Kūdikių kalbos raida prasideda kur kas anksčiau, nei pasakomas pirmasis žodis. Apie tai, į ką svarbu atkreipti dėmesį kalbos raidoje pirmaisiais gyvenimo metais, pasakoja Mylu.lt seminarų autorė, logoterapeutė Viktorija Bartkevičienė.
Ar kalba – tai tik žodžiai?
Žodžiai ir kalba – tai ledkalnio viršūnė. Dažnai pasitaiko, kad tėvai, norėdami paskatinti vaiko kalbą, spaudžia – „pasakyk, pasakyk“. Nors vaikas SAKYTI dar gali būti nepasiruošęs. „Pirmoji mažylių komunikacija yra verksmas, taip jis šaukiasi pagalbos, kai nori valgyt, miegoti, jam nepatogu ir pan. Vėliau, kūdikiui augant, bendravimas tobulėja, ir komunikacijai pasitelkiamos mimikos, šypsena, juokas. Taip galime suvokti, kas vaikui patinka ar ne, tik pažiūrėję į veidą. Dar vėliau, lavėjant artikuliaciniam aparatui, atsiranda įvairūs garsai ir garsų junginiai – tai yra žodžių pradžia ir jau savaime kalba“, – pastebi logoterapeutė.
Negalime nuošalyje palikti ir kalbos suvokimo. Ar galėtume kalbėti su kažkuo, jei nesuprastume, ko mūsų klausia? Tad štai, kiek daug visko yra paslėpta žodyje „kalba“, ir tai toli gražu nėra tik pirmasis žodelis.
Tėvams svarbu žinoti, kad net jei vaikas nekalba, jis mokosi kalbos ir jos suvokimo visą laiką, dėl to ypač svarbu kalbėti su kūdikiais (kad ir kaip keistai tai gali atrodyti iš šono), laukti jų reakcijos bei atsako: šypsenos, akių kontakto, spygtelėjimo ir pan.
Kalba ir aplinka
Kuo aplinka turtingesnė aktyvia žmonių kalba, dainomis, knygelėmis, veikla, iš kurios vaikas gali mokytis procese, – tuo turtingesnis bus vaiko pasaulis, tuo lengviau bus išmokti kalbėti.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įvairios technologijos ankstyvame amžiuje prie kalbos raidos neprisideda, o priešingai – ją stabdo. Kad kalba sklandžiai vystytųsi, turime stimuliuoti akis (vaikas turi matyti, kaip žmogus kalba, kaip juda lūpos, liežuvis), ausis (vaikas turi girdėti, kaip tariamas žodis), ir motoriką (smulkioji motorika daro didesnį darbą, bet tikrai svarbi yra ir stambioji). Kalbantis žaislas veikia tik vieną sensorių – ausis. O jei vaikas tiksliai nemato, kas yra ištariama, labai didelė tikimybė, kad bus užtvirtinamas netaisyklingas tarimas. Tas pat, kalbant ir apie planšetes, filmukus ir pan.,“ – pastebi V. Bartkevičienė.
Motorika ir kalba – kaip tai susiję
Visas kūnas yra bendras organizmas, nedaloma visuma. Tad natūralu, kad visi procesai yra susiję. Fiziniai kūno judesiai aktyvina smegenų zonas, o už kalbą ir smulkiąją motoriką atsakingi centrai yra greta vienas kito. Atkreipkite dėmesį, kad pirma vaikas išmoksta, pvz., pamojuoti (fizinio veiksmo/gesto) ir tik po to prisideda garsai ar visas žodis (ate ate).
Pasyvus žodynas
Prieš pradėdami tarti žodžius, vaikai turi sukaupti jų bagažą. Pasyvus žodynas kaupiasi iš patyrimo, pavyzdžiui, kažkas nukrito – mama kaskart sako BUM. Nuolat girdimi žodžiai bei situacijos, kuriose jie vartojami, įsirašo mažylių atmintyje. Vaikui augant ir lavėjant suvokimui, pildantis žodžių bagažui, kalbinant mažylį, jam darosi vis drąsiau tuos turimus žodžius panaudoti pačiam. Kalbant pasyvusis žodynas aktyvuojamas ir vartojami žodžiai pereina į aktyvųjį žodyną Tad čia labai svarbi praktika – kalbėti vaikams bei su jais kalbėtis.
Tėvelių klaidos
Be abejo, tai šveplavimas, mielų vaikiškų žodelių atkartojimas. Kad ir kaip mielai skambėtų vaikų tariami „latai“, turime rodyti taisyklingą žodžių tarimo pavyzdį: „taip, tai rratai“. Priešingu atveju, mokysime vaiką, kad tarti „latai“ ar „sisė“ vietoje „širšė“, yra taisyklinga. O juk taip nėra, tiesa?
„Tėvams linkiu kantrybės! Kalbėtis, nenuleisti rankų ir, jei reikia, nebijoti kreiptis pagalbos į specialistą,“ – sako logoterapeutė Viktorija Bartkevičienė.
