2022/05/08 | 0 Komentarų

Fotoprojektas „Už Ukrainos vaikus“ – kad nenuvystų saulėgrąžos

Fotografė Viktorija

Fotografė Viktorija iš Klaipėdos („Saulės Sielos Studija“) negalėjo miegoti naktimis vis galvodama, kuo prisidėti prie pagalbos Ukrainai.

Viktorija pasakoja:

Kai prasidėjo karas Ukrainoje, jau antrą dieną stovėjau su nupirktais pledais, pagalve, šiltu šaliku rankose – nešiau paramą į surinkimo punktą, paaukojau pervesdama pinigus į „Blue Yellow“ organizaciją. Bet vis negalėjau nurimti, ką gi dar galiu padaryti, kaip galiu prisidėti? Aš pati pusiau lietuvė, pusiau ukrainietė, dabar kaip niekada gerai suprantu, iš kur esu taip užsispyrusi! Mintys nedavė užmigti, galvoje sukosi Ukrainos vėliavos spalvos, vaikai! Juk galiu fotografuoti lietuvių vaikus, parodydama, kad ir jie žino, kas vyksta, kad žino, kaip dabar reikia pagalbos Ukrainos vaikams. Nuo tų minčių, pamenu, ryte kibau rašyti laiškus, ieškoti bendraminčių. Parašiau į studiją, kurioje dažniausiai fotografuoju, jie iškart pasakė be jokių dvejonių – ateik, fotografuok, neimsime mokesčio už nuomą! Toliau pokalbis su dekoratore, ji irgi pasakė – prisidėsiu, dekoruosiu gėlėmis! Balionai – ir jie sukosi mano galvoje, tad mergina, kuri tuo užsiima, irgi nedvejodama sutiko prisidėti! „Mamos žurnalas“ be dvejonių iškart pasakė – spausdinsime! Viena iš nuolatinių mano klienčių paskambinusi pasakė – galiu paskolinti drabužių, jei kas neturės tinkamų spalvų! Ir galų gale mano brangiausia mama šnibžda man: „Ir aš noriu prisidėti, pavaišinsiu ateinančius vaikučius savo džiovintais obuoliukais“. Tiesą sakant, ir graudino, ir džiugino visa tai, suvokiant, kokių nuostabių žmonių aplink mane yra. Kovidas buvo mus suskaldęs, o dabar esame kaip niekad vieningi, atrodo, tik paleisk mintį į laisvę – ir žiūrėk, koks vienybės ratas aplink susiburia.

Kibau į darbą. Už fotosedsijas ėmiau simbolinį mokestį, kurį pervesiu Ukrianos vaikams.

Atėjusių vaikų klausiau, ką jie žino apie karą. Vieni sakė, kad žino, jog šaudoma Ukrainoje, žūsta žmonės ir kad Ukrainai dabar labai reikia mūsų visų pagalbos… Vieni tėveliai stengiasi vaikams pasakoti apie karą, kad vaikai negalvotų, jog pasaulis vien rožinis. Pasakoja jiems apie empatiją, būtinumą pagelbėti. Kiti tėvai, atvirkščiai, stengiasi viską nuo vaikučių nuslėpti, kad jie kuo mažiau išgirstų ir žinotų.

Viena iš mamų pasakė, kad stengiasi tiesiog gyventi šia diena, nes jei nuolat galvos, kad karas ateis ir pas mus, tai atrodys, kad viskas, kad ir ką darytum, nebeturi prasmės, nes viskas ankščiau ar vėliau sugrius kaip smėlio pilis.

Dėliojau mintis: ir savas, ir mamų, kurios atvedė vaikus pas mane fotografuotis paramos fotosesijoms. Vis galvojau, kad tas stiprus stresas, kurį visi patiriame, taip spaudžia galvą, kad mintys bando mus apsaugoti pačios save apgaudamos. Tarsi norisi tas mintis padėti į tamsią juodą lentyną ir galvoti, kad visa tai – iš siaubo filmo. Bet sveikas protas budina vėl – ne filmas čia, visa tai realybė, vaikai su tėvais slepiasi rūsiuose, ant jų griūna namai, ir jie iš tų rūsių kartais nebepabėga.

Atėję fotografuotis vaikai žinojo tiek, kiek patys tarp savęs dalinasi darželyje, mokykloje. O atvedusios juos mamos… Žvelgiau į akis, kai kurios iš jų kalbėdamos ašarojo. Visos sakė tą patį, gaila žmonių. Ir visos jos ieškojo kuo padėti, kuo prisidėti. Vienos aprūpino ukrainiečių šeimas drabužiais ir būtiniausiais daiktais, kitos vežė paramą į paramos punktus.

Ypač įstrigo penkiamečio Kristupo žodžiai: „Aš žinau, kas yra karas! Ten važiuoja tankai. Jei turėčiau tanką, nugalėčiau visus blogiečius!“

Pamenu, išeinu iš studijos po paskutinės fotosesijos su saulėgrąžomis rankose ir sakau sau – duok, Dieve, kad nesustotume visi padėti, nepriprastume, jog kažkur ten vyksta karas. Ir kad saulėgrąžos (mano mėgstamiausios gėlės, juk aš irgi pusiau ukrainietė) žydėtų ten dar begalybę metų. Tarsi burtą ištariau sau. Tegul žydi, tegul žydi. Geltonai, šviesiai, ryškiai.

Prie paramos ir palaikymo fotosesijų „Lietuvos vaikai už Ukrainos vaikus“ nedvejodami prisidėjo nuostabiausi žmonės:

Spauda „Mamos žurnalas“

Keletas paskolintų drabužėlių „Madillos“

Fotografuota Klaipėdoje, studijoje Til2 Studio

Floristika ir dekoras: SiDeko

Galvos aksesuarai: FB Must Have Collection

Nuotraukos „Saulės Sielos Studija“