Vaiko sėkmė – tinkamai pasirinkta mokykla

Šiemet „Saulės“ privati gimnazija švenčia jubiliejų. Patekti į šią gimnaziją nėra lengva. Čia visada trūksta vietų. Įdomu buvo pažvelgti iš vidaus į šią didelę, patirtį turinčią ugdymo įstaigą, kurios auklėtiniai jau sėkmingai baigę (o kiti dar mokosi) Lietuvos, Europos ir JAV universitetus.

Prieš 25-erius metus gimnazija ėmėsi įgyvendinti tokias idėjas, kurios tik dabar ateina į daugelį mokyklų.

Apie gimnazijos gyvenimą kalbamės su direktore ir steigėja Irena Baranauskiene.

Ar per tuos metus nė karto nenusivylėte privačios mokyklos idėja?

Mokyklą kūriau jau turėdama 15 metų pedagoginio darbo patirtį ir du pedagogo diplomus, tad gerai įsivaizdavau, kas laukia. Manau, kad sprendimas įkurti kitokią mokyklą buvo teisingas ir tinkamu laiku.

Mokykla vis auga, tobulėja. Svarbu turėti labai aiškius tikslus ir nesiblaškyti gaudant vienadienes idėjas. Mūsų vienas pagrindinių tikslų – sukurti tokią atmosferą, kurioje mokytis ir dirbti būtų gera, įdomu. Mokinių ir mokytojų santykiai tiesiog privalo būti geri! Nuo pat pradžių pedagogų kolektyvas tai jautė intuityviai, o dabar galėtume šią nuostatą pagrįsti ir PISA moksliniais tyrimais. Mokyklos atmosfera lemia mokinio asmeninę pažangą. Tyrimai rodo, kad ir tėvų vaidmuo nepaprastai svarbus sėkmingam vaiko mokymuisi. Tėvai privalo nuolat domėtis vaiko laimėjimais ir palaikyti gerus santykius su vaiko pedagogais, kad nebūtų dvigubų standartų mokykloje ir namuose. Taip tvirtina Miuncheno universiteto Didaktikos katedros mokslininkų atlikti tyrimai. Mes nuolat domimės ir savo darbe remiamės patikrintais, patikimais tyrimais ir rekomendacijomis.

Jei kyla kokių problemų, – o kai ugdymo procese dalyvauja tiek daug žmonių, jų tikrai kyla, – mokomės spręsti problemas.

Tikriausiai kai kurią patirtį perėmėte iš užsienio mokyklų?

Posovietinė Lietuva buvo įdomi Europai. Jie mumis domėjosi labiau, nei mes tuomet jais. Tad per ambasadas gana nesunkiai mus susirasdavo ir taip išplaukėme į tarptautinius vandenis. Pas mus atvažiuodavo atlikti praktikos skandinavų šalių studentai, o paskui buvome pakviesti į Europos privačių mokyklų asociaciją, kurioje ir dabar esame vieninteliai iš Lietuvos.

Mūsų gimnazija aklai neseka kokios nors užsienio šalies švietimo sistema – pagundų ir naujovių yra daug, tad nesunku būtų pasiklysti tame vandenyne. Orientuojamės į tai, ko iš abituriento reikalauja aukščiausio lygio universitetai. Mes parengiame vaikus būti konkurencingais pasauliniame kontekste.

Mūsų abiturientai renkasi profesijas jau gana gerai žinodami, ko jie nori gyvenime, nes karjeros planavimas vyksta mokykloje nuo pirmų klasių. Vaikai daug keliauja, susipažįsta su įvairiausiomis profesijomis, dalyvauja užklasinėje veikloje – konstruoja, gilina gamtos mokslo žinias, atlieka bandomuosius tyrimus, šoka, programuoja, mokosi užsienio kalbų. Jau nuo 5 klasės galima konkrečiau matyti, kur vaikas linksta. Einame į ligonines, bankus, odontologijos centrus, gaisrines – vaikai „pasimatuoja“ profesijas. Daug mūsų moksleivių stoja į prestižinius universitetus Europoje ir JAV –  tai rodo gimnazijos patikimumą, konkurencingumą. Ir svarbiausia – ne tik įstoja, bet ir sėkmingai juos baigia ir grįžta į Lietuvą. Per visus mokyklos gyvavimo metus nebuvo nė vieno, kuris neįstotų ar įstojęs mokslus mestų. Tai didelis laimėjimas mums visiems, nes galime džiaugtis, kad gimnaziją baigia brandi asmenybė.

Pastaraisiais metais daugiau stojančiųjų ne į užsienio, o į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Vaikai renkasi tokias specialybes, kurių reikės ateityje, – gyvybės mokslus, technologijas, inžineriją – dalykus, kur dirbtinis intelektas jų neišstums.

Ar tiesa, kad privačioje mokykloje vaikai geriau išmokomi, jų rezultatai geresni?

Nežinau, kaip kitur, bet mūsų gimnaziją dažniausiai renkasi tie žmonės, kurie turi labai aiškius tikslus, sveikas vertybes. Dauguma atėjusiųjų tikisi ne dešimtukų, bet kad į vaiką bus atsakingai ir atidžiai pažiūrėta, profesionaliai įžiūrėtos visos jo galimybės. Tėvai tikisi labai asmeninio požiūrio į vaiką, ir galbūt tada vaikas pasieks maksimumą pagal savo galimybes.

Ar daug ateina vaikų, jau lankiusių valstybines mokyklas?

Anksčiau ateidavo daugiau tokių, kurie nepritapo, kurie kentė dėl patyčių.  Kartais ateina dėl silpnos ugdomosios politikos mokykloje, dėl prastų žinių, nekokybiško mokytojų darbo, dėl didelių klasių nesuvaldymo. Žinoma, būna ir tokių, kurie patys yra destruktyvaus elgesio klasėje priežastis. Bet tokie vaikai, kurie nenori dirbti ir trukdo kitiems, privačioje mokykloje greitai pamato, kad čia reikia dirbti dar daugiau. Čia nėra jokių galimybių pabėgti iš pamokų, neparuošti namų darbų, nemandagiai elgtis.

Ar Jūsų privačioje gimnazijoje mokytis sunku?

Manau, čia vaikai mokosi nuosekliau. Tiems, kurių gebėjimai nėra aukšti, reikia daugiau valandų tam pačiam dalykui, ir mūsų ugdymo plane tokių valandų yra. Mažose klasėse galbūt mažiau galimybių pasislėpti už draugo nugaros, patinginiauti, čia artimesnis mokinio ir mokytojo ryšys. Mūsų vaikai gana sąmoningi, nes visi turi geras sąlygas dirbti. Be abejo, darbo ir pastangų mokiniai mūsų gimnazijoje įdeda daugiau, nes ir darbo būdai, metodai yra parenkami tokie, kurie skatina nuolatinį tobulėjimą, kūrybines veiklas, projektinę ir tiriamąją veiklą.

Kartais tėveliai mano, kad žinios nėra svarbios, juk viską galima susirasti internete! Deja, reikia sukaupti tam tikrą žinių bazę, kad atsirastų galimybė ugdyti žmogaus kritinį mąstymą. O tai bazei sukaupti reikia darbo. Mes nesakome, kad mokslas bus ištisa šventė. Tai bus rimtas, bet įdomus darbas, kurį, sąžiningai ir kantriai atlikus, po 12 metų mūsų vaikai turės kur kas daugiau galimybių rinktis nei tie, kurie manė, kad sunkus darbas – nepatrauklus.

Akcentuojame, kaip mokytis, vaikus išmokome mokymosi strategijų, kurių jiems reikės toliau gyvenime. Juk kiekvienas iš mūsų informaciją priimame skirtingai – vienam užtenka paskaityti, kitam reikia nubraižyti lentoje. Atminties lavinimo metodikos irgi svarbios mokantis, studijuojant.

Mokslo kelias nėra lengvas. Lengvas kelias į aukštus laimėjimus neatveda. Jaan Aru, Vokietijos Humboldt’o universiteto mokslininkas, su kuriuo mes bendradarbiaujame, sako, kad talentas nėra toks svarbus, koks svarbus yra darbas. Gali daug kuo gyvenime tapti, bet turi sunkiai dirbti. Mokykla – tai smegenų treniruočių stovykla, sako Jaan Aru.

Žinoma, mokslo rezultatai yra ne viskas. Neturėdamas tinkamo vertybinio pagrindo, būdamas emociškai nebrandus, neišlavinto emocinio intelekto, žmogus iki galo savęs nerealizuos. Būtina nuo mažens lavinti šių savybių visumą. Tai mes akcentuojame savo gimnazijoje.

Pateikiame šiek tiek gimnazijos istorijos. Ji daug ką pasako. Patikimumas ir stabilumas šiais laikais labai svarbūs visuomenei.

• 1994 m. įkurta „Nykštuko“ pradinė mokykla. Tai buvo Visos dienos mokykla. Tokia mokykla dabar kuriama visoje Lietuvoje.
• 1994 m. anglų kalbą pradėta mokyti nuo 6 metų. Tuo metu tai buvo naujovė. Dabar visi Lietuvos pradinukai mokomi užsienio kalbos.
• 1994 m. pradinėje mokykloje įvesta dalykinė sistema. Šiuo metu tik pavienėse pradinėse mokyklose visus dalykus moko vienas mokytojas.
• 1995 m. sukurta informacinių technologijų mokymo programa ir pradėtas šio dalyko dėstymas pradinėje mokykloje.
• 1998 m. „Nykštuko“ pradinė mokykla išaugo į „Saulės“ pagrindinę mokyklą.
• 1999 m. įvesti privalomi ilgalaikiai praktiniai tiriamieji darbai, parengta tokių darbų atlikimo, aprašymo ir pristatymo metodika.
• 1999 m. papildyta antrosios užsienio kalbos valstybinė programa ir paankstintas jos mokymas. Tokia galimybe jau naudojasi ir kitos Lietuvos mokyklos.
• 2000 m. įvesta mokinio konsultavimo praktika šalia pamokinio ugdymo.
• 2000 m. pradėtas nuoseklus papildomas gabių mokinių ugdymas, prieš tai išanalizavus Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio patirtį.
• 2002 m. „Saulės“ pagrindinė mokykla pakviesta į Europos privačių mokyklų asociaciją.
• 2004 m. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas suteikė teisę teikti vidurinį išsilavinimą.
• 2005 m. surengta tarptautinė ECNAIS konferencija Vilniuje.
• 2009 m. išorės auditas aukštai įvertino ugdymo kokybę. Unikaliu pasiekimu auditoriai pripažino realų mokyklos gebėjimą užtikrinti mokinių fizinį ir psichologinį saugumą, mokinių vertybinių nuostatų puoselėjimą, lankstų aktualaus ugdymo turinio pateikimą bei gebėjimą ugdymo procese atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius.
• 2010 m. po akreditacijos mokykla tapo gimnazija.
• 2014 m. gimnazijoje įsitvirtino personalizuotas ugdymas ir individualios mokinio pažangos stebėsena. Gimnazijos specialistai sukūrė tokio ugdymo metodologiją.
• 2014 m. gimnazijos pedagogų komanda pradėjo kurti integruotas mokinių veiklos programas užsienio mokslo centruose ir didžiuosiuose Europos muziejuose.
• 2015 m. į valstybinius ugdymo planus buvo įtraukti „Saulės“ privačios gimnazijos praktikoje patikrinti teiginiai.
• 2016 m. sukurta ir pradėta nuosekliai vykdyti gimnazijos individuali integruota STEAM programa 1–12 klasėms.
• 2014-2018 m. sukaupta patirtis išleista trimis knygomis, kurios nemokamai dalijamos parodose, renginiuose.

Šiandien  „Saulės“ privati gimnazija didžiuojasi aukšta darbo kultūra, puikiais akademiniais rezultatais, darbščiais mokiniais bei mokytojais, teisingomis moralinėmis vertybėmis besivadovaujančiais tėvais, kurie nuolat dirba kartu su mokytojais mūsų vaikų labui. Tai ir yra šios gimnazijos sėkmės paslaptis.

„Mamos žurnalas“