Logoterapeutė Birutė Stonytė
Konsultuoja logoterapeutė Birutė Stonytė, logopedinio kabineto „Aš kalbu“ įkūrėja.
Naujagimis jau pirmosiomis savo gyvenimo savaitėmis reaguoja į jį supančius garsus. Tarp 6 ir 7 mėnesių dauguma kūdikių susieja savo vardą su savimi. Natūralu, nes juk vaikui augant didėja ir jo supratimas apie supantį pasaulį.
Jis gali susieti kai kuriuos dažnai girdimus pavadinimus su daiktais ar asmenimis. Nors kūdikis pradeda tarti pirmuosius žodžius, tik sulaukęs 10–12 mėnesių, tačiau jo pažinimas leidžia skirti pavadinimus daug anksčiau.
Kaip paskatinti vaiką atpažinti savo vardą?
Kreipkitės į mažylį vardu nuo gimimo.
Dažniau kreipkitės į kūdikį vardu, kai aplinkoje yra mažiau pašalinių stimulų.
Kai kalbate su mažyliu, dažnai kartokite jo vardą, Pavyzdžiui: „Ar čia tavo buteliukas, Agne?“. Kai kūdikis pradės atskirti savo vardą nuo kitų jam sakomų žodžių, jis pradės atsisukti į jus ar net ropoti į jūsų pusę.
Jei norite, kad kūdikis greičiau išmoktų reaguoti į kvietimą vardu, venkite kreiptis vardo trumpiniu ar mažybiniais žodžiais (zuikuti, mažyti).
Kvieskite vaiką vardu kelis kartus, kol jis galų gale atsisuks ar kitaip sureaguos.
Pastebėję tinkamą vaiko reakciją į jo vardą, galite mažylį apdovanoti apkabinimu, plojimu, pagyrimu ar pan.
Plečiantis vaiko supratimui, atsiranda poreikis pačiam bendrauti. Pirmieji vaiko žodžiai yra dažniausiai girdimi įvardijami asmenys ar daiktai. Savęs įvardijimas vardu atsiranda kiek vėliau nei pirmieji žodžiai. Visų pirma vaikas turi suprasti save, kaip individą.
Maždaug apie trečiuosius metus vaikas pasako savo vardą, pavardę ir savo amžių. Reikėtų nepamiršti mokant vaiką pasakyti savo vardą, mokyti pasakyti ir pavardę. Juolab kad sąvoka „pavardė“ vaikams sunkiau suprantama.
Trečiasis asmuo
Nuotrauka Saulės Pieva
Dažnai vaikai iki 3 metų nesupranta įvardžio „aš“ reikšmės, todėl save įvardija trečiuoju asmeniu.
Dažniausiai taip nutinka, jei mažylis rečiau girdi įvardį „aš“, kai su juo bendraujama. Įvardžių vartojimas kalboje gali atsirasti vėliau, jei, bendraudami su vaiku, jūs patys kitus asmenis įvardinsite ne įvardžiais. Pavyzdžiui, užuot įvardijusi save įvardžiu „aš“, jūs, kaip mama, save įvardijate trečiuoju asmeniu: „Mama dabar gamina maistą“ ar „Mama dabar tau duos valgyti“. Kai mažylis nėra pakankamai girdėjęs kalbos pavyzdžių su įvardžiu „aš“, jis ir save nori vadinti trečiuoju asmeniu. Išalkęs jis sakys: „Vincas nori valgyti“.
Kaip padėti vaikui vartoti pirmąjį asmenį?
Kontroliuokite savo paties kalbą. Užuot sakę frazę „Mama dabar eina nusiprausti“, sakykite: „Aš dabar einu nusiprausti“.
Skaitykite vaikui knygas. Knygose pateikiami sakiniai, pilni įvardžių, kuriuos vaikas įpras girdėti ir palaipsniui pradės juos vartoti spontaninėje kalboje.
Būkite aplinkoje, kurioje yra vaikų ar kitų suaugusiųjų. Girdėdamas aplinkinius, vaikas lengviau modeliuos savo paties kalbą.
Nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas vaikas mokosi savo tempu. Tačiau jei pastebite, kad 9 mėnesių kūdikis nereaguoja į kvietimą vardu, galite pasitarti su vaiko gydytoju, kuris atliks reikiamus tyrimus, – įvertins klausą, jei reikia, – atliks raidos testus ar nukreips pas kitus specialistus.
Trumpinys ar ilgas vardas?
Jei vaikas netaisyklingai taria garsus sakydamas savo vardą, reikia įsitikinti, ar kituose žodžiuose visus garsus taria taisyklingai. Jei pasitaiko nuolatinių tarimo klaidų, kaskart vaiko taisyti nereikėtų – tai logopedo darbas. Tačiau jei vaikas, sakydamas kitus žodžius, taria garsus taisyklingai, o tik iškraipo vardo tarimą, galima koreguoti ir prašyti, kad pakartotų aiškiai.
Visada į vaiką reikėtų kreiptis visu vardu ir skatinti jį sakyti visą vardą, o ne trumpinį. Nes išmokus tarti vardo trumpinį (pvz., vietoje Bernardas – Benas), po kurio laiko vis tiek mokysite vaiką tarti nesutrumpintą vardą. Tam, kad nereikėtų du kartus mokyti to paties vardo, iš karto mokykite sakyti visą vardą.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
