Kodėl kalbinant kūdikį reikia žiūrėti į akis

kalba

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Pats imliausias kalbos vystymosi laikotarpis yra pirmieji treji gyvenimo metai. Nuo pačių pirmųjų bendravimo su vaikučiu dienų svarbu skirti pakankamai dėmesio ne tik jo higienai, maitinimui, bet ir lavinimui

Kūdikio kalbos aktyvumas glaudžiai susijęs su jo fiziniu, psichomotoriniu vystymusi.

Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie supančią aplinką bei lavinti savo kalbą. Todėl svarbu reguliariai lankyti pediatro konsultacijas, įvertinti vaiko raidą.

Apžvelkime kaip vystosi vaiko kalba ir bendravimas pirmaisiais gyvenimo metais.

0 – 3 mėnuo. Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėnesių sparčiai keičiasi. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. 1 mėn. mažylis išgirdęs balsą nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. kreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. vaikutis sugeba nustatyti garso kryptį, pasuka galvytę į jo pusę, stebi kalbančiojo lūpas, akis, burną, reaguoja į piktus balsus.

Naujagimio garsinė saviraiška apsiriboja verkimu bei neapibrėžtais garsais. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai. 2 mėn. vaikas jau moka tarti pavienius balsius, pradeda guguoti žaidimo metu. Nuo trijų mėnesių vaikas garsu atsako į kalbinimą.

4 – 6 mėnuo. Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Sulaukęs 4 mėn. vaikutis gali nepertraukiamai (guguoti) apie 15 minučių.

Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai. Vėliau, vystantis vaiko gebėjimui skirti ir mėgdžioti girdimus garsus, jie pradeda tarti tik gimtajai kalbai būdingas fonemas.

7 – 9 mėnuo.
Septintą mėnesį kūdikis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „ku –kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus, jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Bendrauja su aplinkiniais, galvos judesiais išreikšdamas „taip“, „ne“.

Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus kūdikis išreiškia pasitenkinimą. 7 – 9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto). Devintą mėnesį dažnai pradedami tarti pirmieji tikri žodeliai: „tete“, „mama“, „baba“.

10 -12 mėn. Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus (imk, duok), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus už kuriuos yra giriamas. 11-12 mėnesiais pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Sugeba rasti aukščiau padėtus daiktus, moka parodyti pirštuku.

Nuo 10 mėn.
nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius.

Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais. 12 mėn. vaikai paprastai taria 2-3 tikrus žodžius, pradeda vartoti „savo kalbos“ žodžius (au-au, ga-ga, lia-lia) ir kt.

Kaip skatinti kūdikį kalbėti?

Svarbu kalbinat kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Matydamas suaugusiojo artikuliaciją (lūpų judesius) vaikas gali lengviau pakartoti girdimus garsus.

Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu. Emocingas bendravimas skatina kūdikio susidomėjimą, lavina socialinius įgūdžius.

Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas).

Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Nustatyta, kad naujagimio akustinio suvokimo sistema ypač jautri aukštiems dažniams.

Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Toks bendravimas skatina kūdikį mėgdžioti.

Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus. Kalbėti apie tai, ką konkrečiu metu darote.

Sėkmės prakalbinant vaikutį.

Logopedė Vilma Makauskienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 2 = vienas

Kitos temos: