Medicinos mokslų daktarės, Čikagos universiteto mokslininkės Danos Suskind kartu su tyrėjų komanda sukurta tarptautinė programa „Trisdešimt milijonų žodžių“ (TMŽ) tapo ledlaužiu ankstyvojo kūdikių ugdymo srityje. Pasaulinės iniciatyvos esmė – turtinga kalbinė aplinka ir jos poveikis kūdikio smegenų potencialui.
TMŽ ambasadore tapusi informacijos ir komunikacijos mokslų magistrė, geštalto psichoterapijos praktikė Žydrė Dargužytė-Černiauskė dalijasi žiniomis apie tarptautinius tyrimus neuroplastiškumo srityje ir iniciatyvos planais šalyje.
Kas svarbiau: genetika ar turtinga ankstyvoji kalbinė patirtis
Dar XX a. pabaigoje tarp mokslininkų kilo nesutarimų diskusijose apie vaikų pasiekimus pasibaigus ankstyvajam raidos etapui. Klausimas, kodėl vieni vaikai gabesni už kitus, ilgai nedavė ramybės patyrusiems psichologams, sociologams ir medikams. Kas lemia išskirtinius gebėjimus?
Kiek įtakos tam turi genetika ir kiek ankstyvoji kalbinė patirtis? Atsakymus dar 1995-aisiais pateikė mokslininkai B. Hart ir T. Risley. Jie įrodė, kad vaikų protiniai gebėjimai tik maža dalimi priklauso nuo genetikos, o svarbiausia – jiems jokios įtakos neturi tėvų socioekonominė padėtis. Mokslas pateikė išvadas – tam, kad vaikas pasiektų tai, ką jis iš tiesų gali pasiekti, svarbus kalbinės aplinkos turtingumas.
Socialinis nuosprendis – mažakalbystė
Jei mažylis ankstyvojoje vaikystėje augo mažakalbėje aplinkoje, tikėtina, kad tinkamam jo smegenų vystymuisi nepadės ir intensyvios ikimokyklinės programos. Klaidžių ir ilgų tyrimų keliu ėję minėti mokslininkai pasauliui atnešė naują suvokimą apie tai, kad laikotarpis nuo gimimo iki ketverių metų yra bene svarbiausias vaiko smegenų potencialui lavinti. Kalbėjimas kūdikiui ir kalbėjimasis su juo – ateities genijaus smegenų „maistas“.
Žodžių kiekybės ir kokybės santyki
B.Hart ir T. Risley patvirtina faktą, kad paprasčiausias paliepimas, pavyzdžiui, „nekalbėk“, ateityje nepadės mažyliui tapti produktyviu ir emociškai stabiliu suaugusiu. Labai svarbu užtikrinti ne tik pakankamą žodžių kiekį, tačiau taip pat nepamiršti ir jų kokybės. Mažylį turėtų supti turtinga, sudėtinga ir įvairi kalbinė aplinka – tokia, kuri stereotipiškai žvelgiant, atrodo „per sudėtinga“ tokio amžiaus vaikui.
Kuo daugiau tėvai bendrauja su vaiku, tuo turtingesnė tampa jo kalba ateityje. Nepaisant socioekonominės padėties, tėvų skatinimas kalbėti didina vaiko kalbos kokybę. Taigi, siekiant turtinti mažylio žodyną, reikia numatyti žodžių kiekį bei vertę. Ir viskas ne tik dėl mažylio kalbos – tai dėl būsimųjų jo įgūdžių įvairiose srityse – matematikos, fizikos, chemijos, medicinos, psichologijos – gerinimo.
Tėvų ir mažylio dialogas stiprina ir šeimos tarpusavio ryšį
B.Hart ir T. Risley knygoje „Reikšmingi skirtumai“ kalba ne tik apie žodžių kiekį, bet ir nurodo jų funkcijas, kurias pavadina „dalykiška šneka“ ir „papildoma šneka“. Dalykiškos šnekos pavydžiai: ,,Ateik čia“, ,,Apsiauk batus“, „Baik valgyti vakarienę“. Papildomos – „Koks didelis medis!“, „Šie ledai – tikras skanumėlis“, „Kas yra mylimiausias mamytės berniukas?“.
Skirtumas tarp šių dviejų kalbos laukų – akivaizdus. Nesunku įsivaizduoti, kaip paaugęs vaikas ar subrendęs žmogus reaguotų į vieną ar kitą pasakymą, tačiau nereikia manyti, kad to nesupras mažylis. Vaikas labai jautriai reaguoja į kiekvieną aplinkos garsą, judesį, juk tai jam – nauja, neatrasta, nepažinta.
Klaidinga numoti ranka į vaiko lemenimus, prunkštelėjimus, tarškesius ir kitus skleidžiamus garsus. Priešingai – visi šie skambesiai gali tapti puikia tėvų ir vaiko dialogo pradžia. „Vrum, vrum“ – keliu važiuoja mašina, „au au“ – kieme loja šuniukas, „trakšt“ – sutrupa sausainis tarp dantukų – tokiu būdu tėvai jau pradeda pažindinti mažylį su pasauliu. Tai, atrodo, paprastas, tačiau labai reikšmingas procesas vaiko raidai.
Kalbos apdorojimo greitis priklauso nuo šnekamosios aplinkos vertingumo
Ne ką mažiau svarbus mažylio smegenų vystymosi elementas – kalbos apdorojimo greitis. Mokslininkai ištyrė, kad, nepaisant tėvų socioekonominės padėties, mažylių, girdinčių daugiau šnekamosios kalbos, žodynas neabejotinai turtingesnis, o kalbos apdorojimo greitis – didesnis. Mažylis, ankstyvąją vaikystę praleidęs mažakalbėje aplinkoje, vėliau sunkiau įsisavina girdimus žodžius bei jų reikšmes.
Puikus pavyzdys – kalbėjimas su mažyliu tik šiek tiek mokant užsienio kalbą. Vėliau, kai mažylis paūgės, jei kas nors kitas jam kalbės ta pačia kalba normaliu tempu ir žymiai geriau, jam reiks „kabintis“ už kiekvieno žodžio bandant suprasti jo reikšmę. Kol bus suprastas tam tikras žodis, pokalbis jau bus nuvingiavęs toliau, o vaikas taip ir liks nesupratęs konteksto, tik atskirų žodžių reikšmes. Kai kyla kalbos apdorojimo greičio problema, sutelkiamas dėmesys tik į vieną žodį ne į viso dialogo prasmę.
Kur atvedė 1995-ųjų tyrimai?
D.Suskind su komanda, pasitelkusi minėtų mokslininkų tyrimus kaip pagrindą, sukūrė „Trisdešimt milijonų žodžių“ programą, skirtą kūdikių ir vaikų iki ketverių metų smegenų potencialui didinti. Šios iniciatyvos ambasadorė Lietuvoje – Žydrė Dargužytė-Černiauskė – pati auginanti šešių mėnesių dukrą Vėtrą, sako, jog TMŽ programa Lietuvoje yra absoliuti naujovė – mat iki šiol kūdikių kalbinei edukacijai nebuvo skirta pakankamai erdvės nei viešojoje erdvėje, nei šeimose.
„D. Suskind savo tyrimais įrodė, ko gali pasiekti vaikas nuo kūdikystės augantis turtingoje kalbinėje aplinkoje – iš esmės atsakymas paprastas – tapti genijumi. Deja, viskas yra gerokai sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Sąvoka „daug kalbėti“ pati savaime nieko nereiškia – būtinas žinojimas kaip ir ką kalbėti kūdikiui, kad jo smegenyse kurtųsi vis daugiau ateičiai tokių svarbių neuronų jungčių. Turėdama galimybę to mokytis iš pačių geriausių specialistų pasaulyje, šiuo metu rengiu programą, pritaikytą darbui su Lietuvos vaikais. Nuo kovo 3 d. startuos nuotoliniai mokymai šeimoms, norinčioms ugdyti savo vaikus nuo pat jų gimimo“, – informuoja Ž. Dargužytė-Černiauskė. Pasak jos, kiekviena šeima turi galimybę pasirūpinti savo vaiku, nelaukdama kol tą padarys ikimokyklinio ugdymo įstaigos. „Sulaukus ketverių metų – nemažai galimybių jau būna prarastos negrįžtamai, nes baigiantis tretiesiems gyvenimo metams žmogaus smegenys, įskaitant šimtą milijardų jų neuronų, jau yra pasiekusios apie 85 procentus savo fizinio augimo, o tai sudaro reikšmingą viso mąstymo ir mokymosi potencialo dalį“, – dėsto Ž. Dargužytė-Černiauskė.
TMŽ programos dalyviai Lietuvoje įgaus žinių apie tai, kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis; įvaldys metodiką, kaip lavinti vaiko smegenis kuriant turtingą kalbinę aplinką; gaus praktinių „įrankių“ kasdieniniam darbui su vaiku namuose.
Jiems taip pat bus suteiktas individualus šeimos konsultavimas pagal asmeninius poreikius programos eigoje, o programoje dalyvaujančios šeimos jungsis į kūrybinę-savipagalbos grupę.
Gabija Cvilikaitė
Daugiau apie TMŽ iniciatyvą: programos ambasadorė Lietuvoje Ž. Dargužytė-Černiauskė, tel. +370 62445915, darguzyte.zydre@gmail.com, FB – Kalbančios šeimos – TMŽ – https://www.facebook.com/kalbanciosseimos
