„Užkrito“ ausys arba kodėl sveika pūsti balionus

klausa

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Mamos laiškas:

Sveiki,

auginu 3 metukų dukrą. Neseniai sirgo sloga, dabar sloga jau praėjo, bet vaikui užkrito ausytės ir prastai girdi. Skaudėti turbūt neskauda, nes nesiskundžia, miega ramiai. Noriu paklausti kaip išgydyti tą ausų užkritimą, ar tai pavojinga, ar tai nepakenks dar kam nors, ir dėl kokių priežasčių jos užkrenta?

Apie ausų užkritimą – docentas Algimantas Vingras

 Kodėl užgula ausis? Ar būtinai tai atsitinka dėl ausų uždegimo ar slogos?

Ausų „užkritimas“, „užgulimas“ dažniausiai atsiranda tuomet, kai užkemšamas klausos (Eustachijaus) vamzdis, dar vadinamas ausies trimitu. Šis vamzdis yra tarp nosies ir ausies, pro jį oras iš nosies patenka į vidurinę ausį (būgninę ertmę). Dažniausios Eustachijaus vamzdžio nepraeinamumo priežastys: sloga,  nosiaryklės uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, nosiaryklės mechaninis blokas, kurį vaikams sukelia adenoidai. Ausys gali „užkristi“, jei jos užkemšamos iš išorės – kai patenka vandens arba jas užkemša sieros kamštis. Ausys gali „užkristi“ ir kylant arba leidžiantis lėktuvui (dėl slėgių skirtumo).

Kai ausį užgula po maudymosi, nardymo, pvz., šokant į vandenį kad ir nuo nedidelio bokštelio, pirmiausiai reikia vaiko paprašyti pašokinėti ant vienos kojos tos  pusės, kurios ausis užgulta. Šokinėjant galvą reikėtų kuo labiau prilenkti prie peties, pasvirti į už užsikimšusios ausies pusę. Kitaip tariant, reikia bandyti vandenį iš ausies iškratyti. Neretai tai padeda. Jei nepadeda, galima į ausį įlašinti vaistų (3-4 lašus), turinčių nuskausminamųjų medžiagų. Kai ausį užgula, ją skauda, maudžia (vaikas netiksliai nusako tai, ką junta). Taip gali būti kylant arba leidžiantis lėktuvui. Pirmiausiai dera pažiūrėti, ar ausyje nėra išskyrų, pvz., skysčio ar kraujo. Jei jų nėra galima įlašinti 3-4 lašus ausų lašų, turinčių nuskausminančių medžiagų ne dažniau kaip kas 5 val. (iš viso 2 kartus). Jei po dviejų įlašinimų ausies maudimas, skausmas, užgulimas neišnyko – reikėtų kreiptis į ausų nosies gerklės ligų gydytoją.

Kai vaikas serga ausų uždegimu, jis irgi jaučia, kad ausyse „kažkas darosi“ – burbuliuoja, kliuksi, trūkčioja, ne taip gerai girdisi. Paprastai ausų uždegimas yra slogos komplikacija. Jei antrą-trečią slogos dieną kilstelėjo temperatūra, mažylis tapo neramus, sumažėjo jo apetitas arba jis iš viso atsisakė valgyti, pradėjo rankomis čiupinėti galvą apie ausis, galima įtarti, kad prasidėjo ausų uždegimas. Skausmas esant ausų uždegimui būna nevienodo intensyvumo, todėl vieni mažyliai būna labai neramūs, o kiti atvirkščiai. Būna ir taip, kad pastebimos nemalonaus kvapo išskyros iš ausies kaip jų uždegimo požymis, prieš tai nebuvus ausų skausmo. Taigi, jei vaikas skundžiasi, kad jam užgulė ausis, galbūt tai yra ausų uždegimas be skausmo.

Vis dėlto dažniausiai ausų uždegimą lydi skausmas, ir nemažas. Dėl to namų vaistinėlėje reikėtų turėti ausų lašų. Geriausiai skausmą mažina vaistai, vietiškai slopinantys skausmą ir mažinantys uždegimą (jų sudėtyje yra skausmą malšinančių medžiagų).Skausmą malšinantys vaistai yra „pirmoji pagalba“ – vis tiek vaikutį reikės parodyti gydytojui otolaringologui. Tik patarčiau gydytojui vaiką atvežti neprilašinus į ausį lašų. Tai trukdo apžiūrėti ausies būgnelį. Įlašinus lašų, ausies būgnelis parausta, todėl sunku nustatyti uždegimo stadiją.

Ar ausų užkritimas yra pavojingas?

Jei ausys užkrinta dėl to, kad užsikimšo ausies trimitas, tai tampa  pavojinga, jei ilgiau užsitęsia. Kai oras nuolat nebepatenka į vidurinę ausį, joje esantis oras išsiurbiamas per kraujagysles (kurių vidurinėje ausyje yra gausu), susidaro neigiamas slėgis (spaudimas). Dėl to į būgninę ertmę pradeda sunktis skystoji kraujo dalis, o tai jau yra negerai, nes šioje ertmėje turi būti oras. Kai skystis neturi kur nutekėti, jis tirštėja, atsideda nuosėdomis, randėja. Dėl to sutrinka girdėjimas – atsiranda nuolatinis prikurtumas. Skysčio susikaupimą būgninėje ertmėje gydytojai dažniausiai vadina serootitu, t.y. vidurinės ausies vandene.

Kokie ausų užkritimo požymiai?

Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau suvokti, kad jam užkrito ausį, nes vaikas nemoka įvertinti būklės požymių ir juos apibūdinti žodžiu. Vidurinės ausies vandenės požymiai:

* girdėjimo sutrikimas, prikurtimas (vaikas neatsako, kai į jį kreipiamasis įprastu tonu, nešaukiant, arba jis perklausia norėdamas išgirsti, kas jam sakoma);

* ūžesys ausyse (vaikas sako, kad kažkas jam yra ir rodo į ausį, plekšnoja per ją arba ją liečia, krapšto, tampo, kaišioja pirščiuką. Žodžiu, atsiranda tokie veiksmai, kurių anksčiau nebuvo, ir svarbiausia, toks neįprastas vaiko elgesys atsiranda jam sergant ar persirgus sloga);

* spaudimo jausmas ausyje (vaikas įvairiai apibūdina, pvz. „duria, skauda“);

* ausies užgulimas (vaikas sako, kad kažkas „įlindo“, ir rodo į ausį);

* savos kalbos skambėjimas ausyse;

* jaučiama, tarytum skystis persipylinėja ausyje judinant galvą (vaikai stengiasi išlaikyti galvą kokioje nors vienoje padėtyje);

*jaučiamas skysčio kliuksėjimas ar kaip nors kitaip apibūdinamas garsas ausyse: spragsėjimas, braškėjimas, šiurenimas (vaikai, ypač maži, šiuos jutimus sunkiai nusako).

Ausų užkritimą nustatyti sunku ir dėlto, kad jam esant ausies gali neskaudėti, kaip rašo mama, vaikas „nesiskundžia, miega ramiai“.

Ar įmanoma namuose „atkimšti“ ausį? Gal įlašinti lašiukų ar praplauti?

Namuose „atkimšti ausies“ (kai priežastis yra ausies trimito nepraeinamumas dėl slogos, nosiaryklės uždegimo, adenoidų) dažniausiai neįmanoma.

Kartais padeda gleivių pašalinimas iš nosies, jų išsiurbimas (kuo vaikas mažesnis, tuo„nosies išsišnypštimas“ yra mažiau efektyvus, be to, galingas, stiprus nosies šnypštimas gleives esant slogai taip pat gali nustumti į ausies trimitą).  Išsiurbus gleives reikėtų nosį praplauti jūros vandeniu, įlašinti vaistų, sutraukiančių gleivinės kraujagysles.

Ar ausų užkritimas gali būti „achilo kulnas“ – kas jau linkęs, tam ir užkritinėja dėl kokių nors anatominių savybių?

Ausų užkritimas gali kartotis, nes ausies trimitas anatomiškai gali būti skirtingas – siauresnis arba platesnis, ilgesnis arba trumpesnis. Siauresnis ausies trimitas esant nedideliam nosies arba nosiaryklės uždegimui greitai užburksta ir užsikemša. Vaikui augant ausies trimitas keičiasi – ausies užkritimai dažniausiai retėja.

Kaip atskirti, dėl ko vaikui užkrito ausys?

Priežastis dažniau yra ūminė, t.y. pirmiausia prasideda sloga. Paskui užgula ausį. Kartais ausyje atsiranda žemo tono ūžesys. Sergančioje ausyje vaikas kartais girdi savo balso aidą, jaučia skysčio kliuksėjimą ar kaip nors kitaip apibūdinamus garsus. Jei ausies trimito užsikimšimo priežastis yra adenoidai, girdėjimas blogėja pamažu ir pastebimi adenoidito požymiai: vaikas kvėpuoja pro burną, todėl nuolat būna prasižiojęs, blogai valgo, būna išsiblaškęs, prastai miega, naktimis gali atsirasti kosulio priepuolių, vystosi netaisyklingas dantų sukandimas. Dažniau adenoiditu serga 5-10 metų vaikai. Nosiaryklės tonzilei išvešėti turi įtakos dažnos viršutinių kvėpavimo takų uždegiminės ir alerginės ligos, nesuderinta mityba (saldumynų perteklius) bei paveldimumas.

Kai iš išorinės ausies landos neišbyra ten išdžiūvusi siera arba jos kartu su odos negyvomis odos paviršiaus ląstelėmis susikaupia daugiau, susiformuoja sieros kamštis. Patekus į ausį vandens šis kamštis išburksta ir dėl to staiga vaikas pradeda prasčiau girdėti. Kodėl vieniems vaikams ir suaugusiesiems susiformuoja sieros kamščiai, kitiems ne, kol kas neišaiškinta.

Kaip ausų kamščiai išplaunami poliklinikose?

Namuose sieros kamščių negalima plauti, nes labai greitai jie gali būti nustumti prie ausies būgnelio ir prie jo prilipti. Prilipusį kamštį gydytojui „iškrapštyti“ kur kas sunkiau nei esantį išorinėje ausies landoje, gali būti pažeistas būgnelis. Kitaip tariant – sieros kamštį gali šalinti tik gydytojas.

Pašalinus sieros kamštį kurį laiką dar gali būti jaučiamas ausies užgulimas. Jį sukelia esantis prie būgnelio vanduo, kurį reikia išsausinti. Jei kamštis buvo kietas ir įstrigęs, landos odoje po kamščio pašalinimo gali būti pragulų, gali nežymiai kraujuoti. Tuomet ausies landa gali būti tepama gydytojo skirtais tepalais.

Kaip gydytojas nustato ausų užkritimą?

Apžiūrėjęs būgnelį. Paciento priėmimo metu jis gali atlikti įvertinti ir būgnelio judrumą, girdėjimą (klausą).

Ką daryti, kad neužgultų ausų?

Gydyti slogą, nosiaryklės uždegimą, kitaip tariant, peršalimo ligas, šalinti adenoidus. Kiekvieną, atrodo kad ir visai menką ūminę kvėpavimo takų („peršalimo“) ligą, pvz., slogą ir kitas, reikia visiškai išgydyti, o atsiradus bent kokiems naujiems pojūčiams ausyje, išsiaiškinti jų priežastį, laiku ir visiškai išgydyti, kad vėliau netektų pajusti karčios tiesos – pasaulį matyti, bet jo negirdėti.

Jei atsirado nors menkiausias įtarimas,kad užkrito ausį, susilpnėjo klausa, dera nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Jei slogos nėra, galima per burną giliai į plaučius įkvėpti oro ir, užčiaupus burną bei suspaudus pirštais nosį, stengtis pūsti. Oras turėtų per klausomąjį vamzdį patekti į būgninę ertmę ir klausa pagerės. Galima kramtyti ta puse kramtomąją gumą, pūsti balionus.

Ačiū už patarimus.

Rasa Grinkevičienė

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − = 2

Kitos temos: