Kaip vaikas mokosi atsiminti: ryškiausiai įsimenami pirmieji ir… paskutinieji kartai

atmintis

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Labai dažnai žmonės skundžiasi, kad pamiršta, kur padėjo vieną ar kitą daiktą. Gal jie iš prigimties turi blogą atmintį? Ar galima tą atmintį lavinti vaikystėje?

Jau senovės graikai atrado, kad atmintį galima lavinti, naudojantis tam tikrais metodais. Jie sukūrė fundamentalias įsiminimo taisykles, prisiminimo meną pavadinę „mnemonika“, pagal atminties deivės vardą Mnemozina.

Atminties gerinimo ir įsiminimo meno būdai bei taisyklės rėmėsi principais, kurie dėl savo paprastumo buvo gana efektyvūs.

Yra trys įsiminimo meno būdai:

1. Asociacijos, t.y. atminties darbas daugeliu atžvilgiu priklauso nuo gebėjimo surasti ir užfiksuoti visus įmanomus ryšius tarp objektų.

2. Vaizdas, t.y. objektas, kurį reikia įsiminti, turi būti suvoktas, giliai „išjaustas“, pagal galimybes, visais įsimenančio asmens pojūčiais.

3. Lokalizacija. Tam, kad vaiko smegenys ką nors prisimintų, privalo būti suteikta tam tikra kitų informacijos fragmentų vieta. Pavyzdžiui, nuėjus į biblioteką, neieškome reikiamos knygos tarp krūvos įvairių knygų, o ieškome kataloge, kur kiekvienas egzempliorius turi savo eilės numerį, nurodantį vietą lentynoje.

Vaiko smegenys – tai didžiulė mašina, apdorojanti asociacijas.

Asociacijos vaikui padeda nustatyti ryšį tarp daugybės įvairiausių faktų ir reiškinių Visatoje. Pirmi jūsų vaiko pasakyti žodžiai, kalbos įsisavinimas, mokymas skaityti, sugebėjimas atskirti pasitenkinimą nuo skausmo, sugebėjimas spręsti apie žmonių, naminių gyvūnų ir viso supančio pasaulio daiktų prigimtį sudaro šio svarbiausio mąstymo ir atminties instrumento funkcijas.

Stebėkite savo ar kitą vaiką, ir jūs pamatysite, koks šis procesas dinamiškas: vaikas kamuolį sieja su žaidimu, šaukštą – su valgymu ir t.t.

Suprasdami, kokios svarbios asociacijos, tėvai gali stipriai pagerinti vaiko atmintį, gali padėti geriau suprasti įvairias intelekto sritis, kurios tarpusavyje susijusios.

Vienas iš pačių svarbiausių asociacijos elementų yra išsidėstymas. Tai reiškia, kad daiktus prisimename suderintus su aplinka, kurioje jie yra. Pagalvokite, ar nebuvo jūsų gyvenime tokios situacijos, kai sėdėdamas kambaryje, jūs panorote atsigerti. Einate į virtuvę, sustojate ir galvojate, dėl ko čia atėjote. Kad ir kaip jūs stengtumėtės atsiminti, visos jūsų pastangos bus bevertės, kol jūs esate virtuvėje. Tačiau užtenka jums grįžti į kambarį, kur buvote, kaip iškart prisimenate, ko norėjote.

 Senovės graikų įsiminimų meno principai

Jie padeda pritaikyti fundamentalius įsiminimo meno principus: asociacijas, vaizdo formavimą ir lokalizaciją.

• Sinestezija. Tai visų pagrindinių žmogaus jutiminės-emocinės sferos komponentų, jo pagrindinių jausmų ir pojūčių kombinacija, kuriai padedant žmogus suvokia supantį pasaulį. Tyrinėjant atminties vystymosi problemas buvo nustatyta, kad norint pasiekti sėkmę, būtina reguliariai treniruoti:

regėjimą,

klausą,

uoslę,

skonio suvokimą,

lietimą,

kinesteziją, t.y. viso kūno jautimą, jo padėtį ir pasikeitimą erdvėje (kūdikio dinaminė gimnastika).

• Judėjimas. Tam, kad geriau atsimintumėte kokį nors vaizdą, susiekite jį su atitinkamu judesiu. Tai atveria smegenims galimybę surasti ryšį tarp norimo įsiminti dalyko. Geriausia vaizduotėje kurti trimačius vaizdus.

• Asociacija. Stenkitės formuoti asociacijas arba ryšius tarp įsimenamo objekto ir kažko tvirtai įsitvirtinusio jūsų atmintyje.

• Humoras. Kuo juokingesnis, net absurdiškas vaizdas, kurį jūs sukuriate savo suvokimu, tuo tvirčiau jūs jį įsiminsite.

• Vaizduotė. Įsiminimo procese kuo aktyviau panaudojama vaizduotė, tuo geriau įsimenama.

• Skaičiavimas, tvarka ir/arba nuoseklumas. Skaičiavimas ir numeracija suteikia konkretumo norimai įsiminti informacijai.

• Simbolizmas. Sėkmingiau įsimenama, jei nuobodus vaizdinys pakeičiamas daug ryškesniu, vaizdingesniu.

• Spalva.
Visada, kada tik įmanoma, panaudokite visas vaivorykštės spalvas tam, kad vaizdai būtų „spalvingi“ ir dėl to lengvai įsimenami.

• Vaizdų pozityvumas. Pozityvūs ar subjektyviai malonūs vaizdai geriau padeda įsiminti, nes į tokius vaizdus smegenims „maloniau“ grįžti. O jeigu vaizdinys negatyvus, smegenys neretai blokuoja aukščiau išvardintas galimybes, nes susiduria su „nemaloniu“ reiškiniu.

• Perdėtas vertinimas. Kurdami savo vaizdinius, perdėtai vertinkite jų dydį, formą, spalvą ir asocijuotą su juo lydimą garsą.

Tai, ką atvėrė senovės graikai savianalizės ir empirinio atradimo būdu, šiuolaikinis mokslas patvirtino, atlikdamas pačius sudėtingiausius metodus.

Pasirodo, jūsų vaiko atmintis turi tokį potencialą, kuris leidžia jam tapti pačia didžiausia duomenų baze Visatoje. Fizinės jo smegenų galimybės leidžia išsaugoti tiek informacijos vienetų, kuriuos galima išreikšti skaičiumi, kur po vieneto eina 10,5 milijonų kilometrų nulių!

Kūno raumenų apimtys gali padidėti, jie taps stipresni atliekant fizinius pratimus. Tą patį galima pasakyti ir apie atmintį, t.y. ją reikia nuolat lavinti.

Kai kurie protinių sugebėjimų testai tiesiog įvertina, kaip žmogus sugeba panaudoti saugomą smegenyse informaciją. Nors gera atmintis įprastai yra aukšto IQ dalis, tačiau nebūtinai. Kai kurie žmonės turi fotografinę atmintį ir gali atsiminti didelį kiekį faktų, tačiau nemoka protingai panaudoti tos informacijos.

Atmintis – tai informacijos sandėlys smegenyse. Yra 3 pagrindiniai atminties tipai:

1. Sensorinė atmintis, kuri sulaiko faktus ir patirtį sekundės dalies laiku.

2. Trumpalaikė atmintis, kuri saugo informaciją apie 5 minutes.

3. Ilgalaikė atmintis, kuri saugo informaciją visą jūsų vaiko gyvenimą.

Jeigu informacija pakankamai svarbi, nagrinėjant ir pakartojant ją galima pervesti į ilgalaikę atmintį. O jeigu susiesite ją su kitu atmintinu faktu, vaizdiniu arba kvapu (asociacija !), ją bus lengviau įsiminti ir vėliau atkurti.

Jūsų vaiko smegenys nuo gimimo užpildytos daugeliu programų. Tai instinktai, refleksai, biologinės kontrolės mechanizmas. Tačiau po gimimo jam reikalinga informacija iš aplinkos, stimulai.

Žmogaus, aišku, ir jūsų vaiko, atmintis remiasi trimis fundamentaliais principais:

1. Jūsų vaikas sugeba atsiminti viską, kas susiję prasmingomis asociacijomis su jam žinomais duomenimis.

2. Jūsų vaikas sugeba atsiminti viską, kas neįprasta.

3. Jūsų vaikas sugeba atsiminti viską, kas per ilgą laiką pasikartoja pakankamą kiekį kartų.

Jūsų vaiko smegenys sugeba prisiminti viską, kas atrodo jam neįprasta arba unikalu. Žmogaus smegenys atkreipia dėmesį ir prisimena daiktus, kurie kažkuo išsiskiria iš įprastinės aplinkos.

Egzistuoja pirmo pasireiškimo ir paskutinio karto efektai.

Laimos Druknerytės nuotr.

A. Vaikas visų geriausia prisimena tai, kas vyksta pirmą kartą: pirmą skrydį lėktuvu, pirmą iškovotą prizą ir t.t. Ankstyvieji vaiko gyvenimo metai pripildyti įvykiais, kurie atsitinka pirmą kartą. Būtent todėl žmonės ryškiau atsimena tai, kas su jais atsitiko vaikystėje. Kai žmogus bręsta, viskas, kas su juo atsitinka, jam atrodo visiškai įprastas reiškinys ir todėl tai nepasilieka atmintyje.

B. Vaiko smegenys daug ryškiau prisimena tai, kas vyko paskutinį kartą. Jis gerai prisimena abiturientų vakarą, paskutinį susitikimą su draugu ar seneliu, dieną, kada mirė jo mylimas šunelis ir t.t.

Šis atminties efektas pasireiškia tuo ryškiau, kuo daugiau pojūčių organų dalyvauja suvokimo procese.

Vaikas mokosi kartojimo būdu. Jis mėgsta viską kartoti ir jam to reikia. Pirmaisiais trejais metais, kai vaikas mokosi kalbėti ir formuoja žodžių atsargą, jam tenka viską kartoti net ne dešimtis, o šimtus kartų.

Kai vaiko atmintis taps daugiau subrendusi, galima bus panaudoti metodą, kurį sudaro 5 kartojimai, atskirti pakankamu laiko intervalu. Tai simbolizuoja perėjimą nuo trumpalaikės prie ilgalaikės atminties.

Pagrindinė šio metodo taisyklė: iš pradžių reikia pakartoti naują informaciją iškart po jos įsisavinimo, po to, kitą dieną, po savaitės, po mėnesio ir, pagaliau, po 3-6 mėnesių. Tai labai naudingas metodas, ypač ruošiantis egzaminams.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios dauguma vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi susilpnėjusia atmintimi, yra ta, kad nustoja naudoti minėtus principus. Jeigu žmogus nuolat juos naudotų, jo atmintis išliktų gera daugelį metų.

Ką jūs galite padaryti?

• Naudokite asociacijų dėsnį visame vaiko mokymo procese, ypač mokydami kalbos, skaitymo, įsisavinant bazines žinias. Jūs galite padėti šiam procesui, pateikdami vaikui klausimus: „Ką tau tai primena?“

• Stimuliuokite visus vaiko pojūčius. Visiems žinoma, kad kvapai yra labai galingas stimulas atsiminti. Suaugusiam žmogui pažįstamas kvapas net praėjus dešimtmečiams gali sukelti atmintyje pirmines asociacijas. Mokykite vaiką skirti kvapus. Pavyzdžiui, uostykite gėles, šviežią duoną ir t.t. Praėjus daugeliui metų vienas iš šių kvapų primins jam vieną jo vaikystės dieną ir vėl susies jį su praeitimi.

• Tegul mažylis nuolat gauna naujos patirties, kuri suteiks jam daugiau prisiminimų, susijusių su „pirmo karto efektu“. Tai galima pasiekti demonstruojant vaikui naujus daiktus, lankant naujas vietas, susitinkant su naujais žmonėmis, dalinantis su jais naujomis idėjomis, ragaujant naują valgį ir t.t. Pasirūpinkite, kad „paskutinio karto efektas“, ypač atsisveikinant ar išsiskiriant, turėtų vaikui teigiamą poveikį. Jeigu išsiskyrimas dėl kokių nors priežasčių buvo nemalonus ar liūdnas, dominuojantys prisiminimai ir emocijos iki kito susitikimo bus neigiami ir gali sukelti stresą.

• Atkreipkite dėmesį į savo prisiminimus, ypač susijusius su kokiais nors neįprastais įvykiais, ir pasitikrinkite, kiek galioja anksčiau minėti principai. Naudokite juos ir ateityje.

• Padarykite atmintį savo hobiu ir naudokite asmeninius atradimus mokydami mažylį, ypač mokykliniais metais. Tiek jūs, tiek ir mokytojai, tiek ir pats vaikas bus maloniai nustebinti jo laimėjimais.

• Reguliariai kartu su vaiku grįžkite į praeitį. Tai gali vykti, pavyzdžiui, daugelyje šeimų praktikuojamoje formoje – aptariant praėjusios dienos įvykius. Kiekvienas šeimos narys iš eilės prisimena ryškiausius dienos įvykius ir mintis, kurios jį aplankė. Geros priemonės grįžti į praeitį – albumai su fotografijomis ir filmai. Juos būtina reguliariai žiūrėti.

• Žaiskite su vaiku žaidimus, vystančius jo atmintį. Pavyzdžiui, rodykite minutę 20-30 daiktų, išdėliotų ant stalo, o po to uždenkite juos ir paprašykite mažylio išvardinti kiek galima daugiau daiktų. Kad būtų sudėtingiau, galite paprašyti prisiminti jų išsidėstymą vienas kito atžvilgiu. Surenkite varžybas, kuris sugebės atminti kuo ilgesnę skaičių eilę. Sugalvokite savų žaidimų, kuriuose dalyvautų skirtingi pojūčiai (prisiminkite skirtingų augalų kvapą, įvairių patiekalų skonį, įvairių paukščių, gyvūnų, muzikinių instrumentų garsus ir t.t.

• Aplankykite interneto puslapį www.worldmemory-championship.com, kur yra paskutinės naujienos apie fenomenalius atminties pasireiškimus ir prisiminimų būdus, duomenys apie būsimus konkursus ir jau įvykusius rezultatus.

Romualdas Šemeta, akušeris ginekologas, Nėščiųjų motinystės mokyklos vadovas (tel. 8*687 64 757)

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


2 + = aštuoni

Kitos temos: