Kaip suprasti, kokių gabumų turi mano vaikas?

talentas

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Koks vaikas yra gabus? Kam vaikas gabus? Ar apskritai mano vaikas gabus? Ar jo iškirtinės savybės pradings, jei laiku jų nepastebėsiu ir nenukreipsiu reikiama linkme?

Gabių vaikų atpažinimo keliu mus palydės Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choreografė ir sceninės praktikos vadovė Giedrė Zaščižinskaitė, kuri kasmet prisideda prie menui gabių vaikų paieškos ir atrankos visoje Lietuvoje.

Kaip atrasti išskirtinius vaiko gabumus?

Ypač gabūs vaikai dažnai išsiskiria tarp bendraamžių greitesne raida. Mokslininkų manymu, itin gabiu vaiku galima laikyti tą, kurio pažintinė raida maždaug dvejais metais lenkia bendraamžių pažintinius gebėjimus. Tokie vaikai nori ne pagal amžių ir jėgas spręsti problemas, jautriai reaguoja svarstant teisingumo, moralės klausimus.

Ir vis dėlto, kaip atpažinti, kad vaikas turi išskirtinių gebėjimų? Kad būtų lengviau, vaiko talentą bandykite įvertinti, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

  • Gabūs vaikai paprastai yra labai smalsūs ir itin daug klausinėja. Kartais klausimai atrodo nereikšmingi, nesuprantami ar net juokingi, bet būtent tai ir yra jų išskirtinumas – savo galvoje jie dėlioja savitą žinių „piramidę“.
  • Išskirtinių gebėjimų vaikai moka gana ilgą laiką susikaupti ties jiems įdomia veikla, atsiribodami nuo išorinių dirgiklių.
  • Dažnai talentingi vaikai turi labai stiprų, savitą, gerą humoro jausmą – tai galima priskirti geriau išplėtotam jų emociniam intelektui.
  • Jiems būdinga labai gera atmintis – lengvai įsidėmi informaciją, labai ilgai ją atsimena ir lengvai pritaiko reikiamose situacijose.
  • Gabaus vaiko talentai nebūtinai turi būti išreikšti visose srityse. Kartais išskirtinai ryški būna tik viena vaiko savybė, o visi kiti gebėjimai gali net atsilikti nuo bendraamžių.
  • Gabus vaikas mąsto nestereotipiškai, unikaliai, turi savo išskirtinį, individualų, prigimtinį matymą.
  • Jam nesunku atrasti ryšius tarp iš pažiūros nesusijusių objektų, idėjų ar ​​faktų.
  • Talentingas vaikas dažnai turi vienišiaus savybių arba retkarčiais atrodo, tarsi jis laikinai būtų pakibęs tarp šio ir savo menamo pasaulio – kaip sakoma, „išskridęs mintimis“.
  • Talentingas vaikas gali būti ir išskirtinai socialus, itin komunikabilus, ne pagal amžių rišliai reikšti mintis, kurti istorijas.
  • Kartais būna ir taip, kad talentingus vaikus sunkiau auklėti, nes daugelis dalykų jiems tiesiog atrodo nuobodūs, nemotyvuojantys. Todėl jie priešinasi tiems dalykams, toms sritims, kurios jų tiesiog nedomina, o daugiausia dėmesio skiria jam rūpimai sričiai.

Atpažinti gabų ar talentingą vaiką lengviausia jam ką nors veikiant. Tad pirmiausia reikia sudaryti sąlygas vaikui užsiimti įvairia veikla, kad galėtų atsiskleisti jo gabumai. Jei tėvai pastebi, kad vaikui įdomi ir gerai sekasi viena ar kita veikla, jie turėtų sudaryti sąlygas vaikui gilintis į ją (pavyzdžiui, lankyti būrelius). Jei vaikas iš tiesų gabus, jis sparčiau pasieks rezultatų už bendraamžius arba jie bus geresni.

Žinoma, norėdami suprasti, ar vaikas iš tiesų gabus, tėvai gali kreiptis į specialistus. Talentingą menui ar sportui vaiką geriausiai atpažins tos veiklos pedagogai – patikrins klausą, balso duomenis ar lankstumą.

Gabų akademinei veiklai vaiką atpažinti gali padėti specialiai pasiruošę psichologai, kurie jam pasiūlys atlikti Lietuvos vaikams pritaikytus intelekto testus. Specialistai patars, kaip lavinti gabų vaiką, kurlink ir kaip kreipti jų ugdymą.

Sąvokos „gabus“ ir „talentingas“ vartojamos kaip sinonimai, tačiau galima pastebėti, kad Lietuvoje dažniau itin gabiais vadina vaikus, kurie turi išskirtinių gabumų mokslui (akademinė sritis), o itin talentingais – tuos, kurie gabūs menui ar sportui. Tačiau psichologas F. Gagne’as teigia, kad nenaudinga šias dvi sąvokas vartoti kaip sinonimus, ir siūlo gabiais vadinti vaikus, kurie turi išskirtinį potencialą pasiekti puikių rezultatų (būti tarp 10 proc. geriausių savo bendraamžių) vienoje ar keliose srityse (nesvarbu, ar tai sportas, menas, ar mokslai), o talentingais – tuos, kurie jau yra pasiekę išskirtinių rezultatų vienoje ar keliose srityse.

Kaip suprasti, kokių gabumų turi mano vaikas?

Reikia stebėti, kas jam patinka, į ką jis kreipia dėmesį. Jei vaikas mėgsta mėgdžioti – pvz., imituoti aplinkinių eiseną, kalbėseną ir kt., greičiausiai jis turi aktoriaus gebėjimų. Tuomet kartu su juo galima rengti spektaklius, žaisti vaidmenų žaidimus ir t. t.

Jei vaikas itin imlus garsui, kalbos intonacijoms – reikia jį lavinti šia kryptimi: vestis į koncertus, rengti koncertus namie, demonstruoti, kaip skamba virtuvės „instrumentai“ – puodai, šaukštai ir puodeliai…

Duslus garsas, skardus garsas… Virtuvėje galima surengti visą orkestrą! Su mažais vaikais svarbu žaisti žaidimus, skatinančius jų kūrybinį aktyvumą.

Svarbu ir tai, kad tėvai pernelyg nesijaudintų nespėsiantys pastebėti vaiko talento. Nebandykite jo atrasti „dirbtinai“. Vaikui reikia suteikti kuo daugiau galimybių pažinti save ir jį supančią aplinką žaidžiant, skatinant skirtingus pojūčius, potyrius. Vaikų išskirtiniai gabumai nebūtinai akivaizdūs jau ankstyvoje vaikystėje. Dažnai jie atsiskleidžia pamažu, šiek tiek ūgtelėjus, kai vaikas tampa sąmoningas. Suteikime vaikams kuo daugiau galimybių pažinti, ir jie patys mums parodys, kas juos labiausiai traukia, ir kuriuo keliu turėtume kreipti jų ugdymą.

O dabar pabandykime išsiaiškinti, kaip atpažinti konkrečius vaiko gabumus šokiui, dailei ir muzikai.

Šokiui gabus vaikas:

piešia ant sienų

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Turi šokio pojūtį – mėgsta šokti (ritmingai judėti) pagal muziką.

Turi fizinių duomenų baletui – tai gamtos dovana, tačiau kai kuriuos duomenis galima veiksmingai sukurti besimokant.

Pasižymi labai gera judesių koordinacija.

Turi baletui tinkamą kūno konstituciją (maža galva, ilgos kojos ir rankos, siauras dubuo, lieknas liemuo).

Jo raumenų tonusas – stiprus, normaliai besivystantis.

Jam būdinga kantrybė, kruopštumas, fizinė ištvermė, kūrybingumas, muzikalumas.

Pasižymi matematiniu ir erdviniu mąstymu – tai jam padeda išmąstyti, kaip teisingai atlikti judesį ir netraumuoti savo kūno.

Turi gerą klausą.

Yra artistiškas ir geba improvizuoti.

Bet kurioje aplinkoje lengvai atsipalaiduoja šokdamas, pats bando kurti šokio kompozicijas, atkartoti matytas šokio variacijas.

Dailei gabus vaikas:

Geba originaliai mąstyti, ieško naujų, neįprastų ar netradicinių asociacijų.

Rodo intelektinį žaismingumą ir mėgsta fantazuoti ar įsivaizduoti.

Yra jautrus grožiui ir turi stiprią trauką estetikai.

Turi vizualinės kompozicijos pojūtį.

Daug piešia, lipdo, konstruoja – dažniausiai tai būna veikla, kurią vaikas pasirenka pats, niekieno neagituojamas.

Piešia skirtingai nei kiti, turi savitą piešimo stilių, individualų pasaulio matymą.

Geba labai artimai tikrovei atkartoti pamatytą objektą ar veiksmą pasitelkdamas menines priemones (per piešinį, skulptūrą, karpinį ir pan.)

Turi labai gerą regimąją atmintį.

Jaučia spalvų sintezę.

Turi stiprų formų pojūtį, gerai jas atpažįsta.

Muzikai gabus vaikas:

piešia

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Turi labai gerą muzikinę klausą, atmintį.

Susijaudina, išgirdęs patinkančią melodiją.

Mėgsta groti, net savais išgalvotais instrumentais, imituoja grojimą, dainavimą.

Gerai jaučia muzikos ritmą.

Geba lengvai atkartoti melodiją.

Dažnai niūniuoja, interpretuoja jau girdėtas daineles, kuria savas.

Net ir dideliame šurmulyje geba išgirsti sekamos melodijos skambesį.

Stipriausias teigiamas dirgiklis – muzika.

Mėgsta judesiais imituoti skambančią muziką.

Intuityviai jaučia garso aukštį.

Taigi kviečiame įdėmiau stebėti savo vaiką ir jautriai nukreipiant padėti jam atrasti save. Spaudimas ir prievarta nepadės pasiekti laukiamų rezultatų. Svarbiausia, ko iš tėvų reikia – tai kantrybė, atidumas ir bendradarbiavimas su savo vaiku „Užspausti“ ir kontroliuojami vaikai užsidaro savyje, o gebėjimai ir polinkiai atsiskleidžia tik tuomet, kai mažylis jaučiasi atsipalaidavęs ir laimingas.

ĮDOMŪS FAKTAI

JAV muzikos psichologas E. Gordonas (1979 m.) tyrinėdamas muzikai gabius vaikus, priėjo prie išvados, jog visi žmonės gimsta gabūs muzikai: 68 procentai vaikų turi vidutinius gabumus muzikai, 16 procentų – ryškesnius negu vidutiniai, 16 procentų – žemesnius negu vidutiniai. Muzikiniai gabumai išryškėja anksčiausiai, ir juos lavinti reikia pradėti kuo anksčiau.

Žymi Amerikos choreografė Twyla Tharp knygoje „The cretive habit“ taip pasakoja savo pradėjimo šokti istoriją: „Nuo vaikystės buvau labai judri, su manimi buvo neįmanoma, mokykloje neišsėdėdavau suole, namuose irgi nuolat judėdavau. Tėvai neapsikentę nuvedė pas psichologą įtardami dėmesio sutrikimo sindromą. Man pasisekė, kad psichologas pasitaikė itin protingas: kurį laiką klausėsi tėvų pasakojimų, o po to paprašė kartu su jais išeiti už durų pasikalbėti, kad aš negirdėčiau. Prieš išeidamas jis įjungė radiją, o išėjęs kiek palaukė, pažiūrėjo pro rakto skylutę ir pasiūlė mano tėvams pažiūrėti. Aš, likusi viena kambaryje, judėjau pagal radijuje grojamos muzikos taktą. Tuomet jis ramiai pasakė – jūsų mergaitei nereikia jokių vaistų, tiesiog leiskite ją į šokių būrelį“.

Mitas ir faktas:

MITAS: Gabumai yra nekintančios žmogaus savybės, kurios išlieka tokios pačios visą gyvenimą.

FAKTAS: Kai kurių gabių vaikų nepaprastas talentas ir produktyvumas atsiskleidžia labai anksti ir pastebimas visą gyvenimą; kitais atvejais žmogaus gabumai ar talentas nepastebimi iki jam suaugant, o kartais būna, kad vaikas, išsiskyręs nepaprastais gebėjimais vaikystėje, užaugęs niekuo neišsiskiria iš savo bendraamžių.



Susiję straipsniai



Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 5 = keturiolika

Kitos temos: