Kūdikio kūno kalba: mokomės suprasti mimikomis siunčiamus signalus

Kūdikis nemoka kalbėti žodžiais, bet turi puikiausią kalbos padargą – savo kūną. Parengė vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras

Kūdikio kūno kalba pasako, kaip jis jaučiasi ir ko jam reikia. Pastebėję siunčiamus signalus, į juos reaguokite tuojau pat, nes kūdikis nemoka laukti. Mažylis, greitai sulaukęs dėmesio, pasijunta suprastas ir saugus, o mama įgauna daugiau pasitikėjimo savo veiksmais. Išlošia abu.

Geras, stiprus kūdikio ir jo artimųjų tarpusavio supratimas, ryšiai yra gyvybiškai svarbūs mažylio vystymuisi, nes skatina jo tobulėjimą.

Žinoma, kiekvienas kūdikis yra unikalus. Dėl to kūno kalbos ženklų derinys, nusakantis, kaip kūdikis jaučiasi ir ko nori, gali šiek tiek skirtis.

Deja, nėra išleisto „Kūdikių kūno kalbos žodyno“. Vis dėlto nuovoki mama ir kiti artimieji, atidžiai stebėdami kūdikį, gali greitai iššifruoti siunčiamų signalų reikšmes ir patenkinti išsakytus poreikius.

Kūdikiai moka parodyti savo jausmus, labai išraiškingai keisdami veiduko išraišką. Kai kūdikis kuo nors susidomi, jo akys išsiplečia ir tiesiog pradeda spindėti, smakras lengvai nusvyra, o skruostai įsitempia.

Kūdikiai, rodydami nuostabą, išplečia akis, o burna tampa O formos. Veidukas yra kūdikio emocijų, pojūčių ir būsenos veidrodis. Gerą nuotaiką kūdikiai išreiškia gugavimu, gurguliavimu. Jie daug klega ir eksperimentuoja su garsais, kuriuos sugeba išgauti.

Augdamas kūdikis vis geriau geba parodyti, kaip jis jaučiasi ir ko nori. Pvz., žiūri į mamą, šypsosi, guguoja, tiesia rankutes, kai nori, kad jį paimtumėte, panešiotumėte, ką nors parodytumėte. Gera kūdikio nuotaika parodo, kad jo noras patenkintas, – jis ant mamos ar kito artimojo rankų aktyvus, šypsosi, guguoja ir dar laimingesnis tampa, kai suaugęs atsako į jo šypseną arba daro tai, kas jį juokina.

Signalai – užuominos „Esu pavargęs“:

žvilgsnis į tolį, klajojantis žvilgsnis, nefiksuotas žvilgsnis, nėra akių kontakto;

trūkčiojantys judesiai;

atsikiša lūpas, žiovauja;

atsiranda inkštimo garsas pertraukiamas žiovulio;

akys netenka spindesio;

užsimerkia–atsimerkia;

trina akis, ausis;

sudirgęs, neramus;

padažnėja kvėpavimas;

kiša pirštus į burną, juos čiulpia;

nebesidomi žmonėmis, žaislais, suka nuo jų galvą;

nesulaukęs artimųjų dėmesio stipriai pravirksta.

Kuo jaunesnis kūdikis, tuo greičiau jis pavargsta. Truputis žaidimų, kai yra geros nuotaikos, – tai viskas, ko jam reikia.

Signalai-užuominos „Esu alkanas“:

išsižioja, iškiša liežuvio dalį, tartum apsilaižo;

sukioja galvą iš vienos pusės į kitą, ieškodamas krūties;

čepsi;

prasideda seilėtekis;

rankas tiesia prie burnos;

pravirksta – verksmas yra paskutinis beviltiškas pranešimas apie alkio pojūtį.

Naujagimių užuominos apie alkį gali būti pastebimos kas 1,5–2 valandos, o vyresnių kūdikių – kas 2,5–3,5 valandos. Mažylį pamaitinkite, vos tik pastebėjote alkio signalus, nelaukite, kol pravirks, nes ramus mažylis žinda geriau.

Signalai-užuominos „Noriu žaisti“:

akys plačios ir šviesios;

akių kontaktas su mama ar kitu artimu asmeniu;

šypsosi, veidukas švyti;

į kalbinimą atsako dar linksmesne šypsena, judėjimu, gugavimu;

sklandūs judesiai;

rankos nukreiptos į žmogų, jomis stengiasi pagriebti, pasiekti, priliesti artimą žmogų, vėliau žaislą.

Kūdikiui geriausias žaislas yra buvimas su mama, jos nuotaikingos veido grimasos, kalbinimas, prilietimai, paglostymai, vėliau – žaidimai rodant žaisliukus ir pamokant, ką su jais veikti.

Signalai-užuominos „Man reikia pertraukos“:

nusuka galvą į šoną, muistosi;

iš veiduko dingsta geranoriška šypsena, veidukas „sustingsta“;

nebeieško akių kontakto;

kiša pirštus į burną ir bando juos čiulpti;

kojų judesiai, lyg norėtų nuspirti – atsispirti.

Pastebėję šias užuominas, kūdikio aktyviai nebežaidinkite. Jei buvo ant rankų, paguldykite ant nugaros ir stebėkite, gal jis parodys nuovargio signalus? Jei taip, – guldykite miegui. Jei kūdikis neparodo nuovargio signalų, užsiimkite kita, tačiau lėtesne veikla nei buvo iki užuominų „Man reikia pertraukos“. Kūdikiai ne visada po žaidimo nori užmigti – kartais jie gali norėti pakeisti tempą ar veiklą.