Daug rašome apie mamas, kurioms vaiko gimimas užaugina sparnus. Tokios istorijos yra geriausia piliulė skaitytojoms nuo pogimdyminio liūdesio, nuovargio ir nereikalingumo jausmo. Šio straipsnio pašnekovė – 4 metų Dominyko mama Jovita Starkutė. Motinystė joje užkūrė galingą variklį, ir dabar žodžius „Family Lab Academy“ žino šimtai jaunų šeimų.
Verslas „pagal specialybę“
Dažnai mamos imasi verslų ne pagal profesiją. Jovitos istorija kitokia. Ji yra edukologė, švietimo vadybos profesionalė ir švietimo fanatikė, žinoma, gerąja prasme. Pasak Jovitos, jai švietimas yra visas gyvenimas – ir hobis, ir įdomumas, ir darbas, ir laisvalaikis.
Baigusi mylimos specialybės studijas Jovita daug metų dirbo tai, kas jai miela, – kūrė mokyklas. Paklausite, ką tai reiškia? „Kadangi tiesiog degiau savo sritimi, mane vis kviesdavo, kai reikėdavo pagalbos plečiant kokį nors mokyklų ar darželių tinklą, arba kai mokykloms reikėdavo pokyčių ir inovatyvių vėjų.
Didžiausias išbandymas buvo įkurti privačių mokyklų tinklą Lietuvoje. Savininkai, kuriems priklausė holdingas, norėjo Lietuvoje matyti visiškai naujovišką, inovatyvią mokyklą, kurtą pagal skandinaviškas ugdymo metodikas. Jie turėjo tik mintį ir investicijas. O aš su komanda turėjome sukurti visa kita. Gryninome koncepciją, kūrėme ugdymo metodikas, atrinkinėjome mokytojus, ieškojome patalpų“, – prisimena moteris.
Karjeros ir šeimos Jovitai tuomet nereikėjo derinti – ilgai nepavyko susilaukti vaikų, tad neteko savęs dalinti, galima buvo dirbti ir atsiduoti mėgstamai veiklai. Su vyru pagalvodavo, kad, matyt, vaikų visai neturės. Ką gi, tuomet toliau darys karjerą. Tačiau, kaip būna visose mūsų žurnalo istorijose, – be vaiko čia nė iš vietos.
Karjeros pikas ir – sveikiname, jūs laukiatės
Pačiame naujų mokyklų atidarymo įkarštyje moteris sužinojo, kad laukiasi. Jovita pasakoja: „Vaikų su vyru labai norėjome, tačiau kai planavome, mums nepavyko. O kai nebesitikėjome, tapau mama. Manau, sūnus nutarė ateiti į pasaulį dėl to, kad padaryčiau pertrauką ir tapčiau tuo, kuo dabar esu. Kai laukiausi, aš dar dirbau, nes po mokyklos Vilniuje reikėjo atidarinėti to paties tinklo mokyklą Kaune. Tikėjausi, kad puikiai suderinsiu veiklą ir motinystę, juk šis darbas buvo mano svajonių bei ambicijų išsipildymas, nes kūriau mokyklą, apie kurią svajojau. Vis dėlto, kai susilaukiau, supratau, kad noriu pertraukos, kad man reikia atsitraukti nuo visų darbų ir skirti laiką tik sūnui. Juk nežinojau, ar turėsiu gyvenime antrą galimybę, norėjau būti šalia savo vaiko. Su komanda atsisveikinau, kai sūnui buvo 3 mėnesiai, tuomet galvojau, kad išeinu metams. Ir, žinote, man šis sprendimas – sustabdyti karjerą – davė karjeros prasme kur kas daugiau, nei galima įsivaizduoti“.
Augindama kūdikį Jovita galėjo pasinerti į naują sritį – perprasti ankstyvąjį ugdymą, o juk iki tol nieko panašaus nebuvo patyrusi, nes jos auditorija buvo mokyklinio amžiaus vaikai, kurie iš esmės yra jau susiformavusios asmenybės. Moteriai trūko tik vienos grandies – pačių mažiausiųjų, ir štai – ugdytinis namuose, savas, nuo ryto iki vakaro.
Praktinis ir dvasinis vedlys
„Sūnus mane nubloškė į pačių mažiausiųjų pasaulį. Pasidarė įdomu. Nėriau, skaičiau, domėjausi, ir pamačiau, kad esu ne viena, taip ištroškusi informacijos, – kiti tėvai jos irgi ieško! Pamačiau, kad teorijų ir praktikų labai daug, atsirinkti sunku. Taip išsirutuliojo idėja sukurti patikimą, naujausiomis žiniomis grįstą mažų vaikų lavinimo modelį. Tuo tarpu vis sulaukdavau kvietimų grįžti atgal į savo tikrąjį darbą, bet vis labiau jaučiau, kad mano naujas kelias – ankstyvasis ugdymas. Iš pradžių norėjau tik rasti vietelę, gal kokį darželį ar mažylių mokyklėlę, kur galėčiau pritaikyti savo idėjas. Bet viskas pakrypo taip, kad… pati atidariau tokią vietą“, – pasakoja moteris.
Sūnų į darželį šeima išleido 2 metų, tad abu tuos metus Jovita galvojo, svajojo, svarstė ir grynino idėją. Augino vaiką ir augino savo idėją. Sūnus Jovitai buvo labai geras modelis, akivaizdus pavyzdys, ko reikia tokio amžiaus vaikui, kiek tėvai gali prisidėti prie jo tobulėjimo. „Sūnus man buvo praktinis ir dvasinis vedlys, tad nebeliko baimės imtis verslo. Juk jaučiau vidinį poreikį ne tik kaip edukologė, bet ir kaip mama. Matyt, vaikus auginti sunkiausia mums, tėvams karjeristams, nes norime ir darbe, ir vaiko auginime viską daryti geriausiai. Tačiau vaiko auginimas mus užverčia begalybe informacijos, kurią vien apdoroti reikia jėgų. Suvokiau savo misiją – kadangi esu teoretikė, o vaikas padarė mane praktike, turiu viską paprastai pateikti tėvams“, – sako Jovita.
Burtų lazdelės nebuvo, bet…
„Family Lab Academy“ kūrimas pirmiausia vyko Jovitos mintyse, ir tai užtruko metus. Kadangi tokią patirtį (įkurti švietimo įstaigą) moteris jau turėjo, žinojo, kaip apskaičiuoti, ieškoti patalpų, darbuotojų, juk 15 metų dirbo tą darbą. „Kuriant šį verslą yra praktinė pusė, bet ne mažiau svarbi idėjinė, man rūpėjo, kad tai, ką siūlysiu tėvams, būtų absoliučiai šiuolaikiška, inovatyvu ir perduodama kitoms ankstyvojo ugdymo įstaigoms. Medžiagos programų kūrimui ieškojau pažengusiose šalyse, o pagrindinė mano idėja buvo patyriminis, tarpdisciplininis ugdymas. Kai susibūrė pirmųjų mokytojų komanda, programas gryninome ir išbandėme praktiškai.
Pradžia net tokia pasakiška
Kai startavo, nebuvo taip lengva, kaip tikėjosi. Visi palaikė, bet pirmuosius klientus surinkti nebuvo taip paprasta. Pinigų grandiozinei reklamai Jovita neturėjo. Kreipėsi į visus savo artimus žmones, kad skleistų žinią. Pirmieji klientai buvo savi – kolegų, artimųjų, giminių, draugų vaikai nuo 1 iki 6 metų – būtent tokio amžiaus vaikams akademija siūlo savo programas. Tada jau viskas pasileido iš lūpų į lūpas, o Jovita su komanda, žiūrėdami, kaip viskas vyksta, toliau tobulino metodus, stebėjo, kas tėvams ir vaikams patinka, kas nepasiteisina. Ir labai labai daug pasakojo, aiškino, kodėl vaikui tokie užsiėmimai labai labai reikalingi. Daug užsiėmimų Jovita vedė pati, nes buvo labai įdomu, ar mamoms ir vaikams patinka. Ir dabar kartkartėmis ji veda programas, nes nori vis ką nors patobulinti.
Verslui padėjo atverstos kortos
Po metų supratau, kad man norisi augti plačiau ir skleisti šią gerą praktiką į kitus miestus. Todėl „Family lab Academy“ tapo franšizės modeliu. Norėjau rasti kituose miestuose tokius pačius bendraminčius kaip aš, kad jie galėtų kurti savo mieste. Kiti slepia savo verslo idėjas, o Jovita pasuko kitu keliu – stengėsi kuo plačiau paskleisti savo verslo idėją. Tikėjau ir tikiu, kad dalinimasis leidžia augti ir rasti bendraminčius. Dalinimasis man net vertybiškai svarbus. Ir ką gi – po metų Kaune (čia buvo įkurtas pirmasis „Family Lab Academy“ filialas – aut. past.) idėja pasklido. „Netrukus radau nuostabius žmones Klaipėdoje, Vilniuje ir Mažeikiuose, kurie norėjo skleisti ankstyvojo visuminio ugdymo filosofiją, kuriais be galo pasitikiu ir juos vertinu kaip asmenybes, savo srities profesionalus. Frančizė yra paremta ne tik dalinimusi, bet ir pasitikėjimu – juk turiu besąlygiškai pasitikėti tais žmonėmis, kurie naudojasi sukurtu ženklu. Tad tokių žmonių ieškau ir kituose Lietuvos miestuose“, – sako pašnekovė.
Mes nesame tik laiko praleidimo vietelė
Kas yra „Family Lab Academy“? Tai ankstyvojo ugdymo akademija, kurioje vyksta inovatyvios ir kūrybiškos veiklos šeimai – tėvams drauge su vaikais. Akademijoje tėvai įkvepiami, motyvuojami, kaip kokybiškai su vaiku leisti laiką namuose, – pasidaryti ugdymo priemones, lavinti vaiko kalbą, smulkiąją motoriką. „Pas mus tėvai sužino apie vaiko raidą, ką galima padaryti geriau, kad vaikutis tobulėtų. Mes nesame tik laiko praleidimo vietelė, o ir tėvų mokykla – pavyzdžiui, pas logopedą atėję tėvai gauna visą informaciją, kokiomis veiklomis namie užimti vaiką, kad jo kalba lavėtų. Tėvai pas mus mokosi būti geresniais tėvais, nes kuo daugiau su vaiku praleidi laiko, tuo labiau jį supranti, išgirsti, gali kartu augti. Didžiausias siekis – surinkti į vieną vietą ankstyvajame ugdyme aktualius specialistus bei pateikti tėvams koncentruotą informaciją. Ankstyvajame ugdyme yra labai daug specialistų, bet jie visi dirba atskirai, o pas mus jie yra vienoje vietoje“, – sako Jovita Starkutė.
Tėvų vidinės baimės
Akademijoje yra keletas programų, kuriose dirba skirtingi specialistai. Kalbos programoje – logopedai, o kūdikių programoje – kineziterapeutai ir ergoterapeutai, patyriminėje programoje – ikimokyklinio ugdymo mokytojai, ergoterapeutai. Į akademiją galima ateiti su vos gimusiu kūdikiu ir augti drauge iki patyriminės ankstyvojo ugdymosi programos ar savaitgalinės STEAM mokyklėlės vyresniems. „Labai gera, kai pamatome tėvus, grįžtančius su antrais ir trečiais vaikučiais, ypač po karantino.
Tėvai čia atsikrato vidinių baimių, jaučiasi saugūs, kad gali augti drauge. Sutikite, jaunų tėvų baimės yra labai didelės, o informacija, kuri turėtų tas baimes sumažinti, – per daug prieštaringa. Mokome tėvus nelyginti savo vaiko su kitais vaikais, giriame, skatiname, auginame tėvams pozityvią atmosferą. Lyginimas yra labai slegiantis ir nerimą keliantis dalykas“, – sako Jovita.
Pramoga ir žinios vienoje vietoje
Tėvams, panašu, „Family Lab Academy“ idėja paliko įspūdį. Grupėse yra po 8–10 šeimų (mama ar tėtis su vaiku), kurios lanko užsiėmimus bent kartą per savaitę ir įdomiausia – niekas nenori jų baigti. Jovita mano, kad sėkmės formulė buvo sujungti malonumą ir žinias. „Tėvams pas mus malonu, gera, saugu, smagu, bet dar ir naudinga. Jeigu tėvams siūlytume tik atrakcijas, vargu ar jie ilgai pas mus vaikščiotų. Tas pats būtų, jeigu jiems duotume tik metodologijas ir žinias. Pagavome aukso viduriuką, kai žinios ir patirtis sujungta su malonumu ir pramoga, tos koncepcijos ir laikomės. Dar viena mūsų stiprybė, kad tėvai per užsiėmimus būna kartu su vaikais. Atvedę vaiką į būrelius tėvai dažniausiai laukia už durų, o pas mus jie būna kartu, mokosi su vaiku kurti kokybišką laiką drauge“, – sako moteris.
Per užsiėmimus vaikai mokomi ir praktinių dalykų: valgyti šaukštu, gerti iš puodelio, apsirengti, nusirengti. Dabar akademiją lanko apie 100 vaikų, Patyriminę programą baigė daugiau nei 500 šeimų, Mini darželį – daugiau nei 300 šeimų. O Kalbos programos ir Kūdikių programos dar niekas nepabaigė, nes pradėję niekas nenori baigti. Jovita juokiasi, kad dar niekam neįteikė akademijos baigimo pažymėjimų. Jie dulka lentynoje neišrašomi, nes tėvai klausia – o kas toliau?
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
