Siekdamos pritraukti ir išlaikyti talentus įmonės deda daug pastangų, tačiau neretai pamiršta vieną darbuotojų kategoriją – vaiko priežiūros atostogose esančius specialistus. „Darbdavio ID“ tyrėjų komandos šiemet atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 53 proc. vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų planuoja į dabartinę darbovietę negrįžti arba grįžti tik laikinai, kol susiras kitą. Darbą pakeitė arba tai daryti artimiausiu metu planuoja net 70 proc. vaiko priežiūros atostogose per paskutinius metus buvusių darbuotojų.
Vidinės komunikacijos konsultantė, knygos „Organizacija, kuri susikalba“ bendraautorė Giedrė Simanauskaitė ir nuotolinio įdarbinimo platformos „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione Liina Laas dalijasi praktiniais patarimais, galinčiais padėti įmonėms šią tendenciją pakeisti.
Svarbiausia – išlaikyti ryšį
G.Simanauskaitė sako, kad vaiko priežiūros atostogose esančius gerus specialistus darbdaviai dažnai praranda, nes paprasčiausiai su šiais darbuotojais nustoja palaikyti ryšį arba apsiriboja tik minimaliais kontaktais. Kaip ir draugai asmeniniame gyvenime, ilgesnį laiką nepalaikydami santykio darbdaviai ir darbuotojai atitolsta. Atitrūkus nuo įmonės gyvenimo, priklausymo organizacijai jausmas išblėsta.
„Kolegių atlikto tyrimo duomenys rodo, kad du trečdaliai darbuotojų per vaiko priežiūros atostogas norėtų palaikyti reguliarų ryšį su darbdaviu, o kuo šio ryšio daugiau, tuo labiau darbuotojai yra linkę įmonę rekomenduoti kitiems. Tad pastangos, kad santykiai per vaiko priežiūros atostogas nenutrūktų, yra itin svarbios. Dėl konkrečių komunikacijos būdų su darbuotoju reikėtų apsitarti iš anksto, įsigilinti į jos ar jo lūkesčius – ar darbuotojas nori gauti įmonės naujienas, būti įtrauktas į bendrovės renginius ir pan.“, – sako G. Simanauskaitė.
Neatitolti padeda kolektyvo renginiai
Anot G. Simanauskaitės, darbuotojai paprastai nori jausti darbdavio rūpestį ir dėmesį, o vaiko priežiūros atostogose esančius komandos narius pakviesti į kolektyvo renginius yra vienas būdų jį pademonstruoti ir palaikyti santykį su darbuotojais.
„Nors visas tėvų dėmesys vaiko priežiūros atostogų metu turbūt tenka kūdikiui, paprastai darbuotojams įdomu ir tai, kas vyksta įmonėje, kaip sekasi kolegoms. Tai patvirtina ir minėto tyrimo duomenys – jie rodo, kad apie trečdalį darbuotojų per vaiko priežiūros atostogas palaiko neformalų ryšį su kolegomis. Tokiam ryšiui galimybę neabejotinai suteikia įvairūs įmonės darbuotojams organizuojami renginiai, šventės, komandos formavimo veiklos. Į juos gali būti pravartu pakviesti ir vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus – vėlgi tuo atveju, jei jie patys iš anksto išreiškė tokį pageidavimą“, – sako G. Simanauskaitė.
Poreikis tobulėti auginant vaiką neišnyksta
Vidinės komunikacijos konsultantės teigimu, vaikus auginantiems darbuotojams svarbu ne tik neatitrūkti nuo įmonės gyvenimo, bet ir neprarasti galimybės tobulėti, neatsilikti nuo pokyčių profesinėje srityje. Augimas ir tobulėjimas šiandien yra vienas esminių darbuotojų poreikių, tačiau, kalbant apie vaikų priežiūros atostogose esančius darbuotojus, darbdavių dar neretai pamirštamas.
„Į pramoginius įmonės renginius buvo pakviečiama apie penktadalį vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų, o į edukacinius – vos 8 proc. Ši spraga ypač išryškėjo užklupus pandemijai. Per ją daugelis įmonių savo darbuotojams ėmė siūlyti įvairius nuotolinius mokymus ir kursus, tačiau pokalbiai su darbdaviais rodo, kad į juos retai buvo įtraukiami vaiko priežiūros atostogose esantys darbuotojai. O juk šiems specialistams galimybės mokytis yra dar aktualesnės, nes jie negali naujų žinių ir patirties kasdien semtis darbe“, – pabrėžia G. Simanauskaitė.
Verta pasistengti, kad sugrįžimas būtų sklandus
Vaiko priežiūros atostogose esantiems darbuotojams išlaikyti taip pat labai svarbus sklandus jų sugrįžimo ir įsiliejimo į įmonę procesas. Dėl to, G. Simanauskaitės teigimu, įmonės turėtų gerai apgalvoti, kokiomis priemonėmis jį pagerinti. Tam gali būti naudinga įmonės politikoje nusimatyti po motinystės ir tėvystės atostogų sugrįžtantiems darbuotojams skirtus adaptacijos procesus ar renginius.
„Taip pat svarbu šiems darbuotojams suteikti daugiau laiko įsigilinti į organizacijoje įvykusius pokyčius, patvirtintas naujas tvarkas, įgyvendinamus naujus projektus. Kuo artimesnis ryšys su darbuotoju palaikomas visų atostogų metu, tuo sklandesnis ir sugrįžimo etapas. Sugrįžimą gali palengvinti ir, pavyzdžiui, darbuotojui priskirtas mentorius. Kiekviena įmonė bendraudama su savo darbuotojais, gilindamasi į jų poreikius, turi atrasti tinkamiausias priemones“, – sako G. Simanauskaitė.
Naujų galimybių suteikia darbas nuotoliu
Nuotolinio įdarbinimo startuolio „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione L. Laas pastebi, kad nemaža dalis mamų ir tėčių vaiko priežiūros atostogose nenori būti visus dvejus ar trejus metus, tačiau grįžti į darbą biure taip pat dar nebūna pasirengę. „Tokiu atveju nuotolinis darbas gali tapti puikia išeitimi ir, susitarus su darbdaviu, suteikti galimybę ne tik tęsti darbus nuotoliu, bet galbūt išbandyti save naujose srityse, prisidėti prie sau artimų projektų ir veiklų, kuriems anksčiau nebūdavo laiko. Tai gali būti gera galimybė neatitolti nuo profesinių reikalų, nepaskęsti buityje ir neprarasti galimybių save realizuoti ir tobulėti, taip pat, žinoma, užsidirbti“, – sako L. Laas.
Verta priminti, kad pagal Lietuvos darbo kodekso nuostatas, kai prašymą dėl nuotolinio darbo pateikia nėščioji, neseniai pagimdžiusi, krūtimi maitinanti darbuotoja ar darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, taip pat darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką, darbdavys tokį prašymą privalo tenkinti ir suteikti galimybę nuotoliniu būdu dirbti bent penktadalį laiko, nebent įrodytų, kad tai lemtų per dideles sąnaudas.
L.Laas pabrėžia, kad dirbančių nuotoliniu būdu asmenų skaičius nuolat auga, o, kaip rodo „Deel“ atlikto pasaulinio tyrimo duomenys, didžiąją dalį jų sudaro darbuotojai iki 34 metų, neretai laukiantys šeimos pagausėjimo ar auginantys vaikus. Bendrai pasaulyje nuotoliniu būdu pasamdytų darbuotojų skaičius per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo net 145 proc.
