Nors už lango dar tik pradeda kvepėti pavasariu, penkiamečius–šešiamečius auginančios šeimos jau dažnai pagalvoja apie rudenį. Dažnam kyla klausimas, kur lankyti priešmokyklinę klasę: likti darželyje ar geriau keliauti į mokyklą?
Kuo skiriasi priešmokyklinukų mokymas mokykloje ir darželyje, ko mažieji išmoksta, ar pavyksta susikaupti ir kaip atrodo jų diena, kalbamės su Karalienės Mortos mokyklos priešmokyklinukų mokytoja Emilija Malinauskaite.
Emilija, dabar ugdote priešmokyklinukus, o prieš tai dirbote darželyje. Dažna nuomonė, kad vaikas darželyje žaidžia ir mėgaujasi vaikyste, o mokykloje jau jį varžo taisyklės, jis daugiau pavargsta. Ar tai tiesa?
Visų pirma turime nepamiršti, kad ir darželis, ir mokykla yra ugdymo įstaigos. Iš tiesų darželyje vaikai daug žaidžia, tačiau žaisdami ir labai daug išmoksta. Daug metų dirbau „Vaikystės Sode“ ir net su pačiais mažiausiais – vos vienerių, dvejų metų vaikučiais – žaisdami labai daug išmokstame, visos veiklos Sodeliuose yra ne tik labai smagios ir įdomios, bet ir lavinančios.
Mokykla dažnai siejama su sėdėjimu ir mokymusi, kuris dažnai vaizduojamas kaip nuobodus. Tačiau taip tikrai nėra! Noriu pabrėžti, kad apskritai nereikia priešinti žaidimo ir mokymosi – ikimokykliniame amžiuje (o priešmokyklinukai dar yra ikimokyklinio amžiaus vaikai) mokslas privalo būti sužaidybintas.
Tai yra toks mokymo metodas, kai visa nauja medžiaga vaikams yra pateikiama per žaidimą, vaikai geriausiai mokosi bandydami viską savo rankomis, čiupinėdami, liesdami. Pavyzdžiui, šiuo metu mokykloje mes su priešmokyklinukais mokomės apie pinigus. Tai yra labai rimta ir sunki tema, o apie pinigus mes mokomės žaisdami parduotuvę. Tiesiog sėdint prie stalo ir siekiant mokytis skaičius, įsiminti yra sunkiau. O žaidžiant parduotuvę ir norint nusipirkti ledų kokteilį, suskaičiuoti centų monetas yra daug įdomiau. O kai yra įdomu, atsiranda motyvacija mokytis ir pasiekti norimų rezultatų yra daug lengviau.
O taisyklės, kaip ir žaidimai, taip pat egzistuoja ir darželyje, ir mokykloje. Tiesa, kad darželyje bendra atmosfera yra laisvesnė, o mokykla jau įpareigoja elgtis atsakingai, laikytis sutartų taisyklių. Yra manančių, kad taisyklės varžo vaikus, tačiau aš nepritariu tokiai nuomonei ir manau, kad taisyklės kaip tik suteikia saugumo jausmą. Mes su vaikais klasėje turime susitarimus, Karalienės Mortos mokykloje visų klasių vaikai, nepaisant amžiaus, mokslo metų pradžioje susikuria klasės taisykles, pasikalba, kokie yra lūkesčiai vaikams, kokie lūkesčiai yra mokytojams, kaip mes galėsime kartu džiaugtis laimėjimais, kokios būna pasekmės už tam tikrą elgesį. Labai svarbu susitarti, kaip mes mokysimės, kaip sieksime sėkmingo mokymosi ir išties gerų rezultatų.
Ar yra skirtumas, kai vaikas priešmokyklinę klasę lanko darželyje ir mokykloje?
Šiais mokslo metais į mano klasę Karalienės Mortos mokykloje atėjo įvairių vaikų, jų amžius svyruoja nuo penkerių iki šešerių metų. Atėjo vaikų ir lankiusių darželius kelerius metus, ir tik vienerius, ir ugdytų namuose. Klasėje yra ir labai drąsių, ir drovių, ir triukšmingų, ir tylenių.
Bendras šių vaikų bruožas, kad jie visi labai norėjo į mokyklą! Jie didžiuojasi, kad eina į mokyklą, kad dėvi uniformą, džiaugiasi, kad galėjo užsidėti kuprines. Vaikai pasakoja, kad tėveliai itin didžiuojasi, kad jie jau yra pasiruošę eiti į mokyklą. Čia ir matyčiau darželio ir mokyklos skirtumą – mokykla duoda tam tikrą toną.
Vaikai, kurie eina į priešmokyklinę klasę darželyje, tiesiog toliau eina į darželį, jų klasės mažai kuo skiriasi nuo įprastų darželyje, ten dar yra lovos pietų miegui, daug žaislų. O į mokyklą vaikai eina daugiau pasitempę, juos įpareigoja uniforma, jie jaučiasi labiau subrendę, daugiau pasiekę. Juos įkvepia pavyzdys, kad tėveliai eina į darbą, o jie jau į mokyklą!
Kaip tėveliams suprasti, kad vaikas jau pasiruošęs eiti į mokyklą?
Nėra nustatytų konkrečių akademinių kriterijų, ką vaikas turėtų mokėti, kad galėtų eiti į priešmokyklinę klasę. Vadinasi, vaikas gali nemokėti skaityti, gali nepažinoti raidelių, gali nemokėti skaičiuoti iki dešimt, aš jau nekalbu apie sudėties ir atimties veiksmus.
Kas man atrodo labai svarbu, kad vaikas atitiktų amžiaus tarpsnio ypatumus. Pavyzdžiui, penkiamečiai-šešiamečiai turėtų gebėti apsirengti savarankiškai, gebėti savarankiškai pasirūpinti savo higiena, bendrauti ir bendradarbiauti tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais. Svarbu, kad vaikas gebėtų klausyti ir išgirsti, ką kitas sako, nedaryti nemalonių dalykų tyčia ar atsiprašyti, jei taip nutiko. Gebėtų vykdyti lengvesnes ar sunkesnes instrukcijas ir sutelkti dėmesį ilgesniam laikui. Be abejo, visų šių ir daug kitų dalykų mes vis dar mokomės mokykloje, tačiau vaikui adaptacija būna lengvesnė, jei jis šiuos dalykus jau išmano.
Papasakokite, kaip atrodo priešmokyklinuko diena mokykloje?
Labai džiaugiuosi, kad priešmokyklinukai gali mokytis mokykloje ir karantino metu. Dieną Karalienės Mortos mokykloje pradedame nuo Ryto rato. Aš jį pavadinčiau savotišku ryto susirinkimu, kurio metu mes aptariame, ką tą dieną veiksime, galbūt ta diena yra kažkuo ypatinga, šventė arba sukaktis, o gal vieno iš vaikų gimtadienis. Kiekvieną rytą aš vaikams parašau lentoje laišką su informacija, kas vyks tą dieną, apie ką noriu pasikalbėti.
Po Ryto rato turime kelias pamokas. Aš vaikams vedu lietuvių kalbos, matematikos ir pasaulio pažinimo pamokas, o kitas pamokas net ir priešmokyklinukams veda mokytojai dalykininkai, savo srities profesionalai. Karalienės Mortos mokykloje vaikus ugdome remdamiesi dviem ugdymo programomis: Lietuvos bendrąja ugdymo programa ir Kembridžo ugdymo programa. Kembridžo ugdymo programa yra skirta pirmokams, tačiau jau priešmokyklinukus mokome pagal šią programą matematikos bei gamtos mokslų.
Priešmokyklinukai per savaitę turi po 5 lietuvių kalbos pamokas, po 4 pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas.
Taip pat kasdien Karalienės Mortos mokykloje vaikai turi anglų kalbos pamokas ir jų metu mokytojai su vaikais kalba tik anglų kalba. Mokslo metų pradžioje vaikams tai buvo netikėta ir truputėlį nedrąsu, tačiau anglų kalbos mokytojos yra tokios profesionalios, kad po pusės metų vaikai nors dar nedrąsiai, dar su klaidomis, galbūt nepilnais sakiniais, bet jau gali susikalbėti angliškai! Dar kiekvieną savaitę vaikams dar vyksta šokių arba kūno kultūros, dailės ir muzikos pamokos.
Grįžkime prie dienos ritmo – po kiekvienos pamokos būna trumpa pertraukėlė, o po kelių pamokų su vaikais valgome užkandėlę. Tai laikas, kai vaikai gali laisvai plepėti, užkandžiauti iš namų atsineštais užkandžiais. O po užkandėlės – laisvas laikas, kai vaikai patys renkasi, ką nori veikti, nes yra laikas mokymuisi ir yra laikas poilsiui.
Dar po kelių pamokų pietaujame ir mažiausiai 45 minutėms einame į lauką. Į lauką einame beveik bet kokiu oru, šiais mokslo metais buvo tik dvi dienos, kai nėjome į lauką dėl šalčio. Kadangi mūsų mokyklos pastatas yra naujutėlis ir pritaikytas šiuolaikinio ugdymo reikmėms, mes turime duris į lauką tiesiai iš klasės. Tai reiškia, kad palankiu oru ir pamokos gali vykti čia pat lauke.
Taip mūsų diena ir prabėga – daug smalsaujant bei tyrinėjant, mokantis ir pailsint.
Papasakokite apie priešmokyklinukų pamokas. Kokios jos? Kaip sudominate vaikus?
Aš labai džiaugiuosi, kad Vaikystės Sodas ir Karalienės Mortos mokykla yra kontekstinio ugdymo pradininkai Lietuvoje ir nuosekliai dirba pagal šią sistemą. Labai svarbu nuolat mokytis kontekste, per tai, kas tuo metu yra vaikams aktualu. Pavyzdžiui, šių mokslo metų pradžioje vieno mano klasės vaiko šeimoje gimė brolis. Ryte tėtis parašė man žinutę ir mes pakeitėme tos dienos ugdymo planus, nes toks buvo kontekstas, tai buvo svarbiausia vaikams. Mes didelę dalį dienos skyrėme pašnekesiams apie brolį, organizavome vardo rinkimus, kūrėme atvirukus. Buvo nuostabi, įsimintina diena visiems klasės vaikams ir jie išties daug išmoko!
O apskritai mes mokomės temomis ir per metus analizuojame 6 nepaprastai įdomias temas, kurios atsispindi visose pamokose. Pavyzdžiui, jei kalbame apie profesijas, tai per matematikos pamoką skaičiuojame kaip dantų gydytojai vaikų dantukus. Jei kalbame apie šeimos narius, lietuvių kalbos pamokoje mokomės taisyklingai rašyti šeimos narių vardus arba rašome jiems laiškus. Kontekstas mus nuolat supa visų pamokų metu: ir dailės, ir šokių, ir anglų kalbos pamokose.
Mes mokomės gulėdami ar sėdėdami ant grindų, vaikščiodami po klasę, šokinėdami, žaisdami. Be abejo, kai kurios pamokos vyksta sėdint prie stalo, nes tai yra priešmokyklinė klasė ir mes turime šio įgūdžio mokytis, praktikuotis.
Kokių vadovėlių ir pratybų reikia priešmokyklinukui?
Yra labai gražus posakis: parodyk man ir aš pamiršiu, išmokyk mane ir aš galbūt atsiminsiu, leisk man pajusti ir aš išmoksiu. Mūsų pamokos iš tikrųjų yra pilnos potyrio. Tai nėra vien tik sausas mokslas, mokomės praktikuodami, kad vaikai gebėtų žinias pritaikyti realiame gyvenime. Labai džiaugiuosi, kad Karalienės Mortos mokykloje vaikai mokosi ne iš vadovėlių. Žinoma, mes naudojame įvairias ugdymo metodikas, vadovaujamės profesionalų patarimais ir išleistomis knygomis, tačiau vaikų mokytoja vis dėlto esu aš, ne vadovėlis. Iš vienos pusės, tai yra didžiulė laisvė, iš kitos pusės – didžiulė atsakomybė. Mes neribojame savęs vadovėliu ar pratybomis, medžiagos pamokoms ieškome visuose įmanomuose šaltiniuose ir užduotis kuriame patys – tai darome kartu su kolegomis. Kai aš matau, kad su visos klasės tempu vaikui yra sunku dirbti, aš jam paruošiu atskiras užduotis, o kai matau, kad vaikas geba daugiau, jam duodu visai kitokių užduočių.
Ar priešmokyklinukai jau geba susikaupti pamokai?
Jeigu yra susidomėję ir įsitraukę, priešmokyklinio amžiaus vaikai gali susikaupti maždaug 20–30 minučių. Žinoma, jei veikla jiems yra neįdomi, susikaupimo laikas kur kas sutrumpėja. Ir tai yra priežastis, kodėl priešmokyklinukų mokytojai yra tokie žaismingi ir kūrybingi. Karalienės Mortos mokykloje naudojame įvairiausias gudrybes tam, kad vaikų dėmesį išlaikytume kuo ilgiau ir kad jie pasiektų norimų mokymosi rezultatų. Pavyzdžiui, pamokos metu aš keičiu, kiek laiko vaikai stovi, kiek laiko juda, kiek laiko sėdi prie savo stalų, kažkuriuo momentu jie turi ateiti prie manęs, dalis vaikų gali dirbti klasėje, o dalis savarankiškai koridoriuje. Kai kurie vaikai raidę prie raidės mielai dėlioja popieriuje, o kitiems tas lapas popieriaus yra didžiulis trukdis. Reikia nepamiršti, kad ne visos veiklos visus vaikus sudomina, vadinasi, kai mokytojas žino pamokos tikslus ir pažįsta klasės vaikus, reikia tiesiog surasti įvairių būdų tuos tikslus pasiekti.
Ką turi žinoti tėveliai prieš išleisdami vaiką į mokyklą?
Labai svarbu nuteikti vaiką pozityviai. Jokiu būdu nereikia sakyti – kaip tu eisi į mokyklą, jei visai nemoki to ar to, kad kiti vaikai nenorės draugauti ar panašiai. Priešingai, pasidalinkite su vaikais smagia savo istorija, papasakokite, kaip jums buvo smagu ir įdomu mokykloje.
Taip pat noriu pasakyti tėveliams, kad išleisdami vaikus į mokyklą pasirenkate partnerius, kurie jums profesionaliai padeda ugdyti vaikus. Kuriems rūpi kiekvienas vaikas, rūpi ne tik tai, ar vaikas pasieks akademinius tų mokslo metų tikslus. Ne mažiau rūpi, ar vaikas jaučiasi gerai, pasitiki savimi. Išleisdami vaiką į mokyklą galite džiaugtis, kad vaikas žengia į naują etapą, kur galės būti vis labiau savarankiškas.
Rita Meilūnaitė
Daugiau aktualios informacijos apie ikimokyklinukus: https://www.karalienesmortosmokykla.lt/
