Sakoma, kad ypač protingi vaikai gimsta toms mamoms, kurios nėštumo metu atskleidžia savo kūrybinį potencialą – piešia, groja, kuria eiles.
Muzikos galia
Pati efektyviausia priemonė, skatinanti bendravimą su būsimuoju kūdikiu, yra muzikos garsai, dainuojantis mamos balsas. Šiuolaikinėje praktikoje garso terapija nėščioms moterims yra pasiruošimo gimdymui dalis. Muzika gali sukelti skirtingą, ramybės ar sujaudinimo nuotaiką, gali padėti užmigti arba nuvesti į iliuzijų pasaulį. Todėl būtina žinoti, kokios muzikos ir kada geriau klausytis.
Pavyzdžiui, relaksacinė muzika pašalina nervinę raumenų įtampą ir pagerina emocinį atsparumą.
Populiarioji muzika tinka tiesiog poilsiui. Klausant klasikinės muzikos smagu vakarieniauti prie žvakių, ji kuria romantišką atmosferą. Svarbu, kad jūsų vyras sutiktų su jūsų pageidavimais ir tuo metu neįjungtų televizoriaus, rodančio negatyvias žinias.
Reikėtų išskirti muzikinius kūrinius, skirtus aktyviam klausymui kartu su vaiku. Tai Vivaldžio, Mocarto ir kitų klasikų muzika. Pasistenkite muziką parinkti taip, kad kūrinių charakteris keistųsi.
Pavyzdžiui, viena muzikos dalis būtų greita, nuotaikinga, kita lėta, labiau padedanti pasinerti į apmąstymus. Klausykite kamerinių orkestrų su solo partijomis. Dar negimęs mažylis geriau girdi pučiamųjų arba styginių instrumentų (smuiko, gitaros, fleitos, violončelės, saksofono ir kt.) garsus.
Pasirinkdama repertuarą būkite išranki ir parodykite subtilų skonį. Aišku, šiuo atveju jums geriausia remtis specialistų, dirbančių su nėščiomis moterimis, patarimais. Kai jūs klausotės muzikos, stebėkite, koks mažylio aktyvumas iš pradžių ir kaip jis keičiasi, pasikeičiant muzikai. Jums bus įdomu sužinoti, koks mažylio temperamentas.
Dar senovės egiptiečių žynių papirusuose kalbama apie muzikos poveikį žmogaus organizmui. II amžiuje iki mūsų eros buvo pastatytas pirmas istorijoje specialus muzikinis–medicininis centras. Jame muzikos garsais gydė nuo liūdesio ir dvasinių išgyvenimų. Žymaus matematiko Pitagoro mokiniai mokėsi matematikos skambant muzikai, nes pastebėjo, jog ji teigiamai veikia intelektą. Žymus rusų chirurgas, akademikas B. Petrovskis pačias sudėtingiausias operacijas atliko skambant klasikinei muzikai. Jis žinojo, jog jos hormoniniai virpesiai teigiamai veikia sergančiojo kūno ląsteles.
Kaip garsai veikia žmogų
Kaip muzika veikia žmogaus organizmą? Iš ausies garso vibracija patenka į smegenis. Kadangi visos organizmo funkcijos vienaip ar kitaip susijusios su smegenimis, tai pakitimai, vykstantys jose, veikia organizmo fiziologinius procesus. Tačiau muzikiniai garsai – tai visų pirma harmonija. Paklusdamas šiems garsams, visas organizmas ir smegenys pradeda dirbti harmoningai.
Panašiai muzikiniai garsai veikia ir žmogaus jausmus, emocijas, psichiką. Muzikiniai garsai priverčia vibruoti žmogaus emocijas. Muzikinė vibracija – tai lyg užkoduotos emocijos. Klausydamasis muzikos, žmogus lyg iškoduoja šias emocijas, patiria jausmus, panašius į tuos, kuriuos jautė kompozitorius, kurdamas muzikinį kūrinį.
Tokiu pat būdu muzika gali veikti ir dar negimusį vaiką. Motinos įsčiose vaikas įgauna formas, užkoduotas tėvų genų. Muzika padeda jam harmoningai formuotis. Šis poveikis yra pats stipriausias iš visų veikiančių mažylio augimą ir vystymąsi poveikių. Augantį ir besiformuojantį mažylį iš visų pusių veikia įvairūs garsai. Per garsą vyksta jo kontaktas su išoriniu pasauliu. Garsiniu poveikiu galima sulėtinti arba pagreitinti vaiko vystymosi procesus.
Savaime suprantama, labai svarbu, kokie bus tie garsai, t.y. pirma informacija apie išorinį pasaulį. Jeigu šie garsai bus harmoninga muzika, vaikas įsčiose vystysis dvasiškai ir fiziškai harmoningai. Juk vaiko vidinis pasaulis formuojasi dar jo vystymosi įsčiose metu. Kai vaikas gims, jį reikės tik tobulinti. Praleisti devyni mėnesiai be poveikio, formuojančio jo intelektinius, kūrybinius, muzikinius gebėjimus, bus negrąžinami. Ir savo pirmąją konservatoriją jis taip pat privalo baigti dar būdamas motinos įsčiose.
Pradedant nuo 20-24–osios nėštumo savaitės vaisius reaguoja į muzikinius tonus, prasiskverbiančius į gimdą, jeigu jų stiprumas viršija gimdos pagrindinį triukšmą. Vaisiaus reakcija į muzikinius garsus pasireiškia padažnėjusiu širdies plakimu, kartais pasikeičiant jo judėjimo aktyvumui.
Daug muzikinių žanrų veikia vaikutį, nepriklausomai, ar tokią muziką mėgsta mama. Pavyzdžiui, vaikas labiau mėgsta klausytis klasikinės muzikos, liaudies dainų, senovės romansų bei operos arijų. Beveik visada negatyvias reakcijas jam sukelia ryškaus vienodo ritmo, didelio garso su žemo dažnio virpėjimu muzika (vibroakustinis poveikis). Buvo pastebėta, jog būsimos mamos dažnai turėdavo palikti koncertų salę dėl neištveriamų skausmų, sukeltų audringai judant mažyliui.
Negimęs vaikas pasirinktinai reaguoja į jam siūlomą muzikinę programą. Bethovenas ir Bramsas jį jaudina, Mocarto, Vivaldžio ir kitų senovės kompozitorių muzika (ypač Baroko laikotarpio) nuramina.
Jos klausantis vaisiaus širdies plakimas tampa lygesnis, ramesnis, vaikas mažiau juda. Bacho ir Pergoleze muzika priverčia jį apmirti „polėkyje“. Šopenas nuteikia romantinei nuotaikai. Sunkaus roko muzika, atvirkščiai, daugumai negimusių vaikų sukelia neigiamas reakcijas: vaikai įsčiose pradeda neramiai, dažnai skausmingai, judėti. Jeigu jam patinka kokia nors ypač ritminga melodija, jis gali pradėti švelniai judėti. Vaisius sugeba pažinti anksčiau skambėjusią muziką ir prisiminti ją tolesniame gyvenime.
Smuiko partija atmintinai
Teko skaityti apie tokį atsitikimą. Viename interviu amerikiečių dirigentas B.Brokas į klausimą, kur jis išmoko mylėti muziką, atsakė: „Ši meilė gyveno manyje dar iki gimimo“. Pasirodo, kad susipažindamas su muzikiniu kūriniu pirmą kartą, jis pastebėjo, jog smuiko partiją žino mintinai, dar prieš perversdamas partitūros puslapius. Jis nesugebėjo paaiškinti šio reiškinio. Kartą apie tai jis užsiminė savo motinai, kuri praeityje grojo violončele. Ji peržiūrėjo savo senas programas ir pastebėjo, jog sūnus mintinai žinojo tuos kūrinius, kuriuos ji grojo, būdama nėščia.
Tačiau tai pastebėjo ne jis vienintelis. Apie tai užsimena ir daugelis kitų muzikų: A. Rubinšteinas, I. Menuchinas.
Jokiu būdu tai nereiškia, jog moteris nėštumo metu klausydamasi muzikos ar grodama kokiu nors instrumentu būtinai pagimdys kompozitorių, muzikantą ar dainininką. Neabejotina tik viena – muzikai vaikas bus imlus. Mama įskiepys skonį muzikai. O tai labai praturtins visą jo tolesnį gyvenimą, ugdys emocinį suvokimą.
Triukšmo žala
Garsai veikia vaisiaus klausos organų ir vestibulinio aparato vystymąsi. Pradedant nuo to momento, kai vaisius įgyja sugebėjimą diferencijuoti garsus, pradeda formuotis ir jo emocinė patirtis, susijusi su garsiniu suvokimu.
Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į stipraus triukšmo poveikį negimusiam vaikui. Tai traumuojantis veiksnys ir gali sukelti klausos vystymosi defektus, įgimtą kurtumą. Pavyzdžiui, pagal Japonijos statistinius duomenis, moterims, gyvenančioms šalia didelių oro uostų, dažniau gimsta vaikai su klausos defektais.
Stipriems triukšmams galima būtų priskirti gamybinius triukšmus, buitinius triukšmus, garsios muzikos klausymąsi, ypač kai vyrauja žemo dažnio virpesiai.
Praėjusio šimtmečio pradžioje įdomų eksperimentą atliko vokiečių mokslininkai. Ant geležies lakšto jie užpylė smėlio ir lakštą veikė įvairiais garsais. Smėlis pasiskirstydavo tam tikra forma, tarp kitko, kiekvienam garsui savaip. Žmogaus kūną garsas veikia panašiai. Esant nuolatiniam garso poveikiui, kūdikis dar motinos įsčiose gali išvystyti tam tikras smegenų struktūras, pavyzdžiui, tas, kurios lems pradinius muzikinius ar matematinius gebėjimus arba idealią gimstančio žmogaus sveikatą. Amerikiečių mokslininkai nustatė: jeigu vaiką įsčiose nuolat veikia garsas, panašus į motinos širdies plakimą, jis bus labiau intelektualiai išsivystęs.
Net rykliai mėgsta muziką
Mes nesusimąstome, kodėl, pavyzdžiui, Čaikovskio ar Mocarto muzika yra nemirtinga. Taip yra todėl, kad jų muzika harmonizuoja ne tik dvasinius, bet ir fiziologinius žmogaus organizmo procesus. Muzika todėl geniali, kad ji labai giliai pranyksta į mus, ji rezonuoja ne tik su mūsų emocijomis, bet ir su mūsų ląstelėmis.
Šį faktą patvirtina ir kiti eksperimentai. Pavyzdžiui, įrodyta, kad klasikinė muzika stimuliuoja kviečių pasėlio augimą, karvės duoda daugiau pieno. Klasikinė muzika surinkdavo ryklių bandas, kurios atplaukdavo net iš vandenyno gilumos. Tačiau, pavyzdžiui, roko muzika ryklius išbaidydavo. Taigi net augalai ir gyvūnai jaučia garsų harmoniją. Todėl geniali muzika visada yra gydančioji.
Ar tam tikra muzika nemaloni vaikui, mama iškart sužino pagal savo pojūčius. Jeigu muzika vaisiui nepatinka, jis juda nervingai ir agresyviai.
Įdomus vykis įvyko Lietuvoje. Atostogaudamos Latežeryje (netoli Druskininkų) Šeimos klubo jaunos mamos nuvyko į M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje rengiamą tradicinį fortepijono muzikos koncertą. Nėščios moterys ramiai sėdėjo ir klausėsi, kol buvo skambinami M.K.Čiurlionio preliudai (supraskite: ši muzika negimusiems mažyliams buvo „prie širdies“). O štai pradėjus skambinti Šopeną, jos sunerimo, o viena net išėjo iš koncerto. Vėliau, jau po koncerto, jos pasakojo, kad jų mažyliams įsčiose Šopenas nepatiko ir jie tai aiškiai parodė savo neramiais ir skausmingais judesiais.
Šis įvykis įdomus dar vienu aspektu. Pripažinta, kad Šopeno muzika negimusiems mažyliams yra maloni. Dėl to ją rekomenduoja klausyti vaikams. Mūsų konkretus atvejis parodė, jog negimę mažyliai nėra visi vienodo skonio: kas daugumai patinka, kai kuriems gali nepatikti. Todėl būsimos mamos, duodamos klausytis muzikos savo negimusiems mažyliams, turėtų pirmiausia atkreipti dėmesį į jo reakcijas.
Kad M.K.Čiurlionio muziką mielai „pripažįsta“ negimę mažyliai, mums teko įsitikinti ir savo Nėščiųjų mokykloje, kurioje leisdavome klausytis M.K.Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“. Ne viena būsimoji mama sakė, kad buvęs prieš tai neramus mažylis, šios nuostabios muzikos klausydamas tuoj pat nurimdavo.
Pastebėta, kad mama, vaisiaus veikiama, pradeda keisti savo muzikinį potraukį, lyg suprasdama, kad jos dar negimęs vaikas tobulesnis už ją. Muzika tampa kur kas jautresnio dvasinio bendravimo instrumentu tarp jų.
Muzika gydo
Muzikos poveikis vaisiui svarbus ir dar vienu aspektu. Tyrimai rodo, kad muzikinės vibracijos turi gydomąjį poveikį visam organizmui. Mes puikiai žinome muzikos terapijos poveikį, gydant kai kurias ligas. Pavyzdžiui, jos teigiamai veikia kaulų struktūrą. Vibracinis poveikis skydliaukei stimuliuoja jos darbą. Garsas masažuoja visus vidaus organus, pasiekdamas net giliai esančius audinius ir stimuliuoja jų kraujo apytaką. Visos kaulų ir raumenų sistemos stiprėja, o vibracijos, pasklisdamos po visą organizmą, padidina jo tonusą.
Klausydamos tam tikrų muzikinių kūrinių, nėščios moterys išsigydo ligas. Muzikinės farmakologijos įkūrėjas amerikietis R.Šoffleris gydomuoju tikslu pataria klausytis Čaikovskio, Mocarto kūrinius.
Kuo galima būtų paaiškinti gydomąjį muzikos poveikį? Pastaruoju metu gauta unikali informacija įrodo, kaip balsas ir muzika pakeičia vandens struktūrą.
Žmogaus gyvybė fiziškai atsiranda, kai susitinka moteriška bei vyriška lytinės ląstelės ir sudaro gemalą.
Tuo metu gemalas turi 95 proc. vandens, o suaugusio žmogaus kūnas susideda iš 70 proc. vandens.
Snaigės, kuriomis mes žavimės, turi tokią pačią prigimtį. Vadinasi, bet kokie garsai teigiamai ar neigiamai veikia organizmo vandens struktūrą ir atitinkamai žmogus jaučiasi.
Japonų mokslininkas Masaru Emoto ir jo kolegos atliko įdomų eksperimentą su vandens kristalais ir rezultatus išspausdino knygoje „Pranešimai iš vandens“.
Eksperimentui mokslininkai pasirinko distiliuotą vandenį, nes jis yra paprastos kristalinės struktūros. Iš pradžių mokslininkai padarė distiliuoto vandens kristalo fotografiją. Vėliau mokslininkai patalpino indą su distiliuotu vandeniu tarp muzikos kolonėlių, įjungė muziką ir paliko kuriam laikui. Kitą dieną vandenį užšaldė iki kristalų susidarymo. Vandens, kuris „klausė“ muzikos, kristalas buvo kitoks nei paprasto distiliuoto vandens.
Vienoje iš fotografijų matomi vandens kristalai po „sunkaus metalo“ muzikos perklausos. Galima buvo aiškiai matyti, kad kristalų grakštumas suiro ir, kaip sako japonų mokslininkai, „muzika prisipildė pykčiu, kuris sugriovė viską, kas aplink gyva ir negyva“. Vanduo negatyviai sureagavo į tokią muziką.
O, pavyzdžiui, Mendelsono „Vestuvių maršo“, Šuberto „Avia Maria“, Čaikovskio ir Vivaldžio „Metų laikų“ muzika sudarė nuostabaus grožio vandens kristalus.
Vėliau mokslininkai panoro sužinoti, kaip kristalų susidarymą veikia tiesiog ištarti žodžiai. Jų nuostabai pasirodė, kad vanduo sureagavo ir šįkart. Tariami žodžiai „ačiū“ ir keiksmažodis sudarė visiškai nepanašius vienas į kitą kristalus. Rezultatai įtikinamai parodė, kad vanduo ir šįkart adekvačiai sureagavo į teigiamą ir neigiamą frazių energetiką. Todėl nuo senovės žmonių patarimuose vyrauja teisinga nuomonė, kad negalima keiktis prie nėščios moters.
Ryškūs ir paprasti kristalų pavyzdžiai mums praneša apie tai, kas gali vykti mūsų kūno viduje, klausantis įvairios muzikos. Šie tyrimai leidžia pažvelgti į pasaulio sukūrimo procesus iš iki šiolei neištirto subtilaus daiktų pasaulio.
Pateikti faktai dar kartą patvirtina tai, kad mūsų žodžiai irgi sugeba vienaip ar kitaip paveikti mus ir augantį mamos įsčiose mažylį.
Muzika ateičiai
JAV Džordžijos valstijos gubernatorius pasiūlė padovanoti kiekvienam gimusiam Džordžijos naujagimiui klasikinės muzikos kasetę ar kompaktinę plokštelę, kad būtų skatinami kūdikio protiniai gabumai. (Tam tikslui iš biudžeto buvo skirta 105 tūkst. dolerių). Pasak gubernatoriaus, tyrimai rodo, jog skaitymas balsu, kalbėjimas su mažyliu ir ypač raminančios muzikos klausymas padeda vystytis smegenims, ypač toms jų dalims, kurios susijusios su matematika. Gubernatorius pateikė vadinamojo Mocarto efekto tyrimą, kai vieno koledžo studentai 10 minučių kasdien klausęsi Mocarto sonatų, pasiekė geresnių rezultatų per protinio sugebėjimo testą (IQ).
Kitais žodžiais tariant, pagal visus parametrus – psichinius, fizinius ir intelektinius – tokie naujagimiai kur kas pralenkia savo vystymusi kitus vaikus. Tokie vaikai gali sukurti naują, intelektualią ir fiziškai sveiką kartą.
Didžiulis muzikos poveikis negimusiam vaikui bus ne tik tada, kai jis bus veikiamas muzikos garsų, bet tada, kai šie muzikos garsai sklis iš pačios mamos, t.y. kai ji dainuos. Ar ne protingi buvo mūsų protėviai, sugalvoję vaikų lopšines, kurių jau nemoka kai kurios šiuolaikinės mamos? Kiekviena būsimoji mama turėtų žinoti, kad jų laukiamam vaikui pats svarbiausias muzikinis instrumentas yra jos balsas. O tai, kad dalis moterų nuo prigimties nemuzikalios ir nepažįsta elementaraus muzikinio rašto ar nemoka dainuoti – neturi jokios reikšmės. Tam, ką jos nešioja po savo širdimi, jų balsas – pats geriausias.
Motinos balso vibracijos – pirmos realios vibracijos, kurias suvokia vaisius.
Mama gali dainuoti paprastas daineles, kuriomis ji iš anksto supažindina savo mažylį su įvairiomis gyvenimo situacijomis. Tas daineles gali sukurti net ji pati. Bendravimas su vaiku per daineles tampa moters gyvenimo būdu ne tik nėštumo metu, bet ir vėliau.
Būsimam vaikui labai reikalingos lopšinės. Prisiminkime senas liaudies lopšines – jos turėjo labai tikslų ir aiškų tekstą: berniuką ruošė būti kariu, mergaitę – šeimininke, motina. Vaikas kiekvieną naktį užmigdavo lopšinių garsinių vibracijų atmosferoje. Šiuo atžvilgiu, lopšinė yra unikalus vaiko programavimo būdas aukštoms žmogiškoms savybėms ir elgesiui, jo būsimų siekių formavimas ir auklėjimas.
Mes Šeimos klube pastebėjome, kad toms jaunoms mamoms, kurios nuolat klausosi muzikos ir dainuoja, muzika tampa būtina, kaip ir jų negimusiems mažyliams. Kai mama užmiršdavo eilinę muzikinę pamoką, mažylis įsčiose pats apie tai primindavo: jis pradėdavo stuksenti mamai į pilvą. Jis liūdėjo be muzikos. Ir su pirmaisiais muzikos garsais jis iškart nurimdavo.
Akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta
Nėščiųjų mokyklos vadovas, 8*687 64757
„Mamos žurnalas“
