Vaikai mokykloje praleidžia visą dieną? Štai į ką svarbiausia atkreipti dėmesį tėvams

„Šiaurės licėjaus“ Kauno padalinio vadovė Rūta Kuodienė

Vaikų užimtumas po pamokų – opus ir dažnas klausimas šeimoje. Dirbant abiem tėvams, neretai kyla iššūkių norint suplanuoti kokybišką popietės laiką vaikui, todėl galimybė likti mokykloje po pamokų tampa vis patrauklesnė. Juolab, dauguma mokyklų tokią opciją siūlo: ar tai būtų prailginta grupė, gal atskiri būreliai, ar visos dienos ugdymo modelis. Kaip atskirti ir pasirinkti jums pataria psichologas Simonas Berenis, „Šiaurės licėjaus“ Kauno padalinio vadovė Rūta Kuodienė bei pradinio ugdymo mokytoja Renata Trumpokais.

Visos dienos mokykla ar prailginta grupė?

Visos dienos mokykla – tai ugdymą, poilsį, būrelius ir papildomas veiklas apjungiantis modelis. Tai ne tik sutaupo laiko tėvams, kurį jie turėtų skirti vaikų vežiojimui po būrelius, bet ir užtikrina vaiko dienos ritmą, sveiką ir reguliarų maitinimą, vaikui taip svarbų laiką lauke. Taip pat, vakare nebereikia skirti papildomo laiko pasiruošimui kitai dienai atliekant namų darbus ar kitas užduotis, taigi tėvai gali visą likusį laiką skirti maloniai ir kokybiškai veiklai su vaikais

Pailgintose dienos grupėse dažniausiai užtikrinama vaikų priežiūra pasibaigus pamokoms, atliekami namų darbai, vaikai gali pažaisti ir tiesiog pabūti mokykloje, kol tėvai yra užimti. „Tuo tarpu visos dienos mokykloje popiet toliau organizuojamas ugdymas bei neformalios veiklos, kurios papildo ir pagilina pirmoje dienos pusėje įgytas žinias bei gebėjimus, vaikai yra ne tik prižiūrimi bet ir ugdomi. Pavyzdžiui, vaikams organizuojamas skaitytojų klubas, kurio metu mokiniai skaito, vaidina, kuria pasakojimus, istorijas ir taip ne tik lavina savo žodyną, bet ir ugdosi meilę skaitymui,“ – pastebi „Šiaurės licėjaus“ Kauno padalinio vadovė.

Ugdymo(si) tęstinumas

„Šiaurės licėjaus“ Kauno padalinio vadovė pradinio ugdymo mokytoja Renata Trumpokais.

Pradinio ugdymo mokytoja R. Trumpokais išskiria, jog dirbant su mokiniais visą dieną, galima efektyviau organizuoti ugdomąjį procesą, atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir padėti pasiekti geriausius asmeninius rezultatus. „Čia su viena klase dirba mokytojai, kurie atsako už skirtingą vaikų užimtumą. Klasės vadovas ir jaunesnieji mokytojai dirbantys su klase visos dienos metu gali tikslingai parinkti veiklas ir jas vykdyti su vaikais. Kadangi „Šiaurės licėjuje“ ugdymas integruojamas per visas dienos veiklas: kiekvieną dieną mokiniai vis labiau gilina žinias tam tikra tema, atrandant joje vis daugiau įdomybių kiekvienoje veikloje. Tokiu būdu, tyrinėdami tuos pačius dalykus vis giliau, per skirtingų mokomųjų dalykų užduotis, mokiniai mokymąsi priima, kaip vientisą procesą, jiems pavyksta pažvelgti į temą per visus dalykus ir labiau į ją įsigilinti,“ – pasakoja mokytoja.

Mokykloje pasibaigus pamokoms, vaikai prailgintoje grupėje ruošia namų darbus, užsiima mėgstama veikla, žaidžia ar leidžia laiką lauke. „Lyginant, visos dienos ugdyme popietinis laikas yra natūralus dienos tęsinys, toliau integruojant skirtingas veiklas, orientuotas į kiekvieno mokinio asmeninę pažangą: kasdien yra skiriamas laikas savarankiškam užduočių atlikimui, kur su vaikais klasėje dirba du pedagogai – klasės vadovas ir jaunesnysis mokytojas. Į ugdymą įsitraukia robotikos, programavimo veiklos, vaikus dominančios temos toliau nagrinėjamos įdomiųjų valandėlių metu, o dieną sužinota nauja informacija praktiškai patikrinama ar toliau nagrinėjama įvairiose laboratorijose ar keliaujant į lauką,“ – pastebi R. Trumpokais.

Svarbiausia – subalansuotas vaikų krūvis

Renkantis – svarbu atsižvelgti ne tik į patogumą, bet ir jūsų vaiko poreikius – būtų neteisinga manyti, jog vienas ar kitas modelis yra savaime naudingas vaikui. „Nauda priklauso nuo pačio vaiko ypatybių bei konkrečios mokyklos modelio, taikomų metodų. Žinoma, visos dienos mokykla gali skirti daugiau laiko vaiko ne tik akademiniams, bet ir socialiniams-emociniams įgūdžiams stiprinti. Taip pat, vaikai turi didesnę galimybę leisti daugiau neformalaus laiko ne tik su suaugusiais (mokytojais, mokyklos psichologu, vadove) bet ir savo bendraamžiais. Tai didina patiriamą bendruomeniškumo jausmą, stiprina tarpusavio ryšį. Tėvams renkantis, svarbu netapti perfekcionistais ugdant vaiką, bet palaikyti sveiką ugdymo ir poilsio balansą,“ – pataria psichologas.

Simonas Berenis pastebi, jog krūvio balansas yra ypatingai svarbus. Pervargęs vaikas sunkiau susikaupia, suprastėja gebėjimas kontroliuoti savo impulsus bei emocijas, kas didina prastesnės savijautos bei netinkamo elgesio tikimybę.

Visos dienos mokykloje turi būti palaikomas balansas tarp „šitą reikia padaryti“ ir „galiu rinktis, ką veiksiu“. Būtent todėl, greta ugdomųjų veiklų mokykloje turi būti sudaromos sąlygos vaikams užsiimti ir veikla, kuria norisi užsiimti. Tai gali būti lauko žaidimai, ramus skaitymas tyloje, stalo žaidimai su draugais ar, galų gale, „nieko neveikimas“. Malonios veiklos leidžia smegenims patirti pasitenkinimą bei atitrūkti nuo kone nuolat mus supančių konstruktų „reikia“ ar „privalau“, o tai leidžia smegenims atsipalaiduoti, pailsėti.

Mokomieji dalykai „be sienų“ ir skambučių

Pradinio ugdymo mokytoja R. Trumpokais džiaugiasi visos dienos mokykloje turima galimybe savo nuožiūra skirstyti ugdomųjų veiklų laiką. „Skambučiai riboja laiką ir galimybes, kurias galima daug efektyviau išnaudoti planuojant ir atsižvelgiant į tuometinę mokinių savijautą, jų motyvaciją, o ne tik nustatytus laiko intervalus. Skambutis į pertrauką gali išblaškyti vaiką, jam užsiimant įdomia ir patrauklia veikla. Kartais vaikai taip įsitraukia į procesą arba ugdomąjį žaidimą, kad jiems net neprireikia pertraukos, jie nepavargsta ir nuolat besikeičiantys mokymosi būdai tik labiau sužadina vaikų motyvaciją pažinti ir mokytis. Kartais – atvirkščiai, mokiniai gali būti visai išsiblaškę ir tuomet neverta jų priverstinai laikyti numatytą laiko tarpą, daug geriau prasiblaškyti, gali išeiti į lauką ir grįžus kibti į darbus jau susikaupus,“ – pasakoja pedagogė.

Dėmesys socialinėms kompetencijoms ir emocinio intelekto ugdymui

rugsėjis

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

„Išties socialinio ir emocinio ugdymo tema yra ypatingai svarbi visos dienos ugdymo mokykloje, nes antra dienos pusė mokykloje vaikams gali kelti daugiau psichologinių iššūkių dėl didesnio nuovargio. Būtent todėl svarbu skirti laiko bent trumpam klasės susibūrimui į ratelius, kada mokiniai turi galimybę išsikalbėti, pasidalinti iššūkiais bei džiaugsmais bent vieną ar du kartus per dieną. Visos dienos mokykloje tai įgyvendinti tampa paprasčiau, kadangi pedagogai tam turi daugiau laiko,“ – pastebi psichologas S. Berenis.

„Mokykloje bene kiekvieną rytą pradedame Ryto žiniomis, kuriose ne tik išsikeliami dienos tikslai, bet ir aptariamos klasės aktualijos. Vaikai dalinasi savo džiaugsmais ir liūdesiu, jei kažkas nepavyko, yra padrąsinami klasės mokytojos bei draugų. Vaikai siųsdami vienas kitam akmenėlį ar žiedelį/drugelį išsipasakoja, koks sunkumas šiuo metu jiems slegia širdutę arba atvirkščiai – kas džiugina. Svarbu ugdyti požiūrį, jog nesėkmės mūsų neturi sustabdyti, iš jų reikia pasimokyti ir judėti tolyn. Skatiname reikšti savo jausmus, mokome juos atpažinti, įvardinti bei valdyti. Dienos žinių metu aptariame, kaip kiekvienam sekėsi siekti išsikeltų tikslų, su kokiais iššūkiais susidūrė – kiekvienas vaikas pasimatuoja, kiek paaugo bei patobulėjo individualiai. Bendradarbiaujame su tėveliais, siekiame, kad jie ne tik domėtųsi savo vaiko pasiekimais, tačiau ir įsitrauktų į ugdymo procesą. Pradinėje mokykloje neužduodame namų darbų, kuriuos įprastai vaikai atlieka namuose, tačiau skatiname vaikus ir tėvus diskutuoti įvairiomis temomis, kartu skaityti, keliauti,“ – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ padalinio Kaune vadovė R. Kuodienė.

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 7 = šešiolika

Kitos temos: