Pastebima, kad dėl tokios ligos kaip vulvovaginitas moterys į specialistus kreipiasi rečiau nei turėtų, galvodamos, kad ligą gali išsigydyti liaudiškomis priemonėmis pačios. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Simonos Radžvilaitės, tai viena dažniausiai pacienčių daromų klaidų. Pasitaiko atvejų, kai į specialistus nesikreipiama ir dėl baimės.
Vulvovaginitas, dar žinomas kaip makšties uždegimas, apimantis išorinių ir vidinių moters lytinių organų gleivinę, pasižymi perštėjimu, dirginimu, jautrumu, skausmu šlapinantis ar lytinių santykių metu. Liga moterims sukelia daug diskomforto.
Gydytoja ginekologė teigia, kad nereikėtų rizikuoti ir gydyti šios ligos savarankiškai, nes panašūs požymiai dar nebūtinai gali reikšti ligą.
„Dažniausiai moterys, pastebėjusios gausesnes išskyras iš makšties, galvoja apie makšties gleivinės uždegimą, tačiau reikia nepamiršti, kad gausesnės išskyros gali atsirasti ir ne uždegiminio proceso metu. Tai gali būti ir normalūs, cikliniai pokyčiai organizme, kurių nereikia gydyti. Mityba, lytinis aktyvumas, medikamentai, stresas taip pat gali turėti įtakos išskyrų pagausėjimui“, − komentuoja specialistė.
Sukėlėjas gali būti ne tas pats
Kadangi uždegimo priežastimis iš tiesų gali tapti ir natūralūs ciklo pokyčiai, lytinis aktyvumas, kontraceptinių priemonių vartojimas, alergenai, nėštumas, svetimkūniai, estrogenų lygis, lytiškai plintančios ligos, higienos produktų ar antibiotikų naudojimas – kiekvienu atveju labai svarbu tiksliai nustatyti ligos sukėlėją. Tą padaryti gali tik specialistai. Gydytoja pastebi ir dar vieną dažną klaidą, kurią daro moterys pasikartojus požymiams – įsigyja vaistus, kuriuos vartojo anksčiau.
„Ne visada makšties gleivinės uždegimo sukėlėjas yra tas pats. Reikia žinoti, kad kiekvieno sukėlėjo atveju ligos požymiai nėra specifiniai, jie gali būti panašūs, bet priežastys gali būti skirtingos. Todėl prieš pradedant gydymą, būtina tiksliai nustatyti, koks sukėlėjas iššaukė simptomus šį kartą, kad būtų paskirtas specifinis gydymas“, − pažymi gydytoja.
Kada reikėtų kreiptis?
Nenustačius tikslaus ligos sukėlėjo, pasak ginekologės, dažnai liga ne tik neišgydoma, bet ir vystosi atsparumas vaistams. Tai gali nulemti ilgesnę gydymo trukmę ateityje, didesnes vaistų dozes, sunkumus parenkant veiksmingą vaistą.
„Į gydytoją ginekologą reikėtų kreiptis tuomet, kai be gausesnių išskyrų atsiranda ir papildomų simptomų, tokių kaip niežulys, skausmas, deginimo jausmas, jautrumas, paraudimas, odos pažeidimai, skausmingi lytiniai santykiai ar pojūčiai šlapinantis.
Uždegimas ypač pavojingas nėščiosioms, kadangi gali didinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Moterims, kurioms makšties gleivinės uždegimai kartojasi dažnai, rekomenduojama išsitirti dėl lytiškai plintančių ligų, nes tai gali būti ir besikartojančių vulvovaginitų priežastis“, − teigia S. Radžvilaitė.
Delsia, nes drovisi
Dažniausiai vulvovaginitas pasireiškia vaisingo amžiaus moterims, tačiau pasitaiko ir mergaitėms ar moterims menopauzės metu. Jų kilmė būna dvejopa – infekciniai ir ne. Neinfekcinio vulvovaginito gydymui dažnai užtenka pakeisti higienos įpročius, intymios higienos prausiklį, higieninius įklotus ar tamponus, nedėvėti sintetinių kelnaičių. Infekciniai vulvovaginitai gydomi medikamentais.
„Infekcinės kilmės vulvovaginitams reikia specifinio gydymo antibiotikais ar priešgrybeliniais medikamentais, tokiais atvejais rekomeduoju kreiptis į ginekologą ir nerizikuoti gydantis nepatvirtintomis liaudiškomis priemonėmis“, − komentuoja specialistė.
Pasitaiko atvejų, kad pajutusios simptomus pacientės delsia ir iš baimės. Pasak gydytojos, moterys baiminasi, jog apžiūra gali būti skausminga, drovisi apsinuoginti, bijo išgirsti blogą diagnozę. Ypač lankantis pirmą kartą. Ginekologinės konsultacijos metu svarbiausia, kad moterys jaustųsi komfortabiliai, pasitikėtų ginekologu, nebijotų užduoti rūpimų klausimų net ir pačiomis intymiausiomis temomis.
„Geras kontaktas su ginekologu skatina moterį ne tik kreiptis į specialistą, kai jaučia kokius simptomus, bet ir profilaktiškai pasitikrinti kartą per metus, nes ne visos ginekologinės ligos iš karto pasireiškia specifiniais simptomais. Profilaktinė patikra gali padėti anksčiau diagnozuoti ligas ir efektyviai jas gydyti“, − pokalbį baigia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė S. Radžvilaitė.