gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas
Jei įtariu, kad sergu depresija, kaip visų pirma galiu pati sau padėti?
Net apie 80 proc. moterų po gimdymo susiduria su trumpalaikiais nuotaikų svyravimais, 15 proc. išgyvena depresiją. Pagrindiniai ženklai, kurie gali parodyti psichikos sutrikimo pradžią, yra nuotaikų kaita, nerimas, liūdesys, irzlumas, jausmas, jog „visko per daug“, verksmingumas, sumažėjusi koncentracija, apetito problemos, sunkumai užmigti ir išsimiegoti.
Kasdienės, atrodytų, smulkmenos, tokios kaip mityba, miegas, režimas, iš tikrujų yra labai svarbūs veiksniai, kurie leidžia pagerinti savo emocinę būseną, o jų nepaisymas gali sukelti emocinius sutrikimus.
Ką daryti?
Pradėti nuo mitybos. Esame tai, ką valgome. Saldus maistas, greitai virškinami angliavandeniai, užkandžiavimas yra labai svarbus emocinės sveikatos rizikos veiksnys. Dieną vertėtų pradėti nuo sotaus, lėtai virškinamo maisto. Tokiu atveju kūnas per visą dieną nejaus cukraus trūkumo, smegenys nejaus nerimo. Būtent greitai pasisavinamas cukrus sukuria emocinius kalnelius.
Suvalgote saldainį, smegenys sako – skanu, sotu. Po pusvalandžio cukraus kiekis kraujyje krenta, smegenys pradeda jausti nerimą – baigėsi maistas, badas. Kūnas pereina į pavojaus režimą, nes nežino, ar pavyks išgyventi iki kito pavalgymo. Todėl darotės irzli, pikta, nepatenkinta. Ieškote, kas čia blogo nutiko. Greitai užkandate. Ramu, vėl jaučiatės patenkinta. Tačiau praeina pusvalandukas, ir irzlumas, pyktis kartojasi. Taip patenkate į užburtą ratą, nes kūnas ir smegenys kas valandą pereina nuo visiškko pasitenkinimo iki išlikimo būsenos, nerimas ir bloga nuotaika tampa nuolatiniu palydovu. Jei cukraus kiekį kraujyje palaikysite vienodą, gal ir neišgyvensite euforijos stadijos, tačiau ir nesijausite nuolat irzli ir nepatenkinta.
Ribokite socialinius tinklus. Kiekvienas pamatytas instagramo postas apie keliones, memas, bežaidžiantis kačiukas ar šuniukas smegenyse išskiria dopaminą – atpildo ir džiaugsmo medžiagą. Smagu, smagiau, smagiausia. Tik dopaminas turi vieną blogą savybę – toleranciją. Kai pasiekiate tam tikrą dopamino koncentraciją, jis nustoja veikti. Jaučiatės apatiška, nieko nebesinori veikti, niekas nedžiugina. Be to, nuolatinis dopamino stimuliavimas mažina ir kitos medžiagos – serotonino, atsakingo už laimės ir pilnatvės jausmą – gamybą smegenyse. Jo sumažėjimas ir lemia depresiją.
Panašiai kaip socialiniai tinklai veikia ir kokainas – dideliu greičiu padidina dopamino išskyrimą smegenyse, o paskui – kritimas. Tik vartojant kokainą „susigadina“ nosis, o vartojant socialinius tinklus – akys, pirštai ir kaklo raumenys. O smegenims visiškai nerūpi, iš kur greitai gauti dopamino, – ar iš instagramo, ar iš kokaino.
Laikykitės miego higienos. Už užmigimą ir paros ritmo palaikymą atsakingas hormonas melatoninas, gaminamas kankorėžinėje liaukoje. Jo gamyba glaudžiai susijusi su aplinkos apšvietimu. Temstant melatoninas išsiskiria natūraliai ir sukelia mieguistumo jausmą – jaučiatės atsipalaidavusi, rami, gulate į lovą ir miegate. Tačiau mėlyna šviesa – tokia, kurią skleidžia ekranai telefone, kompiuteryje, televizoriuje, – stabdo melatonino gamybą, ir ramybės jausmas vakare neaplanko. Jei dar pridėsime ir socialinius tinklus prieš miegą, kur dopaminas smegenyse rėkia dar, dar daugiau, labai greitai sutrinka miegas. Ekranai turėtų būti išjungti, likus bent valandai iki planuojamo miego. Kitaip sumokate savo prasta emocine būsena.
Teko girdėti, kad depresija – nuosprendis visam gyvenimui. Ar tai tiesa?
Depresija – tai afektinis (nuotaikos) sutrikimas, keičiantis žmogaus požiūrį į aplinką ir save. Jei žmogus suserga depresija, tai vadiname depresijos epizodu. Trumpiausiai trunka dvi savaites, tęstis jis gali ir kelerius metus. Pradėjus sveikti nuo depresijos, iš pradžių tai vadiname atsaku į gydymą, o pavykus suvaldyti simptomus – remisija. Pasveikęs nuo depresijos epizodo žmogus gali toliau sėkmingai gyventi. Vieną kartą sirgus depresija, rizika patirti ir antrą ar trečią epizodą yra didesnė nei niekada nesirgus. Todėl labai svarbu pagijus nuo depresijos toliau palaikyti sveiką gyvenimo būdą – laikytis rutinos, sveikos mitybos, miego režimo, vengti socialinių tinklų, nepalaikyti santykių su toksiškais žmonėmis. Tokiu atveju depresijos epizodas gali ir nebepasikartoti.
Kartais gydymas vaistais gali būti taikomas ir visą gyvenimą, tačiau tam daug įtakos turi pats žmogus. Medikamentus vartoti metų metus dažniausiai reikia, jei nepasikeičia depresiją sukėlusios aplinkybės, – žmogus toliau persidirba, nepailsi, prastai maitinasi, nenutraukia toksiškų ar nesukuria stabilių santykių. Tad labai daug kas yra mūsų pačių rankose.
Kodėl dažniau (bent tai rodo statistika) depresija serga moterys?
Pasaulinė statistika teigia, kad 5,5 proc. moterų ir 3,2 proc. vyrų serga depresija. Tai oficialiai diagnozuoti depresijos atvejai. Kita statistika, savižudybių, rodo kitą vaizdą – vyrai nusižudo tris kartus dažniau nei moterys. Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad moterys daug dažniau kreipiasi pagalbos ir gauna gydymą, gali sveikti, dėl to ir patenka į sergančiųjų statistiką. Tuo tarpu vyrai dėl nusistovėjusių socialinių normų, savigydos alkoholiu, psichikos sveikatos stigmos į specialistus nesikreipia ir susiduria su kritine depresijos išeitimi – savižudybe. Nors moterys bando žudytis dažniau, jos statistiškai pasirenka mažiau pavojingą būdą – nuodijasi medikamentais. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas, o ne tikras bandymas atimti sau gyvybę. Tokios moterys dažnai ir gauna reikalingą pagalbą, joms diagnozuojama depresija. Vyrai renkasi pavojingesnius būdus – pasikaria arba nusišauna, tad jiems depresijos po mirties niekas nediagnozuoja.
Kas turi daugiausia įtakos psichozės po gimdymo atsiradimui? Kaip ji gydoma? Ar visada moteris pasveiksta?
Pogimdyminė psichozė – labai rimtas psichikos sutrikimas, kuris atsiranda maždaug dviem gimdžiusioms moterims iš tūkstančio. Tai santykio su realybe praradimas, kurio metu gali atsirasti kliedesiai (klaidingi įsitikinimai), haliucinacijos (žmogus mato, girdi, jaučia, užuodžia tai, ko nėra), keičiasi elgesys ir aplinkos suvokimas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai – jau prieš pastojimą nustatyti psichikos sutrikimai, tokie kaip bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos epizodas, šizofrenija. Didžiausia rizika yra pirmojo nėštumo metu, antrajam nėštumui rizika krenta iki 30–50 proc.
Be to, didesnę riziką turi tos moterys, kurių artimoms giminaitėms (mamai, sesei) buvo nustatyta pogimdyminė psichozė.
Didelę įtaką daro miego stygius. Todėl labai svarbu palaikyti normalų miego ritmą iki gimdymo ir stengtis maksimaliai pagal aplinkybes pailsėti ir pagimdžius. Tam padėti gali artimieji, kurie gali pasirūpinti vaiku ir leisti jums pamiegoti.
Nemažai prie psichozės išsivystymo prisideda ir kitos medicininės būklės, tokios kaip vitaminų B1 ir B12 trūkumas, skydliaukės problemos, autoimuninės ir uždegiminės ligos, elektrolitų disbalansas, preeklampsija ar eklampsija. Tad labai svarbu viso nėštumo metu savimi rūpintis, koreguoti lėtines ligas, reguliuoti mitybą ir miegą.
Psichozė yra pavojinga būklė, kurios metu mama gali pati to nenorėdama ir nekontroliuodama pakenkti tiek sau, tiek naujagimiui, todėl dažniausiai gydoma psichiatrijos skyriuje. Tokiai moteriai skiriamas medikamentinis gydymas, suteikiama saugi aplinka, ji stebima visą parą. Pagydžius psichozę, moteriai toliau patariama vartoti medikamentus, reguliariai lankytis pas gydytoją, jos artimieji apmokomi elgtis ir pastebėti galimą atkrytį. Gydomos ir priežastys, sukėlusios psichozę, – depresija, bipolinis sutrikimas, elektrolitų trūkumas, kitos lėtinės ligos.
Neseniai tapau mama, nuolat jaučiu didelį nerimą, sunku užmigti, nors jaučiuosi pavargusi. Vaistus gerti bijau, į šeimos gydytoją kreiptis nedrąsu. Kaip patartumėte elgtis?
Jei nedrąsu kreiptis į šeimos gydytoją, tiek psichologas, tiek psichiatras yra specialistai, kuriems atskiro siuntimo nereikia. Paklauskite draugės ar paieškokite internete rekomendacijų specialistų, kurie praktikuojasi su žindančiomis ar besilaukiančiomis moterimis. Pavyzdžiui, www.kalbamamos.lt yra galimybė užsiregistruoti psichologų, psichoterapeutų konsultacijoms, kuriems nesvetima motinystės tema.
Kartais baisu kreiptis į psichiatrą, nes liks įrašas. Noriu padrąsinti, kad toks įrašas lieka tik tarp jūsų specialisto ir jūsų, neigiamų pasekmių tikrai nesusilauksite. Jei vis dėlto nesinori patekti į sistemą, galima susirasti privačiai dirbantį specialistą arba kreiptis anoniminėms paslaugoms gauti.
Jei mama sirgo depresija, ar turiu didelę riziką susirgti ir aš?
Visi mūsų gyvenimai yra lemti tiek genetikos, tiek aplinkos veiksnių, ne išimtis ir psichikos sveikata. Kiekvienas žmogus gimsta su tam tikru genų rinkiniu, vadinamu genomu. Būtent depresijos paveldimumas, pasak Stanfordo mokslininkų, yra 50 proc. Tai reiškia, kad susirgti turite šansų ir jūs.
Įdomu, kad tam tikri genai gali būti aktyvuojami arba neaktyvuojami, priklausomai nuo aplinkos. Jei mama sirgo depresija, tačiau jūs augote saugioje aplinkoje, nesusidūrėte su nepritekliumi, sukūrėte sveikus santykius su vyru, turite draugų ir jaučiatės save išpildžiusi, tikėtina, kad genas, atsakingas už depresiją, nesiaktyvuos, ir jūs nesusirgsite. Tad darykite viską, kas priklauso nuo jūsų, ir ignoruokite tai, kas jums nepavaldu. Taip liksite sveika ir laiminga. Laiminga mama – laiminga šeima.
