Nemalonu klausytis šveplo mokytojo ar netaisyklingai kalbančio gydytojo patarimų.
Švepluoja ir netaisyklingai kalba daugybė žmonių, o tai rodo, kad nugalėti tarimo sutrikimus nėra lengva. Todėl svarbu laiku juos pastebėti, konsultuotis su logopedu, žinoti, kokius garsus, būdingus tam amžiui, vaikas jau turėtų tarti. Konsultuoja logopedė Jurgita Lendraitienė.
Ištaisykite kalbą iki mokyklos
Jei Jūsų vaikučiui 4-5 metai, o jo kalba – švepluojanti ir neaiški, suskubkite pas logopedą. Kalbos trūkumus svarbu taisyti iki mokyklos. Darželinukų artikuliacinis aparatas (liežuvis, lūpos ir kt.) lengviau prisitaiko prie naujų judesių, ir kalbos defektus lengviau pašalinti. Netaisyklingai tariančiam garsus mokinukui sunkiau seksis išmokti skaityti ir rašyti. O jei bendraamžiai paerzins, pasijuoks, gali atsirasti ir nepilnavertiškumas: vaikas bijos reikšti savo mintis, stengsis tylėti, gali pradėti net mikčioti.
Taisyklingai tarti daugumą garsų vaikai išmoksta 4-5 gyvenimo metais. Dar vėliau „pasiduoda“ ir sunkiausieji „č“, „c“, „dž“, „dz“, „ch“, „h“, „f“. Prie vėlesnių garsų priskiriamas ir „r“. Dažnai tėvus stebina tai, kad vaikas gali ištarti atskirą garsą netgi lengvame žodyje, o kalbėdamas keičia kitu garsu („saulė“ – „šaulė“), praleidžia („knyga“ – „kyga“, „stalas” – „talas“). Tai gali rodyti rimtą ne tik tarimo, bet ir kalbinės klausos silpnumą, o gal ir vėluojančią visos kalbos raidą.
Minkštasis ir kietasis L
Kartu su pirmais lengvais žodeliais ar net skiemenimis vaikutis pradeda tarti Ľ (minkštą), pavyzdžiui, „lele, lia lia“. Šių garsų nebuvimą ar iškraipymus mama pastebi tada, kai mažylio žodynas smarkiai išsiplečia. Deja, ne visada atkreipia dėmesį, kad vaikutis sako „jipam“, „jedo“, o ne „lipam“, „ledo“. Garso L (kietojo) fonema kur kas vėlesnė. Net kelerius metus vietoje „lapė” vaikas gali tarti minkštindamas – „liapė“. Negerai, kad mamytės tuo irgi „užsikrečia” ir sveikinasi su mažyliu „liabas“.
S – su pirmaisiais žodžiais
Garsas „s“ atsiranda kartu su pirmaisiais žodžiais, pvz., „sese“, „sisi“. Kai kurie vaikai „s“ keičia į „t“, „d“ arba tardami kiša liežuvį tarp dantų. Būna ir kitokių iškraipymų. Šis garsas dažnas lietuvių kalboje, todėl neteisingas tarimas labai sudarko kalbą. Garsą „s“, kaip ir kiekvieną kitą, iš pradžių mokykite tarti pamėgdžiojant jus. Tariant „s“, lūpas truputį įtempkite į šypseną, dantis sukąskite, liežuvio galiuką lengvai remkite į apatinius dantis.
Nepaklusnieji Š ir Ž
Š ir Ž garsus normaliai „prisijaukina“ 4-5 metų vaikai. Ar lengva bus išmokti tarti šiuos garsus sulaukus tokio amžiaus, gali pasakyti tik logopedas. Galima iš anksto pasiruošti šių garsų tarimui. Paprašykite vaiko parodyti, kaip pučia vėjas (ššš…). Jei nepavyksta, mėginkite šaukšto galu pakelti vaiko liežuvio galiuką, paprašykite nestipriai sukąsti dantukus, lūpas atkišti į priekį ir tarti „ššš…“. Jei neįsitikinote, kaip vaikas taria, pamėginkite ištarti skiemenyse ša, šo, šė, oš, eš, ėš, žodžiuose šaka, šarka, šuo, košė ir t.t.
Vienas sunkiausių – garsas R
Garsas R – vienas sunkiausių. Jo tarimas priklausys nuo to, ar vaikas vikriai atlieka judesius liežuviu (aplaižo lūpas, pasukioja į šonus, pacaksi ir kt.), ar liežuvis nėra „prisegtas”. Dažnai vaikai šio garso visai netaria, jį praleidžia arba keičia į L, Ľ, J ar taria trumpai vienadūžį R (negali ištarti „RRR“). Liepkite pakaitomis tyliai, garsiai virpinti lūpas, pakaitomis atremti liežuvį tai į viršutinius, tai į apatinius dantukus, mėgdžioti kalakutus bl, bl, bl…, „joti arkliukais“ (caksėti liežuviu) ir t.t. Visus pratimus jums parodys ir pamokys logopedas.
Eilėraščiai-testai
Norėdami patikrinti, kaip vaikas taria garsus, paprašykite padeklamuoti eilėraštį, pasekti pasaką, papasakoti savo įspūdžius. Įdėmiai klausykite, stenkitės nustatyti, kuriuos garsus taria netaisyklingai. Jei vaikui sunku pasakoti, nemoka deklamuoti, paprasčiausiai sugalvokite žodžių su tais garsais, kurių tarimą norite patikrinti. Pavyzdžiui, garsas „s“ gerai išreikštas žodžiuose saga, saulė, namas, obuolys, spalva, sloga ir t.t.. Rodykite paveikslėlius su šiais žodžiais, paprašykite, kad juos įvardintų.
Ar vaikas teisingai taria garsus, patikrinsite išmokę jį kelių eilėraštukų.
Tikriname garsą „S“:
Prie tvoros, savo sodely,
Mes pastatėme namelį.
Jis atrodo neblogai –
Stogas ir langai.
Rainas katinas nusprendė
Tam name apsigyventi.
Jis įlindo, apsisuko,
Ir neliko mūs namuko.
Tikriname garsą „Š“:
Šarkele, šarkele,
Kiek tavo vaikelių?
– Šeši juodi,
Šeši balti,
Šeši miške,
Šeši lauke,
Kiti šeši savo lizde,
Kiti šeši visai pliki.
Tikriname garsą „R“:
Tindi rindi riuška,
Kas ten miške triuška?
Ar ne voveraitė
Ruda kepuraitė?
Vilkas šieną pjauna
Meška riešutauja,
O kiškelis nabagėlis
Be kepurės šoka.
Tikriname garsą „L“:
Lapė bėga per kiemelį,
Lapė nešasi maišelį.
Labas rytas tau, gaideli,
Lįsk laputei į maišelį.
(K. Jakubėnas)
Tikriname garsą „Č“:
Daug sūpuoklėse
Vaikučių,
Daug linksmučių
Ūčiū! Ūčiū!
Kiek akučių,
Tiek saulučių!
Ir saulutės
Ūčiū! Ūčiū!
(A. Matutis)
Tikriname garsą „C“:
– Runce, Runce, kur buvai?
– Kamarėlėj.
– Runce, Runce, ką veikei?
– Pienelį lakiau.
– Runce, Runce, o man palikai?
– Palikau.
– Runce, Runce, o kaip tu lakei?
– Liks, liks, liks – ir nebeliko.
Patartina pasakyti daugiau žodžių su garsu „c“, pvz.: citrina, cirkas, narcizas, motociklas ir kt.
Tikriname garsus „S-Š“:
– Kas ten bėga?
– Kiškis Piškis
– O iš kur?
– Iš Obeleškių.
– Kas ten naujo?
– Šunys kanda.
– Ką apdraskė?
– Mano skrandą.
– Ką suplėšė?
– Kelnių kišką.
– Kur tu dumsi?
– Ten, į mišką.
(K. Jakubėnas)
Vis dar pasitaiko tėvelių, kurie nekreipia dėmesio į netaisyklingą vaiko kalbą ir mano, kad visa tai praeis ir išsitaisys. Nepatarčiau numoti ranka ir galvoti „ateis laikas vaikas pats išmoks“, kaip išmoko kaimynų Jonukas. Gali ir neišmokti…
„Mamos žurnalas“
