Vaiko smegenyse yra sritis, atsakinga už garsų ir muzikos suvokimą. Tačiau ne kiekvienam mažyliui pavyksta ją išvystyti.
Muziką suvokiame jau lopšyje
Muzikinis mąstymas – tai gebėjimas ne tik suvokti garsus, bet ir surasti juose dėsningumą. Gyvenimo ritmas prasideda dar iki gimimo, kol kūdikis auga motinos pilve. Tyrimai parodė, jog naujagimis jau gali atskirti natą „si“ nuo natos „si-bemol“ ir garsą „pa“ nuo garso „ba“. Gimęs mažylis panyra į ritmingų ir muzikalių garsų pasaulį – pradedant mamos lopšinėmis. Muzikinis mąstymas vystosi, kaip ir kiti mąstymo būdai, jeigu jį naudoji.
Paprastai tėvai pasitenkina tuo, kad jų vaikas gali girdėti, matyti, jausti kvapus, skonius. Tačiau normaliai vystytis jam to nepakanka. Jis pats stengiasi bet kokiais būdais praplėsti savo pojūčius ir gulėdamas lovytėje dėmesingai žiūri ir klausosi, sugerdamas lietaus lašų stuksenimą, tekančio vandens čiurlenimą, paukščių čiulbėjimą, važiuojančios mašinos gaudimą, žmonių balsus, telefono skambutį ir t.t. Iki šešių mėnesių vaikas atskiria muziką nuo visų kitų garsų ir įsiklauso į ją, atsakydamas ritmingais kūno judesiais, o vėliau – skleisdamas melodingus garsus, pirmus bandymus dainuoti. Dvylikos mėnesių mažylis jau turi muzikinį potraukį ir paprastai teikia privalumą melodingiems garsams. Tarp vienerių ir dvejų metų vaikas jau gali į muzikinį taktą ploti delniukais ir pritarti.
Vystosi muzikinis mąstymas, gebėjimas susieti toną, ritmą, melodiją ir kitas muzikos sudėtines dalis. Šis procesas prasideda nuo to, kad vaikas įsiklauso į supančius garsus ir bando suprasti, ką jie reiškia.
Muzika turi būti šalia
Muzikinį mąstymą, kaip ir bet kokį kitą gebėjimą, galima išvystyti, o galima ir ignoruoti. Jeigu namuose niekas nesidomi muzika, jeigu mokykloje mažai ir nekokybiškos muzikos pamokos, jeigu vaikui nėra galimybės klausytis dainų, kažin ar jis sugebės atskleisti savo muzikinius sugebėjimus.
Dabar mokykloje stengiamasi „duoti pagrindus“ rašymui, skaitymui, skaičiavimui. Ir visiškai nesuvokiama, kad muzika – tai vienas tų pačių pagrindų, iš kurių formuojasi tobula žmogaus asmenybė.
Muzika, pagal tradiciją, laikoma pasilinksminimu, būdu maloniai praleisti laiką, o ne svarbia mąstymo dalimi.
Jeigu norite atskleisti įgimtą vaiko potencialą, pasistenkite apsupti jį muzika ir įvairiais garsais.
Klausydamas muzikos, mažylis palaipsniui atskleidžia savo muzikinius gebėjimus, daugiau sužino apie ritmą ir garsą, mokosi dainuoti ir patirti teigiamas emocijas.
Tyrimai teigia, kad muzikos užsiėmimai padeda vaikui geriau mokytis matematikos ir skaityti. Kai kurie muzikantai kartu yra ir geri matematikai. Jeigu žmogus sugeba susikaupti muzikai, jam bus lengviau susikaupti ir visur kitur. Sugebėjimas groti muzikiniu instrumentu gerina rankų judesių ir akių koordinaciją. Jeigu vaikas groja muzikiniu instrumentu ne vienas, o kolektyve, tai skatina jo socialinius įgūdžius. Ir visiškai nebūtina, kad vaikas taptų muzikos virtuozu – pakanka ir to, kad kartu su muzikiniu mąstymu lavėja ir kitos mąstymo rūšys. Net jei vaikas ir netaps profesionaliu muzikantu ar kompozitoriumi, meilė muzikai liks visam gyvenimui. O tai nuspalvina gyvenimą naujomis spalvomis.
Kaip lavinti muzikinį mąstymą
Muzikos supratimas prasideda nuo gebėjimo klausyti. Jeigu nuo ankstyvojo amžiaus mažyliui suteikiama galimybė klausytis įvairios muzikos, klasikinės ir etninės, tai padeda pagrindą muzikos mokymuisi. Sugebėjimas klausytis – svarbi sudėtinė mokymosi dalis, kuri skatina smegenų vystymąsi.
Vėliau mažylį galima išmokyti skaityti natas ir pagal jas groti. Galima išvystyti bet kurio vaiko muzikinius gebėjimus, nors ne visiems lemta tapti muzikantais. Tačiau vertinti ir mylėti muziką sugeba kiekvienas.
Jeigu jūsų vaikas:
… mano, jog nesugeba dainuoti, pasiūlykite jam dainuoti kartu. Mažylis supras, kad dainuoti sugeba kiekvienas ir kad dainavimu galima mėgautis;
… domisi aplinkiniais garsais, klausykite įvairaus tipo muzikos ir aptarkite tai, kas jam labiausiai patiko. Jis sužinos bei sugebės atpažinti ir pavadinti garsus;
… klausosi muzikos ir rodo susidomėjimą ja, suraskite muzikinį instrumentą, kuriuo vaikui patiktų groti. Jis išmoks groti ir skirti muzikinius simbolius.
Muzikinis mąstymas pradeda veikti tuo metu, kai smegenys gauna signalus – muziką ir ritmą. Smegenų atgarsį sukelia žmogaus kalba, gamtos garsai, muzikos instrumentų skambėjimas, ritmas. Smegenų reakcija į garsą prasideda tuo metu, kai dar negimęs mažylis pirmą kartą išgirsta mamos širdies plakimą ir jaučia jos ritmą. Vystant muzikinį mąstymą, reikia klausyti įvairios muzikos. Palaipsniui vaikas pradeda atpažinti ir atgaminti melodijos toninį ir ritminį piešinį. Vėliau mažylis pradeda suvokti, kad jausmus galima išreikšti muzikos tonu bei garso aukščiu, kad dainos ritmas perduoda mintis bei nuotaiką, kad muzika gali lemti nuotaiką ir ją keisti.
Vėliau vaikas sužinos, kad muziką galima suvokti kaip garsų sistemą, o garsus užrašyti ir atgaminti.
Palaipsniui vaikas mokosi asocijuoti tam tikrus garsus su muzikos instrumentais bei instrumentų grupėmis, pradeda klausytis sudėtingesnių dainų ir melodijų, jo muzikinis pomėgis platėja ir keičiasi.
Labai svarbu atpažinti dėsningumus. Mes jau žinome, kad muzikinis ir matematinis mąstymas tarpusavyje susiję. Todėl tiek viename, tiek ir kitame mąstymo tipuose labai svarbu sugebėti matyti dėsningumus. Išmokykite vaiką suprasti natas – tai yra skaityti nors paprasčiausias melodijas. Tai vėliau padės jam mokytis geriau suprasti loginius skaičių dėsnius matematikoje.
Žinomas kompozitorius Debiusi yra pasakęs: „Muzika – tai garsų aritmetika“.
Vienoje Šveicarijos mokykloje buvo atliktas įdomus eksperimentas. Po eksperimento išaiškėjo, kad vaikams, kuriems buvo papildomos muzikos pamokos, geriau sekėsi skaityti ir rašyti. Jie buvo draugiškesni, mėgstantys daugiau bendrauti, aktyvūs ir ramūs. Nustatyta, kad muzika aktyvuoja smegenų nervines ląsteles, gerina mąstymo procesą.
Ką galima padaryti?
Mokomės klausytis. Muzikiniai namai – tai namai, kur klausosi muzikos ir gamtos garsų; groja muzikiniais instrumentais ir dainuoja; vertina ir aptaria muziką.
Muzikos mokymas prasideda nuo gebėjimo įsiklausyti į aplinkinius garsus. Ir galbūt jie neatrodys jums labai muzikalūs, tačiau jie suteiks galimybę pažinti ritmą, garso aukštį, toną melodiją. Sugebėjimas klausytis, pagerins vaiko gebėjimą skirti panašius garsus. O tai vaidina svarbų vaidmenį įvairiose apmokymo rūšyse, ypač mokant skaityti ar mokantis užsienio kalbų. Garso aukštis matuojamas decibelais.
Šnabždesys yra 30 decibelų, įprastinis balsas – 60, riksmo – 90. Pasiūlykite vaikui dėmesingai įsiklausyti į minkštus, negarsius garsus. Kokį patį tyliausią garsą jis sugebės išgirsti? Ar sugebės jis išgirsti, kaip nukrenta adata? Sugebėjimas klausytis vystosi palaipsniui, tačiau jį reikia treniruoti. Kad vaikas pradėtų aktyviai klausyti, pažaiskite su juo sekantį žaidimą. Paprašykite jo užsimerkti ir tegul jis dėmesingai įsiklauso. Padarykite ką nors ir tegul vaikas pabando pagal garsą atspėti, ką būtent jūs darote
Pavyzdžiui:
• perverskite knygos puslapį;
• išgerkite gurkšnį vandens;
• suskaičiuokite monetas;
• susišukuokite;
• įjunkite stalo žibintą;
• išplėškite puslapį iš žurnalo;
• pastumkite kėdę ir t.t.
Tegul vaikas kuo smulkiau papasakoja apie tai, ką jis išgirdo, o po to, pasikeiskite vaidmenimis.
• Išmokykite vaiką dėmesingai įsiklausyti į aplinkinius garsus. Ar jis girdi vėjo šlamesį? Ar gali pakartoti paukščio balsą?
• Supažindinkite mažylį su įvairios rūšies muzika. Pradėti galima iš karto po gimimo – tiesiog leiskite mažyliui paklausyti negarsią, ramią klasikinę, etninę, populiarią muziką. Grokite, jei mokate. Nuo ankstyvojo amžiaus galima vaiką išmokyti atpažinti melodijas, judėti pagal muziką ir pasirinkti mėgstamus kūrinius, kaip foną kokiam nors užsiėmimui. Vyresnius vaikus verta klausti, apie ką primena viena ar kita muzika ir kokias sukelia mintis. Kalifornijos universitete pastebėjo, jeigu studentams prieš IQ testą leisti paklausyti Mocarto muzikos, jų rodikliai kur kas pagerėja. Tikriausiai tai yra dėl to, kad muzika nuramina ir pašalina įtampą, aktyvuoja mąstymo procesus.
Keletas muzikinių žaidimų.
• Padainuokite vaikui gerai žinomą melodiją ar dainelę ir tegul jis ją atpažįsta.
• Pastuksenkite ritmą. Pradėkite nuo paprasto iki sudėtingesnio. Tegul vaikas pabando pakartoti.
• Sustokite ir įsiklausykite į aplinką. Paprašykite mažylio klausytis kartu. Kokius garsus jūs girdite? O galbūt jums pavyks išgirsti tylos garsą?
• Kad padėtumėte vaikui nurimti ir atsipalaiduoti, leiskite jam paklausyti lėtos, švelnios muzikos. Tai ypač naudinga, jeigu jis yra susijaudinęs ar aktyviai dirbo
• Paklausykite greitos melodijos, judėkite į taktą, šokite ir pritarkite.
• Pabandykite kartu su vaiku surasti foninę muziką, kuri padės jam dirbti ar mokytis. Atminkite, kad tai, kas tinka jums, gali netikti jūsų vaikui.
• Nueikite su vaiku į koncertą ir tegul jis savo akimis pamato muzikantus ir jų instrumentus. Pamatęs muzikantus, vaikas supras, kad muziką rašo įprastiniai žmonės, tokie pat, kaip ir jis.
• Leiskite vaikui paklausyti įvairios muzikos – klasikinės, džiazo ar pop, karinių maršų ir būgno, tango, valso, baleto muzikos. Geriausia, kad mažylis galėtų klausytis muzikos kiekvieną dieną nuo pat ankstyvojo amžiaus.
• Skatinkite vaiką judėti pagal muziką ir šokti.
• Dainuokite kartu su vaiku ir mokykite jį dainų, kurios patinka jums.
• Mokykite vaiką natų rašto ir parodykite, kaip groti pagal natas.
• Pasiūlykite vaikui pasirinkti muzikinį instrumentą ir išmokti juo groti.
• Aptarkite su vaiku įvairias muzikos rūšis.
• Kiekvieną dieną pradėkite nuo dainavimo.
• Dainomis naudokitės, kaip informacijos gavimo priemone. Jeigu dainuojate apie saulę, lietų, jūrą, paaiškinkite mažyliui, kas yra saulė, lietus, jūra.
• Paklausykite su vaiku maršo ir pažygiuokite su juo pagal muziką. Paaiškinkite, kuo maršas skiriasi nuo greitų žingsnių, šokių.
• Pažaiskite su vaiku gamą ksilofonu. Kai grojate aukštą gamą, tegul vaikas stoja ir stiebiasi, kai žemą – pasilenkia ir sėda.
• Tegul vaikas pašoka pagal muziką su kaspinais ar skarele.
• Supažindinkite vaiką su įvairiais muzikos instrumentais. Vaikams labai patinka išgauti įvairius garsus: spausti klavišus, mušti būgną, tempti stygas.
• Skaitykite knygutes su linksmomis dainelėmis, kurias galima padainuoti skaitant.
• Panaudokite muziką kaip foną, skaitant pasakas, pasakojant istorijas.
• Eikite su vaiku į vaikų choro koncertą.
• Kol vaikas dar negimęs ir po gimimo jam dainuokite, dainuokite ir dainuokite.
• Klausykitės su vaiku muzikos bet kur: važiuojant mašina tvarkant kambarius, valgant ir t.t.
• Jei vaikas rodo susidomėjimą muzika, suraskite galimybę mokytis muzikos. Geriausias tam laikas – nuo 3 iki 10 metų.
• Eikite su vaiku į simfoninius koncertus, operas, pradžioje skirtus vaikams, o vėliau ir į suaugusiųjų.
Atsakomoji reakcija į muziką dažnai yra šokis. Tai kartu yra ir natūrali kūno išraiška. O kiekvienas vaikas – įgimtas šokėjas. Ir šiuos gebėjimus bei įgūdžius būtina išlaikyti per visą vaikystės laikotarpį bei vėlesniame gyvenime.
Padarykite šokius neatskiriama jūsų šeimos muzikinio gyvenimo sudėtine dalimi. Jau net kelių savaičių mažylį siūbuokite pas save ant rankų į muzikos taktą. Kai vaikas pradės vaikščioti, dažniau kartu šokite su juo. Jeigu pas vyresnį jūsų vaiką išsisaugos susidomėjimas šokiais, leiskite jį lankyti šokių treniruotes.
Dažniau patys šokite. Šokis padeda susieti kūną ir dvasią, pagerėja ne tik fizinė savijauta, bet ir nuotaika.
Šie jausmai natūraliu būdu persiduoda ir jūsų vaikui.
Romualdas Šemeta, akušeris-ginekologas, Nėščiųjų motinystės mokyklos vadovas,
Tel. 8 687 64 757
„Mamos žurnalas“