• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Lietuviška polka iš Punsko

Projektas - Keturi milijonai
0
Lietuviška polka iš Punsko

Žolinės atlaidai Punske

Ingridos Eitmantės nuotraukoje – Alicija

Psichologė-psichoterapeutė, mokslų daktarė Alicja Juškienė gimė ir užaugo Lenkijoje, bet jos gimtoji kalba – lietuvių. Netoli Punsko esančiame Agurkių kaime visi gyventojai kalbėjo lietuviškai.

Po studijų Alicja liko gyventi Lietuvoje, čia sukūrė šeimą. Su Alicja Juškiene kalbamės apie tai, kaip lietuvybė buvo ir yra puoselėjama Punsko krašte.

Alicja, prisiminkime jūsų vaikystę. Kokioje šeimoje augote?

Mano vaikystė praėjo Punsko krašte, kuris didžiąja dalimi yra lietuviškas. Baigiau Vaitakiemio pradžios mokyklą, vėliau Punske  –  Dariaus ir Girėno gimnaziją (atitinka 7–9 klasę Lietuvoje), Punsko Kovo 11-osios licėjų (atitikmuo – lietuviška gimnazija).

Mano abu tėvai lietuviai, tėtis gyveno Punsko parapijoje, mama – Seinų, susitiko, susituokė ir visą laiką pabrėžė lietuviškų tradicijų svarbą. Jei susikurdavo mišrios šeimos, būdavo didelė grėsmė nutautėti, perimti lenkišką kultūrą. Mūsų kartoje šis klausimas sprendžiamas lanksčiau, dvikalbystė ir daugiakultūriškumas net laikomi privalumu. Bet tėvų jaunystėje buvo kitaip.

Šeimoje augome trys dukros – dar turiu dvi seseris Birutę ir Irutę.

Matydavome Lietuvos televizijos transliacijas, tad puikiai išmanėme ir įvykius, ir aktualijas. Kol buvome mažos, labai patikdavo vaikiški filmukai. Kai pradėjau lankyti paruošiamąją klasę, visiškai nekalbėjau lenkiškai. Kadangi visa mūsų giminė 100 procentų lietuviai, lenkų kalbos iki mokyklos nemokėjau ir ją išmokau per pamokas kaip privalomą valstybinę kalbą.

Vyresnėse klasėse lenkų kalbos reikėjo – ja buvo mokoma Lenkijos istorija, žinios apie visuomenę, lenkų kalba ir literatūra. Įdomiausia, kad net matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų vadovėliai buvo lenkiški, mes greitai išsiversdavome į lietuvių kalbą ir mokytojams atsakinėdavome jau lietuviškai. Juokaujame, kad mokykla mus visus parengė dirbti vertėjais, – išmokome versti tiksliai ir labai greitai.

Kaip sugalvojote studijuoti Lietuvoje?

Punsko krašto moksleiviams buvo suteikiamos privilegijuotos sąlygos stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Be to, Vilniaus, Kauno universitetai nuo Punsko kur kas arčiau negu Varšuvos ar Krokuvos. Ne paskutinėje vietoje buvo ir šis praktinis argumentas. Bet sprendimą labiausiai lėmė tai, kad buvome patriotiškai auginti. Dauguma mano draugų svajojo studijuoti Lietuvoje ir įstojo į įvairias Lietuvos aukštąsias mokyklas. Kadangi gerais pažymiais baigiau gimnaziją, man buvo skirta  Amerikos lietuvių Aldonos ir Remigijaus Gaškų įsteigta stipendija.

Taip aš atsidūriau Kaune, Vytauto Didžiojo universitete studijuoti psichologijos. Kaune nuo pirmų dienų jaučiausi kaip namie. Juk atvažiavau ne aš viena – visi pirmakursiai ieškojo naujų draugų, mezgė pažintis, vyko adaptacija. Visiems jauniems žmonėms po mokyklos būna panašūs iššūkiai. Be to, daug mano kraštiečių mokėsi Kaune, tame pačiame universitete studijavo pusseserė, klasės draugai. Kultūrinio šoko nepatyriau. Tik stebino, kad mano bendrakursiai nesiklauso liaudiškos  muzikos ir nemoka šokti polkos. Mūsų krašte jaunimas mėgdavo užsienietišką muziką, bet daugelis šoko liaudiškų šokių kolektyvuose, ir mes vakaronėse dainuodavome lietuviškas dainas, šokdavome polkas. O Lietuvoje man pasakė: „Mūsų amžiaus žmonės to nedaro, tai atgyvena.“ Kartais Kaune surengdavome punskiečių vakarėlius, kur ne tik šokdavome polką, bet užtraukdavome ir lietuviškų dainų.

Būdavo įdomu parsivežti bendrakursius į Punsko kraštą parodyti, kaip atrodo Žolinės ar Joninės. Punske vyksta graži Pieno, medaus ir duonos šventė. Iš Lietuvos atvažiavę draugai stebėdavosi, kaip mūsų krašto jaunimas  linksminasi, – šoka liaudiškus šokius. Atsimenu jų nuostabą, o man tai atrodė normalu.

Vieną pirmųjų kartų, kai parsivežiau draugus namo, stabtelėjome prie parduotuvės kažko nusipirkti, pardavėja kalba lietuviškai. Pravažiuoja automobilis, jame skamba lietuviška muzika. Draugai manęs klausia: čia tikrai jau Lenkija? O gal dar Lietuva?

Ne, sakau, čia jau Punskas.

Lietuvoje sukūrėte šeimą…

Trijų kartų šeima

Su būsimuoju vyru, kilusiu iš Žemaitijos, susipažinau jau pirmame kurse.

Jis tame pačiame Vytauto Didžiojo universitete studijavo politikos mokslus. Puoselėjome draugiškus santykius, kol jie išaugo į santuoką, vėliau susituokę  persikraustėme iš Kauno į Palangą. Gavau pasiūlymą dirbti Lietuvos sveikatos  mokslų universiteto Elgesio medicinos institute.

Šiuo metu jis vadinasi Neuromokslų instituto padaliniu Palangoje.

Savo vyrą išmokiau šokti polką, tai jam net patinka (juokiasi). Manau,  išmokysiu ir vaikus, kai jų turėsime. Labai tikimės, kad ugdysime juos lietuviška dvasia, daug kartų esame su vyru kalbėję, kad labai svarbus ryšys su gimtine, kad ir kur tave gyvenimas nublokštų. Pavyzdžiui, vyrui kurį laiką teko dirbti užsienyje. Ir mano viena sesuo gyvena Didžiojoje Britanijoje. Bet svarbu nepamiršti, kad esi lietuvis.

Lietuvių kalba unikali, juk baltiškąją kultūrą išsaugojome tik mes ir latviai, tad galime didžiuotis tuo, kokia ji sena.

Turiu draugų lenkų, kurie Varšuvos universitete mokėsi baltų kalbų, sako, tikrai buvo nelengva. Tada aš dar labiau įvertinau savo gimtąją kalbą.

Ar grįždama aplankyti tėvų Punske matote kokių permainų?

Nuo 2011 metų nuolatos gyvenu Lietuvoje, tad galbūt to tikro Punsko pulso ir nebejaučiu. Pasidomiu, paskaitau Punsko tinklaraščius, grįžtu aplankyti tėvų ir giminaičių.

Kai grįžtu į savo gimtinę, matau, kad žmonės ir toliau bendrauja lietuviškai, kultūrinis gyvenimas net aktyvesnis, nei buvo mano laikais. Mano kartos žmonės baigė studijas, grįžo, sukūrė šeimas ir apsigyveno Punske. Jie leidžia savo vaikus į lietuvišką darželį, lietuviškas mokyklas, režisierės ir meno vadovės  ugdo vaikų kūrybiškumą. Bet, kaip ir visur, mažėja gimstamumas, mažesnės klasės mokyklose, manau, tai natūralūs procesai, vykstantys ir Lietuvoje. Kaip ir visur, žmonės aktyviau migruoja. Dėl šių objektyvių priežasčių tirpsta Lenkijos lietuvių bendruomenė.

Ar šeimoje jaučiate tradicijų, kurias kiekvienas atsinešėte iš savo šeimų, skirtumus? 

Punsko krašte virtuvė lietuviška, taip gamino mūsų mamos ir močiutės.  Tik kugelis vadinamas boba, cepelinai – kukuliais, vėdarai – dešromis, o šiaip kepami tie patys kotletai, gaminami šaltibarščiai, mišrainės.

Lenkai turi tradiciją – per Užgavėnes švęsti riebųjį ketvirtadienį, kuomet verdamos spurgos. Mūsų krašte tarp lietuviškų šeimų ši tradicija irgi prigijo. Gyvendama Lietuvoje, ją pradedu užmiršti, bet kartas per Riebųjį ketvirtadienį nusiperku jau pagamintų spurgų.

Žolinės atlaidai Punske

Kas dar mūsų krašte buvo, o Lietuvoje ne, – tai vardadienių šventimas. Lietuvoje žmonės daugiau švenčia gimtadienius.

Punsko krašte daugelis vardų tradiciniai arba tarptautiniai, tad vardadienius švęsdavome ir mokykloje. Bendraklasiai varduvininkui dovanodavo gėlių, o varduvininkas visus pavaišindavo saldainiais. Tai jauki tradicija, Lietuvoje man reikėjo pripratinti savo vaikiną, o dabar – vyrą, kad norėčiau būti pasveikinta, gauti vieną gėlytę, gal net nuskintą iš darželio, o aš mielai pavaišinčiau saldainiais. Manau, kad vardadienis – gražus dėmesio parodymas žmogui.

Dar Punsko krašte švenčiamos Močiutės ir Senelio dienos. Aš esu turtinga ir laiminga, nes vis dar turiu abidvi močiutes ir vieną dieduką, kuriam jau 96 -eri. Sausio 21-ąją pagerbiamos močiutės, o 22-ąją – seneliai. Vaikų darželiuose organizuojamos senelių dienos, jiems paruošiami koncertai, piešiami atvirukai. Aš per Močiutės ir Senelio dieną stengiuosi saviesiems nors paskambinti, pasveikinti, pakalbėti. O kartais ta proga pavyksta net nuvykti į gimtinę ir susitikti gyvai. Man gražios tos tradicijos, norėtųsi, kad kažkas panašaus būtų ir Lietuvoje.

Ginta Liaugminienė

Apie projektą:

2019 metai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Vien lietuviško paso ar dvigubos pilietybės nepakanka, kad užsienyje gimę ir augantys vaikai jaustųsi esą lietuviai. Didžiausias vaidmuo tenka šeimai, kuri augina ir auklėja vaiką, kuri formuoja jo vertybes ir identitetą. Projekte „Keturi milijonai“ norime pasakoti apie šeimas, kurios, susidurdamos su kasdienybės iššūkiais, vis dėlto sugeba vaikams parodyti, kad lietuvių kalba jų gyvenime nėra tik buitinė, „mažumos“ kalba,  o lietuviškos šaknys labai svarbios suvokiant save multikultūrinėje aplinkoje. Kalbinsime po visą pasaulį išsibarsčiusias šeimas, kurios šiuo metu augina vaikus ar patys augo lietuvybę puoselėjančiose šeimose. Dažniausiai tai aktyvūs lietuviškų bendruomenių nariai, lietuviškų mokyklėlių iniciatoriai ir steigėjai. Tai žmonės, kurie suvokia, kaip augantiems vaikams svarbu dalyvauti lietuviškos bendruomenės veikloje, girdėti gyvą kalbą, švęsti kartu tautines ir tradicines šventes, domėtis Lietuvos aktualijomis ir kultūriniu gyvenimu. Šis projektas aktualus ne tik emigrantams, bet ir gyvenantiems Lietuvoje. Galėdami kasdien bendrauti gimtąja kalba, mes pamirštame, kokia tai dovana, mūsų patriotiškumas ir pilietiškumas prigęsta, tad emigracijoje puoselėjančių lietuvybę pavyzdys uždegs ir kitus. Norime, kad projektas būtų aktualus – dalinsimės ne tik idėjomis, kaip jaunąją emigrantų kartą auginti lietuvybės dvasia, bet ir informacija, kokios knygos, mokyklėlės, kompiuterinės programos ar vasaros projektai galėtų būti naudingi emigrantų vaikams, kad jie save suvoktų Lietuvos dalimi. Nagrinėsime dvikalbystės sąlygomis augančių vaikų problemas, praktinius sprendimo būdus, kad kalba nebūtų skurdi, su akcentu, nenoriai vartojama. Šiuolaikinis gyvenimas labai greitas, jo kaita didžiulė, tad su emigrantų šeimomis aptarsime būtent dabar jaunoms šeimoms iškylančius aktualiausius klausimus.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Keturi milijonai“ ir 2019 metams skyrė 2000 eurų.

Šis straipsnis įkeltas 2019 lapkričio 25 dieną.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • vaikas
    Anglų kalbos mokymasis darželyje – nauda, ar tik žaidimas?
  • Apie Rasos šventę, paparčio žiedą, chaosą ir meškas…
  • dvikalbyste
    Dvikalbystė šeimoje – privalumas ar trūkumas?
  • Knygelės dailininkė Eglė Gelaižūtė Petrauskienė
    Eglė Gelažiūtė po 12 metų Anglijoje: „Visada vaikams rodome: štai kokie mes, lietuviai, reikalingi ir gabūs!“
  • eva
    Eva, ištekėjusi už nigeriečio: „Kai svečiuojamės Klaipėdoje, mūsų šeimą tiesiog valgo akimis“
  • Islandija
    Gimdymas Norvegijoje: „Tuoj gimdysite, bet dar pavalgykite“
  • Islandijos vaikų darželiuose būtiniausias prietaisas – rūbų džiovyklė
  • Išsiųsti sūnų mokytis į Lietuvą buvo labai teisingas mūsų sprendimas
  • Kaip gyvena lietuviai Austrijoje
  • italija
    Kaip italai lepina savo vaikus
  • 8_gabriele_dabasinskaite_nuotraukaINDRE_Cantero
    Naujagimiai mandalose: lietuvaitė fotografė Gabrielė Dabašinskaitė Amerikoje pristato unikalią parodą
  • Saulės gimnazija
    Populiariausi mitai, kaip parinkti vaikui geriausią mokyklą. Dalinasi privati „Saulės“ gimnazija
  • Prieš objektyvą – lietuvės ir brazilo šeima. Susipažino instagrame, susitiko Kinijoje, gyvena Lietuvoje
  • „Jurgelis meistrelis“ Gardine  
  • „Saulės gojus“ – dvikalbio ugdymo flagmanas Lietuvoje
  • Danija
    „Žindančiųjų mafija“ Danijoje

Gairės: Emigrantų vaikaiLietuvybės išsaugojimasMotinystė svetur
Next Post
Individualios treniruotės su treneriu – kodėl verta rinktis?

Individualios treniruotės su treneriu – kodėl verta rinktis?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


+ 9 = šešiolika

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Pavasaris – švaros metas: kaip atsikratyti atliekomis ir nepridaryti bėdų aplinkai?
Aparatinės kūno procedūros veiksmingoje kovoje su celiulitu 
Odontologų patarimai, kaip palaikyti gerą burnos higieną
Telefonas greitai išsikrauna? Matyt, nemokate teisingai pakrauti

Kūdikis

Retos vaikų ligos – iššūkis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Arijaus istorija
Kalbėdama su kūdikiu pasidažykite lūpas
Testas „Kokį kūdikį atnešė gandras“
Patarimai, kaip atsakingai rinktis sauskelnes, nes nuo to priklauso kūdikio odos būklė

Laisvalaikis

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
12 šeimos narius apjungiančių veiklų idėjų
  REGINA – norintiems tikro poilsio ir ramybės Druskininkuose
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas

Nėštumas

Cezario pjūvio operacija: ko tikėtis ir kaip jai pasiruošti?
Semdama šventą Lurdo vandenį meldžiau Dievo vieno dalyko – vaiko. Trys „nevaisingų“ moterų istorijos
Ala Pugačiova šia mokslo pažanga pasinaudojo, galite ir jūs
Nuo ko priklauso echoskopinio tyrimo tikslumas ir ar šis tyrimas tikrai nepavojingas

Receptai

Paskyros „Zuikio receptai“ kūrėja dalinasi mėgstamiausių sūnaus patiekalų aukso fondu
Kulinarė Julija „Kitchen Julie“ dalijasi nostalgiškų lietinių receptais
Jeigu jau pradėjote kraustytis iš proto dėl šventinio meniu, Kristina „Ant medinės lentelės“ jums turi paruoštuką
Kaip paruošti Kūčių stalą, kad neišgirstumėte iš vaikų „šito nevalgau“? „Puoškis lietuviškai“ dalinasi originaliu kūčios receptu

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

Grubūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką
Vaikas masturbuojasi, kaip man reaguoti? Atsako psichoterapeutė
Apie tikrąją ožligę galima kalbėti tik tada, kai kaprizų demonstravimas tampa tyčiniu
Jungtinė šeima su jo, jos ir bendrais vaikais – tai ne problema, o šių dienų absoliuti kasdienybė

Ekologija

Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes
Agneta Kleizienė: „Grynas oras ir buvimas lauke yra esminiai vaiko poreikiai“  

Kelionės

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas
7 patarimai, planuojantiems kelionę su jaunesniais nei 5 metų vaikais
Knygos „Ką veikia Japonija“ autorius: „Ir Lietuva, ir Japonija yra lėtai gyvenimą vartojančios šalys“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
vitamino d tyrimas
kosmetika moterims
Makalius
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
Mamos žurnalo prenumerata
vitaminai vaikams
humer
šalčio kremai
vitaminai vaikams
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
papildai vaikams
avene
striukės
domino
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
medistus
probiotikai vaikams
auskarai
difolin
dantų klinika
vaxol
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nemiga Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaiko teisės Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos