Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt
Ar ankstyvasis kūdikių mokymas muzikuoti, piešti, skaityti ateityje duos kokios nors naudos? Skaitykite socialinių mokslų daktarės Dėjos Aukštkalnytės mintis.
Visi vaikai gimsta talentingi
Japonų filosofas, pedagogas, smuikininkas ir kompozitorius Šiniči Suzuki sukūrė labai geranorišką vaikų lavinimo sistemą, kuri tapo populiari visame pasaulyje. Lietuvoje irgi yra mokyklėlių, dirbančių pagal šią sistemą. Kūdikiai per pamokėles mokosi judėti, intonuoti, šokti ir groti įvairiais vaikiškais instrumentais.
Kuo ypatinga ši lavinimo sistema? Visiems atrodo, kad talentas – įgimtas, paveldėtas, tiesiog Dievo dovana. O Šiniči Suzuki teigia, jog kiekvienas vaikas gimsta su beribe potencija išsiugdyti talentą bet kurioje srityje, jei tam sudaromos tinkamos sąlygos. Dr. Š. Suzuki sako: „Juk kiekvienas normalus vaikas išmoksta sklandžiai kalbėti savo gimtąja kalba. Jei toks sudėtingas dalykas, kaip gimtoji kalba, prieinamas bet kuriam sveikam vaikui, vadinasi, vaikai yra pakankamai gabūs išmokti bet kurį dalyką.
Suaugusiųjų pareiga – sudaryti tinkamiausią aplinką mokymuisi“. Dėl šio palyginimo Š. Suzuki metodas pavadintas „Motinos kalba“, nes mokymasis vyksta taip pat natūraliai, kaip ir kūdikiui mokantis kalbėti savo gimtąja kalba.
Kaip tapo populiarios ankstyvojo lavinimo idėjos
Šiniči Suzuki pradėjo savo metodą taikyti po II pasaulinio karo. Netrukus jis savo darbe pasiekė nepaprastų rezultatų. Dėl jo teorijos 3-5 metų vaikai kuo puikiausiai grojo smuikais sudėtingą repertuarą. Tada pedagogas eksperimentavo taikydamas metodą kitiems muzikos instrumentams bei disciplinoms. Rezultatai vėl pranoko lūkesčius: vaikai, neprarasdami gyvenimo džiaugsmo ir nenaudodami didelių pastangų, demonstravo puikius laimėjimus – grojo, dainavo. Tuomet Š. Suzuki metodo pradėjo mokytis amerikiečiai, po jų – Vakarų europiečiai. Po dr. Š. Suzuki mirties 1998 m. jo veiklą tęsia Pasaulinė Suzuki asociacija, kuriai priklauso ir Europos asociacija (o šiai – Lietuva).
Socialinių mokslų daktarė Dėja Aukštkalnytė
Kodėl reikia mokyti kūdikius
Iš tiesų – kodėl reikia į pamokėles tampyti kūdikį, kuris nieko nesupranta? Gal palaukti, kol ūgtelės, pradės lankyti darželį, o tada jau galės „lavintis“.
Š. Suzuki pirmasis pedagogikos istorijoje pradėjo teigti: mokytis reikia pradėti kuo anksčiau. Juk kūdikis savo gimtąją kalbą girdi nuo gimimo, tad kodėl jam nesuteikus informacijos ir apie kitus reikalingus dalykus? Per pamokėles pirmiausia lavinamas kūdikio dėmesys, vaikutis pradeda susikaupti vis keliomis sekundėmis ilgiau. Kūdikis per pamokėles mokomas tiksliai imituoti mokytojo veiksmus, taip jis pradeda suvokti, prisiminti ir atkartoti jam žinomus dalykus. Š. Suzuki principas – nuolatinis jau išmoktų dalykų kartojimas, pamažu ir be išorinio spaudimo įvedant naujus dalykus.
Pamokėlėse – su tėvais
Kalbant apie ankstyvąjį lavinimą nuo gimimo iki 3 metų, beveik neįsivaizduojama, kad tėvai nedalyvautų pamokose. Tiesa, kartais juos keičia auklės, močiutės. Tas žmogus, kuris vežioja kūdikį į pamokėles, tampa vaikučio mokytoju namuose, kartu atlieka „namų darbus“ – dainuoja daineles, kartoja mokytojos parodytus pratimukus ar žaidimėlius.
Beje, šios ankstyvojo lavinimo idėjos nėra niekuo stebuklingos ar modernios. Juk nuo senų senovės kūdikiai augo šalia motinų, stebėjo, ką jos veikia. Mamos mažyliams daug dainuodavo, juos žaidindavo.
Geras kūdikio mokytojas
Štai keletas Š. Suzuki patarimų, kurių turi laikytis geras kūdikio mokytojas (ir tėvai, kurie nori mažiuką kažko išmokyti).
Niekada neišreikškite savo nepasitenkinimo, jei vaikui nesiseka.
Mokykite vaiką ne norėdami „pasiekti lygį“ (ir pasipuikuoti prieš kaimynus), bet parinkdami mažyliui įkandamą mokymo tempą pagal jo dėmesio, atminties ir įsisavinimo galimybes.
Neperdozuokite žinių kiekio. Juk vaikai – gana konservatyvi „liaudis“ (prisiminkite, kaip jie prisiriša prie vieno patiekalo – mėgstamos košės ar blynų). Tad ir naujų dalykų mokykite po vieną žingsniuką.
Mokydami vaikutį stenkitės, kad nuotaika būtų skaidri ir pakili, tarsi žaidimas.
Mokydami niekada ant vaiko nerėkite.
O jei nelavinsime?
Lietuva nėra nei pernelyg nualintas, nei pokarinis kraštas, tad galime rūpintis ne tik duona kasdienine, bet ir vaikų lavinimu. Tik jei tikimės, kad jie užaugs natūraliai kaip daržovės, galime prisiauginti piktžolių. Kaip sakė dr. Š. Suzuki, žmogus yra savo aplinkos sūnus. Kokią aplinką sukursime vaikams Lietuvoje, tokia bus Lietuva po 10 ar 20 metų. Mes, kaip nepataisomi optimistai, viliamės, kad vaikai užaugs geresni, gabesni, talentingesni už mus.
Mamų klausimai:
Nuo kokio amžiaus jau galima kūdikį užrašyti į pamokėles? Koks Jūsų jauniausias „mokinys“?
Nuo tada, kai nebebijote išleisti vaiką „į visuomenę“, tiksliau, kai nebesijaudinsite dėl paplitusių sezoninių ligų. Ligų vaikai ir namie augdami neišvengs, tačiau tėvų psichologinis nusiteikimas labai svarbus. Jauniausi mokiniai Suzuki grupėse yra 2-3 mėnesių amžiaus. Namų sąlygomis pradėkite „pedagoginę veiklą“ dar gimdymo namuose (juk lopšinė, supimas, kalbinimas – irgi pedagoginis poveikis!)
Ar yra prasmė muzikuoti kūdikiui dar negimus – duoti jam pasiklausyti muzikos pridėjus ausines prie pilvo?
Kadangi vaisiaus klausos organai susiformuoja maždaug 5-ąjį nėštumo mėnesį, galima leisti ir „pilveliui“ pasiklausyti muzikos. Dr. Š. Suzuki apie tai nekalbėjo, bet rusų ugdytojas Michailas Lazarevas ir kai kurie amerikiečiai jo kolegos siūlo ir tokį lavinimo metodą. Beje, anot tyrimų, naujagimiai atpažįsta įsčiose klausytą muziką – jos klausydamiesi nurimsta, reikalauja jos tam tikromis paros valandomis. Kodėl gi vaisiui nepasiklausius muzikos – be mamos balso, jis juk girdi tik fiziologinius organizmo garsus…
Kiek laiko trunka kūdikių lavinimo pamokėlė?
Tiek, kiek vaikai išlaiko dėmesį, tik viena minute trumpiau. Tai Suzuki metodo taisyklė, kurios, deja, ne visada laikomės. Formaliai pamokėlės trunka 30-45 min., o vaikų dėmesys „prikaustomas“ ne nutraukiant, bet keičiant veiklas.
Kiek pamokėlėje dalyvauja vaikų?
Nuo vieno iki… na, kiek klasėje telpa. Didžiausios kūdikių grupės yra 6-8 vaikai. Pridėkime po 1-2 lydinčius suaugusiuosius, mokytoją, dar kokį stebintį „svečią“… Ir jeigu pramiegojote pamokos laiką, kitoje grupėje galite nebeturėti kuo kvėpuoti.
Kokioje aplinkoje vyksta pamokėlė?
Normalioje erdvioje patalpoje, iš kurios pašalinti beveik visi dirgikliai, išskyrus pamokos „vaizdines priemones“, instrumentus ir garso aparatūrą.
Pamoka vyksta maždaug kūdikio akių lygmenyje, taigi, sėdime ant grindų (kilimo). Ideali aplinka būtų tokia: šviesios sienos, šiltos grindys, jokių daiktų (t.y., nei mamos rankinuko, nei batuko, nei žaisliuko). Realybė visada yra „užteršta“ pašaliniais dirgikliais, o jeigu tokių nepasitaiko, kūdikis vis tiek sugeba juos atrasti – pavyzdžiui, nepaprastai susidomi… palange.
Ar reikės pirkti instrumentą?
Ne, jei nelankysite individualių instrumento pamokų.
Kiek kartų per savaitę vyksta pamokėlės?
Vieną kartą, bet namie reikia mokytis kasdien, kaip juokaujame, kūdikių lavinimas vyksta tomis dienomis, kai jis valgo.
Kokiais instrumentais mokomi muzikuoti vaikai?
Suzuki metodas adaptuotas smuikui, fortepijonui, violončelei, fleitai ir išilginei fleitai, gitarai, saksofonui, arfai, vargonams, liutnei, mandolinai ir dar keliems „egzotiniams” instrumentams, tokiems kaip japoniškajam koto. Svarbu turėti kvalifikuotus mokytojus. Suzuki ugdymo idėjos tinka bet kuriam instrumentui. Svarbu ne KO mokyti, o KAIP mokyti…
Kodėl lavinant kūdikius populiariausias instrumentas – dūdelė? Juk ir būgnai, ir barškučiai lengvai „įvaldomi“?
Vaikui ūgtelėjus populiariausias smuikas, o ne „dūdelė“, nors šis instrumentas, atrodo, sunkiai įvaldomas. Įvairiais mušamaisiais ir vaikiškais pučiamaisiais instrumentais muzikuojame ankstyvojo ugdymo užsiėmimuose, kai dar nėra tikslo mokyti atlikimo technikos – svarbu, kad vaikas pažintų įvairius tembrus ir jais mėgautųsi. Vaikas iki 2 metų pajėgus išpūsti fleita garsą, artimą paprastam moliniam švilpukui (ar dar blogiau), nes vaiko pirštų pagalvėlės paprastai būna per mažos, kad uždengtų skylutes, tad apie kokį kūdikių grojimą fleita galima kalbėti?
Kokių daiktų ar specialių priemonių reikės nusipirkti, norint kūdikį lavinti namuose?
Galite nepirkti jokių – svarbiausias instrumentas yra vaiką supantys suaugę žmonės. Jei esate mokymo priemonių entuziastai, susikursite jas iš namuose turimų daiktų – skiaučių, dėžučių, gumyčių, kruopyčių ir t.t.
Ar išmokys muzikuoti mama ar senelė, jei jos neturi profesionalių žinių?
Jei jos turi mylinčią širdį, išmokys.
Ką dar gero duoda kūdikių pamokėlės?
Jau per pirmuosius metus kūdikis išmoksta gerokai ilgiau sukaupti dėmesį, demonstruoja puikią regimąją ir girdimąją atmintį, be to, tai vienintelė terpė, kur jie susitinka bendraamžius. Kūdikiai turi progos ir stebėti suaugusiųjų ir vaikų santykius grupėje, o tai moko juos būti drąsesniais, prisitaikyti prie kolektyvo, išmokti elgtis „žmonėse“.
Ar nepakanka vaikų darželio muzikos pamokėlių? Juk jas veda profesionalios muzikos mokytojos?
Deja, nepakanka – dėl paprastos priežasties, kad bent iki vienerių metukų vaikai nelanko darželio…
„Mamos žurnalas“
