Lukas
Lukui – ketveri. Berniukas gimė ir augo normaliai, laiku pradėjo vaikščioti ir kalbėti. Nuo 3 metų jis lanko vaikų darželį. Tėvai pastebėjo, kad kalbėdamas jis pradėjo kartoti pirmąjį žodžio garsą ar skiemenį. Iš pradžių užsikirsdavo retai, tačiau, laikui bėgant, kalbos nesklandumai vis dažnėjo. Tėvai papasakojo, kad berniukas judrus, mėgsta bendrauti. Jis neatrodo sunerimęs dėl savo kalbos ir tęsia pasakojimą, nekreipdamas dėmesio į sunkumus.
Lina
Kai Lina pirmą kartą atėjo su mama, atrodė labai sunerimusi ir išsigandusi. Pradėjusi kalbėti dažnai sustodavo, įsitempdavo ir tardavo žodžius su didele fizine įtampa. Kalba užsikirsdavo beveik kiekviename sakinyje. Mergaitė dažnai užsidengdavo burną ranka ir vengė žiūrėti man į akis. Kalbėdama apie savo dukrą mama labai jaudinosi ir nerimavo. Ji papasakojo, kad Lina pradėjo kalbėti labai anksti ir visus džiugino pasakodama ilgas istorijas, deklamuodama eilėraščius. Po savo trečiojo gimtadienio mergaitė staiga pradėjo mikčioti. Pirmomis dienomis vargiai galėjo pasakyti net trumpą sakinį ar atsakyti į klausimus. Tėvai buvo sutrikę dėl Linos kalbos. Jie mėgino jai padėti užbaigdami pradėtą žodį, prašydavo nesijaudinti ar pakartoti viską iš pradžių.
Tadas
Tadas mokosi penktoje klasėje. Kalbėdama su jo tėvais sužinojau, kad berniukas pradėjo mikčioti sulaukęs 2,5 metų. Jo giminėje yra kitų mikčiojančių žmonių. Kartais Tado kalba būdavo visai sklandi, tačiau pradėjus lankyti mokyklą užsikirtimai tapo stipresni. Pasakodamas jis tęsia garsus, kartoja skiemenis ar garsus. Didelių sunkumų sukelia atsakinėjimas žodžiu ir skaitymas. Jo klasės draugai pastebi, kad Tado kalba išsiskiria iš kitų ir neretai pasišaipo pamėgdžiodami jo tariamus žodžius. Tadas varžosi savo bendraamžių, vengia aktyviai dalyvauti klasės gyvenime.
Šios istorijos atskleidžia, kad kiekvieno vaiko mikčiojimas gali prasidėti ir pasireikšti skirtingai. Svarbu kuo anksčiau pastebėti vaiko kalbos sunkumus, nes emocinė reakcija į užsikirtimus, nerimas ir baimė, apsunkina vaiko bendravimą ir sustiprina mikčiojimo požymius. Pataria vaikų logopedė dr.Vilma Makauskienė.
Kas yra mikčiojimas?
Mikčiojimas apibūdinamas kaip kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, dėl kurio sutrinka ir normalus bendravimas. Jis pasireiškia artikuliacinio aparato įtempimu, nevalingais garsų ir skiemenų pakartojimais, tęsimu, tyliomis pauzėmis, kurias lydi didelė fizinė įtampa. Sunkesniais atvejais, šalia kalbos nesklandumų gali pasireikšti veido ar kūno dalių trukčiojimai, užsikirtimus lydintys patologiniai judesiai.
Dažniausiai mikčiojimas pasireiškia 3-5 gyvenimo metais, intensyviai vystantis frazinei kalbai. Amerikos mikčiojimo fondo duomenimis, mikčioja 1 proc. suaugusiųjų. Pastebima, kad mikčiojančių berniukų yra 3-4 kartus daugiau nei mergaičių.
Mikčiojimo priežastys
Nepaisant ilgamečių daugelio mokslininkų pastangų atskleisti mikčiojimo priežastis, jo kilmė nėra aiški.
Skiriamos fiziologinės, genetinės, psichologinės ir socialinės priežastys, kurios gali sukelti kalbos nesklandumus. Išgąstis, įtampa namuose, konfliktinės situacijos, netinkamas vaiko auklėjimas, fizinės bausmės gali paskatinti atsirasti mikčiojimą. Tačiau mikčiojimas nėra tiesioginė suaugusiųjų elgesio pasekmė.
Kaip atpažinti mikčiojimą?
Daugelis vaikų, mokydamiesi kalbėti, kalba nesklandžiai. 2-5 gyvenimo metais sparčiai plečiasi vaiko žodynas, jie mokosi pasakoti derindami žodžius sakiniuose pagal gramatinius dėsningumus. Šio amžiaus vaikai patiria daug įspūdžių ir ne visada lengvai gali išreikšti savo mintis. Normaliam kalbos vystymuisi būdingi garsų ar skiemenų įterpiniai (o, na), sakinio dalies ar žodžių pakartojimai, be fizinės įtampos.
Pavyzdžiui, „Mama, mama, ar tu, tu nupirkai man ledų?“ Mikčiojimui būdingi ne viso žodžio ar sakinio dalies, bet skiemens ir garsų pakartojimai, garsų tęsimas, balso tono pakilimas, įtampos didėjimas.
Atpažinti mikčiojimą gali patyrę kalbos specialistai, atidžiai įvertinę vaiko kalbą ir tėvų pastebėjimus.
Ką daryti, jei vaikas mikčioja?
Kalbėkite su vaiku neskubėdami, darykite pauzes. Palaukite kelias sekundes, kai jūsų vaikas baigia savo mintį, prieš pradėdami kalbėti. Jūsų lėtas ir ramus kalbėjimas bus daug efektyvesnis už kritiką ar tokius patarimus, kaip „neskubėk“ ar „pabandyk dar kartą lėčiau“.
Mažiau klausinėkite vaiko visokiausių dalykų. Vaikas kalba laisviau, kai reiškia savo mintis, o ne atsakinėja į suaugusiųjų klausimus. Užuot klausinėdami trumpai pakartokite ar paprastais žodžiais aptarkite tai, ką vaikas pasakė.
Veido išraiška ir kūno kalba palaikykite mikčiojantį vaiką, parodykite, kad klausotės jo kalbos turinio, o ne kaip jis kalba.
Suraskite kasdien keletą minučių, kada visą savo dėmesį galėtumėte skirti tik vaikui. Tuo laiku leiskite jam rinktis, ką jis nori veikti. Leiskite vaikui vadovauti jūsų bendrai veiklai ir pačiam nuspręsti – kalbėti tuo metu ar ne. Patys kalbėkite lėtai, ramiai ir atsipalaidavę, dažnai darykite pauzes.
Šis tylus, ramus laikas gali sustiprinti mažesnių vaikų pasitikėjimą, padeda vaikams pajusti, kad tėvams maloni jų draugija. Kai vaikas paauga, tokie momentai gali suteikti jam galimybę išsakyti tėvams savo jausmus ir įspūdžius.
Padėkite visiems šeimos nariams išmokti sulaukti savo eilės pokalbyje ir įdėmiai klausytis. Vaikams, ypač mikčiojantiems, daug lengviau kalbėti, kai jų niekas nepertraukia ir kai jie jaučia pašnekovo dėmesį.
Stebėkite, kaip bendraujate su savo vaiku. Pasistenkite kuo dažniau parodyti vaikui, kad jo klausote, ir jis turi pakankamai laiko kalbėti. Mažiau kritikuokite, nepertraukite, daug neklausinėkite ir neskubėkite kalbėdami.
Parodykite vaikui, kad priimate jį tokį, koks jis yra. Jūsų lėtesnis, ramus kalbėjimas ir visa, ką jūs darote skatindami vaiką pasitikėti savo kalbėjimo sugebėjimais, padės susilpninti mikčiojimą ir skatins kalbos sklandumą.
Kur kreiptis pagalbos?
Jums gali padėti vaikų darželiuose, mokyklose ar poliklinikose dirbantys logopedai. Galite pasirinkti specialistą bet kurioje gydymo įstaigoje. Kreipiantis reikalingas pediatro ar šeimos gydytojo siuntimas ir vaiko gimimo liudijimo kopija. Su priešmokyklinio amžiaus vaikais logopedinės pamokėlės trunka apie 30 min. Darbo pradžioje jos skiriamos 2-3 kartus per savaitę. Jei jūsų vaikas lanko darželį ar mokyklą, kurioje dirba logopedas, pasistenkite su juo susitikti ir dalyvauti kalbos korekcijos pratybose.
„Mamos žurnalas“
