10 mėn. vaikas tarė balses, bandė kalbėti savaip. Bet tas truko labai neilgai, dabar 13 mėn. vaikas visą laiką tyli. Nebent kai pyksta pradeda rėkti sava kalba, arba kai džiaugiasi kartais kažka žmanoma išgirsti (su klausa lyg ir viskas tvarko). Su vaiku bendraujama tikrai labai daug, bet rezultato jokio.

Pirmieji vaiko žodžiai džiugina kaip ir pirmieji žingsniai.

Dešimties – dvylikos mėnesių vaikas mažiau čiauška, nes mokosi ištarti ne tik pirmuosius žodžius prasmingus  žodžius, bet ir atsistoti, žengti pirmuosius žingsnius Vienerių metų vaikas, kuris nestokojo šeimos meilės ir dėmesio, dažnai nesirgo, taria 2 – 8 žodžius, pvz.

„tėtė“, „ ne „, ‚ate ate“ ir panašius.

Vienerių – pusantrų metų vaikas jau gali pasakyti iki 30 žodžių.

Dažnai vaikas gali pasakyti tik pirmąjį žodžio skiemenį, o kitus praleisti ir pasakęs „ge“… rodyti į puodelį. Suaugęs turėti suprasti, kad jis nori gerti. Norėdamos paskatinti vaiko raidą, su juo nuolat kalbėkite:
– neskubėdamos aiškiai pasakokite ką darote, įvardinkite ir parodykite daiktus, kuriuos naudojate, pavyzdžiui užsivelkame marškinėlius, aunamės batukus, valgysime iš lėkštutės ir t.t.;
– daug žaiskite. Žaisdamos skatinkite kartoti balsius, pvz., aaa … migdom lėlytę, au – au – au loja šuo, , ūūū – pučia vėjas ir pan. Kai vaikas be vargo pakartoja – mokykite garsažodžių, pvz., miau – miau – miau kniaukia katytė, be – be  – bliauna avis, mū-mū – mykia karvė, pyp – pyp signalizuoja automobilis ir pan. Garsažodžių kokyti padeda knygelių rodymas, kuriose nupiešti objektai, apie kuriuos su vaiku šnekama;
– iš garsų, kuriuos vaikas ištaria, sukurkite paprastus žodžius, pvz., mama, teta, katė ir pan.;
– už kiekvieną ištartą žodį visuomet vaiką pagirkite;
– žaiskite žaidimus, kurie mankštintų pirštukus, pvz., užsegti, atsisegti drabužėlių sagas, raišioti raištelius, rinkti akmenukus, piešti pagal pavyzdį, pvz., saulę, stačiakampes figūras, namuką ir t.t. Žaisdamos kalbėkite – apibūdinkite kokias sagas jis mato, kokie raištukai, kokios spalvos nupiešta saulė ir t.t. Duokite plastilino, parodykite kaip nulipdyti paplotėlį, dėžutę, rutuliuką ir t.t. Smegenyse šalia smulkiojo judėjimo reguliavimo centro yra kalbos centras. Todėl, jeigu yra lavinami smulkieji judesiai (pirštukų judesiai) aktyvėja ir šalia esantis kalbos centras. Tai padeda lavinti kalbą

       Mokant vaiką kalbėti, jam informaciją būtina perduoti visais jutimais; klausa, rega, lytėjimu, skoniu.

Kiekvieną mokomą žodį dera susieti su judesius (gestu), mimika, tam tikra balso intonacija.

Pavyzdžiui žodis ‚ateik“ parodomas rankos mostu į save, ‚sėsk“ – rankų mostas žemyn, „tyliau“ – smilius priglaudžiamas prie lūpų, „didelis“ – rankos iškeliamos į viršų, ‚aš;“ delnas priglaudžiamas prie krūtinės.

Mokant kalbos dera naudotis tais daiktais, kuriuos vaikas regi savo aplinkoje.

Pvz., duodamos pačiupinėti įvairios medžiagos skiautės (ar drabužėliai) ir pasakomos jų savybės: šiurkštus – švelnus, plonas – storas, didelis – mažas, kokia spalva ir t.t. Duodami pačiupinėti obuoliai – pasakoma, kokie jie yra, tas didelis, tas mažas. Vaikas, matydamas konkrečius daiktus, lengviau suvokia jų savybes (dydį, formą, spalvą, paviršiaus ypatybes), daikto ir jį reiškiančio žodžio ryšį. Vėlai vaikui rodomi tikrovę atspindintys paveikslėliai ir klausiama, ką jis mato, kai nepasako – paaiškinama ką mato

Iki pusantrų metų mažylis išmoksta gerai kontroliuoti savo kalbos intonaciją, kuri atspindi jo nuotaikas (džiaugsmą, pyktį), reikalavimus.

Su vaiku dera kalbėti trumpais sakiniais, garsiau – tyliau, lėčiau – greičiau, pakeltu (tik nepiktu ‼) tonu.

Taip padedama suprasti ne tik mamos, bet ir kitų žmonių kalbą

Mergaitės pradeda kalbėti anksčiau.

Jau pusantrų metų daug kalbantis vaikas vartoja daug dviskiemenių žodžių, pvz.

tete, mama, sese, ausi (ausis), batiai (batai), nio (noriu), nenio (nenoriu), apapa (pakelk) ir panašių.

Iki pusantrų metų atsiranda trumpi 2 žodžių sakiniai, pvz.

„nio apapa“, „nio niam niam“ (noriu valgyti) ir panašūs

Nuo pusantrų metų  vaiko kalbos kokybė sparčiai gerėja.

Kalba darosi tikslesnė, aiškesnė, atsiranda trijų žodžių sakiniai.

Būna ir taip, kad vaikas pasako vienu kartu pasako ir daugiau vieno su kitu nederančių žodžių

Antrųjų metų pabaigoje dėmesingai lavinamo vaiko žodyną jau gali sudaryti apie 250 žodžių.

Dviejų metų vaikai jau gali gerai skirti net ir vienu garsu besiskiriančius  žodžius.

Vaikas, tardamas žodžius, kartais gali praleisti juose po vieną kitą raidę

Kiekvienas vaikas yra individualybė ir jo kalbos raida yra individuali

Jei  antrų metų pabaigoje, juolab trečiųjų pradžioje vaikas nekalba arba kalba tik sava, aplinkiniams nesuprantama kalba, norus ir poreikius išreiškia gestais arba mimika, dera sunerimti ir nedelsiant kreiptis į logopedą ir savo vaiko gydytoją.

Jie patars: reikia ar ne kreiptis į kitus specialistus

 Vėlyvojo kalbėjimo priežastys gali būti įvairios.

Dažniausiai jos slypi nėštumo metu arba sunkaus gimdymo bei ankstyvajame  periode po gimdymo pažeidžiamuose vaiko kalbos centruose.

Tai nėra organinis pakitimas ir paveikia ne visą vaiko raidą, o tik kalbos centrus.

Dažniausiai pasitaikanti vėlyvojo kalbėjimo priežastis – deguonies trūkumas, kurio medikai gali neužfiksuoti.

Iš pažiūros atrodo, kad vaikas gimė sveikas ir jo raida vyks sėkmingai, tačiau ilgainiui pasimato, kad jis turi kalbos ir raidos sutrikimų. Išsamų vaiko raidos vertinimą atlieka Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Vaiko raidos centrų specialistai.

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 2 = du

Kitos temos: