Daugelis mokytojų ir mokinių tėvų sutinka, kad mokymasis turėtų būti ne tik efektyvus, bet ir įdomus, tačiau dalis mano, jog inovatyvūs mokymosi būdai, bandymai ir eksperimentai vaikams labiau asocijuojasi su žaidimais. Lietuvos mokyklų direktorių, mokytojų ir mokinių tėvų apklausos duomenimis, 2 iš 10-ties mokytojų ir 1 iš 10-ties tėvų vis dar mano, kad į STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymą mokiniai labiau reaguoja kaip į pramogą, o ne rimtą mokymąsi.
„STEAM ugdymas pagrįstas praktiniu teorinių žinių pritaikymu, kai atlikdami įvairius projektus ir eksperimentus mokiniai gali suprasti, kaip mokslai siejasi tarpusavyje, kokia jų dermė, pavyzdžiui, kur ir kodėl projektuojant namą ar konstruojant tiltą reikalinga liestinės lygtis ar sinusų teorema. Tai aktualizuoja mokymo turinį, didina mokinių motyvaciją, plečia jų akiratį. Toks ugdymas yra naudingas, paveikus ir įdomus. Žinoma, tuo nebus sužavėtas kiekvienas mokinys, tačiau daugeliui tai reikšmingas veiksnys mokymosi motyvacijai kelti ir mokymosi rezultatams gerinti“, – įsitikinusi Kėdainių šviesiosios gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Irma Krivickienė, šiemet pelniusi Lietuvos metų mokytojos įvertinimą.
Žaismingai – nereiškia blogai
Dar 5 proc. apklausoje dalyvavusių mokyklų atstovų ir 9 proc. tėvų išreiškė nuomonę, kad STEAM pamokos nėra naudingos, nes nėra įrodymų apie jų naudą žinių įgijimui. Skeptiškai nusiteikusių respondentų nuomone, STEAM gali būti taikomas kaip papildoma veikla, tačiau liekančios žinios yra paviršutiniškos, tad rimtas mokymasis turėtų būti atskirtas nuo šio „žaidimo“.
„Kodėl dalis mokytojų ir tėvų taip galvoja – sunku pasakyti: gal turi mažai informacijos, gal tiesiog nesidomėjo, o gal susidūrė tik su „paprastu“ STEAM ugdymo variantu, kuris pastaruoju metu plačiai taikomas šalies vaikų darželiuose. Išties darželyje pateikiami tik primityviausi STEAM pavyzdžiai, kuriuos gerai suprastų mažas vaikas. Darželyje mokoma paprastų dalykų, bet tokie vaikai, atėję į mokyklas, jau turės kitokį suvokimą, platesnį mąstymą, ir jiems gal net bus paprasčiau ir įdomiau mokytis“, – tikina I. Krivickienė.
Mokytoja pasakoja, kad mokyklose ar STEAM centruose vykdomi jau kitokio lygio projektai, kurie iš tiesų mokymosi procesą padaro įdomesnį, skatina norą atrasti, labiau gilintis į dalykus. Pavyzdžiui, bendradarbiaudami su konsultantais, Kėdainių moksleiviai kuria prietaisus, gaminančius elektros energiją, pasitelkdami saulės šviesą ar vandens jėgą, išmaniuosius šiltnamius, kurie yra vėdinami ir laistomi automatiškai.
„Jei sudėtingi dalykai pateikiami ne vien per teoriją, o žaismingai, patraukliai – kodėl tai blogai? Kada mokiniams įdomiau, tuomet gali būti lengviau suprasti. Svarbu, kad mokytojas apibendrintų atliktą darbą, tyrimą, sudėtų reikiamus akcentus, kas yra reikšminga, ką reikėtų išmokti, įsidėmėti. Projektinis darbas veiklos grupėse neabejotinai ugdo ne tik dalykines mokinių kompetencijas, bet ir tokias, kurių reikės baigus mokyklą: bendravimą bei bendradarbiavimą, lyderystę, laiko vadybą, kūrybiškumą, verslumą. Kaip įmanoma būtų tokias kompetencijas ugdyti tradicinėje pamokoje?“, – retoriškai klausia ji.
Pasak I. Krivickienės, STEAM ugdymas puikiai pasitarnauja ir karjeros pasirinkimui. Mokiniai, dirbdami grupėse ir atlikdami įvairias veiklas, gali įvertinti, kas jiems patinka, ar jie norėtų tokį karjeros kelią pasirinkti: gal mėgsta rinkti duomenis, gal patinka programuoti, gal yra įkvepiantys oratoriai, gal pamato turintys inžinerinių gebėjimų ar verslumo gyslelę.
Mokytojams irgi reikia mokytis
Šiuo metu skirtinguose Lietuvos miestuose veikia ES investicijų lėšomis įkurti septyni STEAM centrai, aprūpinti naujausia įranga bei technologijomis, kur mokinių atliekami praktiniai darbai, pasak I. Krivickienės, yra pakankamai sudėtingi, jiems reikia ruoštis, ir tai nėra nei paprasta, nei sužaidybinta.
„Su gamtos mokslų mokytojų grupe teko dalyvauti STEAM stovykloje Telšių STEAM centre, išbandyti praktinius darbus, kurie yra siūlomi mokiniams. Atlikome didelį įspūdį palikusį darbą, kai tyrinėjome DNR naudodami modernius tyrimo metodus – polimerazės grandininę reakciją termocikleryje ir elektroforezę. Tokie metodai taikomi medicinoje ir biochemijoje. Tai atskleidžia mokiniams, kad jų įgytos teorinės žinios nėra tik sausas kalimas dėl pažymio ar egzamino. Šias žinias galima pritaikyti, siekiant išsaugoti žmonių sveikatą, užkirsti kelią ligų plitimui, sukurti naujus vaistus. Tai tik vienas pavyzdys iš daugelio“, – pasakoja mokytoja.
Pasak apklausą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorės Lidijos Kašubienės, STEAM centruose esanti moderni įranga beveik prilygsta naudojamai profesionaliose laboratorijose.
„Kiekviename centre įrengtos standartizuotos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-IT laboratorijos, kai kuriuose iš jų – ir po specializuotą laboratoriją. Jose mokiniai gali atlikti tiriamuosius bei brandos darbus, ruoštis olimpiadoms, o mokytojams čia rengiamos stažuotės“, – sako L.Kašubienė.
I.Krivickienė įsitikinusi, kad STEAM ugdymas labai daug reikalauja iš mokytojų: tiek dalykinių žinių, tiek organizacinių gebėjimų, tiek laiko sąnaudų.
„Šis ugdymas neatsiejamas nuo naujoviško požiūrio. Tai toks ugdymo būdas, kurio mes, mokytojai, ypač vyresnės kartos, nebuvome mokyti. Mūsų gimnazijoje vyksta labai daug ir įvairių STEAM veiklų, dėl kurių mokykla yra gavusi STEM School Label EXPERT įvertinimą. Todėl iš savo ir kolegų patirties galiu pasakyti, kad mokytojams reikia daug domėtis, gilintis, dalyvauti mokymuose, konsultuotis, o ir apmokamas šis svarbus ir laikui imlus darbas skurdžiai“, – kalba pašnekovė.
Būtent tai, apklausos duomenimis, dažnai tampa ir atsargaus šio ugdymo vertinimo priežastimi – 27 proc. mokyklų atstovų ir 23 proc. mokinių tėvų kaip neigiamą STEAM aspektą įvardijo reikiamus papildomus laiko, žmogiškuosius ir finansinius išteklius.
2022 m. rugsėjo ir spalio mėn. vykusioje Lietuvos pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojų, direktorių ir moksleivių tėvų apklausoje dalyvavo 1661 respondentas. Apklausą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdė rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom“ ir išmanios komunikacijos agentūra „Idea Prima“.
Susiję straipsniai
