Net prenataliniu laikotarpiu, mamos gimdoje, vaikai čiulpia pirštą arba nykštį. Tai yra natūralus elgesys, leidžiantis vaikui išmokti maitintis ir augti. Čiulpimas leidžia ir nusiraminti.
Logoterapeutė Birutė Stonytė, logopedinio kabineto „Aš kalbu“ įkūrėja
Kūdikis verkia! Išeitis – čiulptukas?
Visi kūdikiai verkia – ir tai yra gerai. Kaip tėvai žinotų, kad jų vaikas alkanas, jam šalta ar kad jis jaučiasi vienišas? Tik dėl verkimo. Verkimas yra viena iš pirminių komunikacijos rūšių, leidžianti kūdikiui parodyti, kad kažkas yra ne taip. Skiriasi net kūdikio verkimo intonacijos: kai jis yra alkanas, jaučiasi blogai ar nori miego. Taigi, ką verta išbandyti prieš duodant vaikui čiulptuką
Amerikos pediatrų asociacijos atstovas, knygos „The happiest baby on the block“ autorius, gydytojas Harvey Karp kaip sprendimą vaikams nuraminti siūlo 5S metodą (angiškai – Swaddle, Side-Stomach Position, Shush sounds, Swing and Suck).
Kas tai yra 5S metodas?
- Vystymas (angl. swaddle) – sukuria būseną, kaip mamos gimdoje, leidžiančią nusiraminti.
- Šoninė kūno/pilvo padėtis (angl. side-stomach position) – siūloma laikyti kūdikį ant šono, ant pilvo arba pasidėti kūdikį ant savo peties.
- Raminantys garsai (angl. shush sounds) – ramūs ir besikartojantys garsai, kaip lietaus garsas, plaukų džiovintuvo ar dulkių siurblio garsas ir pan.
- Supimas (angl. swing) – tai nėra vaiko kratymas, būkite atidūs. Supti reikia atsargiai, prilaikant vaiko galvą. Galima pasidėti jį ant kelių ir siūbuoti į šonus arba paėmus ant rankų.
- Čiulpimas (angl. suck) – gydytojo H. Karp teigimu, išmėginus visas prieš tai išvardytas nusiraminimo priemones, galima pereiti prie čiulptuko.
Iki kokio amžiaus tinka čiulptukas
Kūdikiui sulaukus pusės metų, čiulptuko naudojimas duoda daugiau žalos nei naudos. Kai kurie gydytojai sako, kad 6–12 mėnesių yra tas laiko tarpas, kuomet reikia vaiką atpratinti nuo čiulptuko, ypač jei mažylis turi polinkį sirgti ausų infekcinėmis ligomis. Amerikos pediatrų asociacija bei Amerikos šeimos gydytojų asociacija rekomenduoja mažinti arba nutraukti čiulptuko naudojimą nuo 6 mėnesių, taip sumažinant riziką vaikui susirgti šiomis ligomis.
Kai kuriems vaikams čiulptuko naudojimas yra vienas iš nusiraminimo būdų. Jei jūsų vaikas čiulptuką naudoja tik retsykiais – nusiraminimui, – galima jį naudoti kiek ilgiau, atsižvelgiant į prieš tai aptartas rizikas.
Čiulpukas ir sąkandis
Kai kuriais atvejais vaikas čiulptuko nenori paleisti net iki 3–4 metų. Toks ilgalaikis čiulptuko naudojimas turėtų būti raudonas šauktukas tėvams. Tai gali lemti netaisyklingą vaiko priekinių dantų sąkandį. Viršutiniai dantys išstumiami į priekį, sukandus dantis priekyje matomas tarpas, įlenkiami kietojo gomurio lankai. Gali pakisti ir vaiko žandikaulio padėtis. Jeigu išaugus pirmiesiems nuolatiniams dantims čiulptukas vis dar naudojamas, – didelė tikimybė, kad netaisyklingas sąkandis išliks ateityje. Tokiais atvejais gali neužtekti ir ortodontinio gydymo. Netaisyklingas dantų sąkandis ateityje gali kliudyti aiškiam garsų tarimui. Liežuvis gali lįsti į tarpdantinę padėtį ir tuomet tam tikrus garsus vaikas tars iškraipytai.
Jei vaikas ilgiau čiulpia čiulptuką ar pastebite tam tikrų oralinių pakitimų, siūlau pasikonsultuoti su odontologais. Kai kurie specialistai teigia, kad ilgalaikis čiulptuko naudojimas sulėtina vaiko kalbos vystymąsi. Čiulpdamas čiulptuką vaikas mažiau čiauška. Jis girdi aplinkinių kalbą, tačiau pačiam kalbėti nepavyksta. Tai gali reikšti, kad vaikas ne tik neaiškiai tars garsus, bet ir turės siauresnį aktyvųjį žodyną.
Kaip atsisakyti čiulptuko?
Atėjus laikui, reikia nuosekliai riboti čiulptuko naudojimą. Nereikia jo atimti iš karto, vaikui tai gali sukelti nereikalingą stresą. Palaipsniui mažinkite čiulptuko naudojimą dienos metu, vėliau pereikite prie naudojimo tik naktimis, galiausiai – tik užmigimo metu.
Rekomenduoju čiulptuką rečiau naudoti dienos metu, kai vaikas užsiima tam tikra aktyvia veikla: žaidžia, mankštinasi, maudosi.
Nenaudokite bausmių vaikui ir nežeminkite jo, kai ribojate čiulptuko naudojimą ar norite iš viso čiulptuko atsisakyti. Paprašykite vaiko čiulptuką išmesti pačiam ar padėjus po pagalve palikti jį „čiulptukų fėjai“. Tai labai veiksminga tuomet, kai vaikas jau didesnis. Pagirkite vaiką, kai jis būna be čiulptuko. Jei vaikas prašys grąžinti čiulptuką (o taip tikrai bus), priminkite jam, kad jo nebėra ir kad vaikas auga, ir vyresniems vaikams čiulptukų nereikia.
„Mamos žurnalas“
