Kodėl išdygo ne „pagal tvarką“? Ką daryti, jei vos prasikalę ėmė ir sugedo? Šūsnį Jūsų klausimų apie vaikų dantukus perdavėme gydytojai odontologei Rasai Leončikaitei.
Sakoma, kad čiulptukas kenkia sąkandžiui. O ilgas žindymas krūtimi?
Gražiai, sveikai vaikučio šypsenai, normaliam žandikaulių vystymuisi, teisingai būsimų dantukų padėčiai pieniniame ir nuolatiniame sąkandyje labai didelės reikšmės turi kūdikio maitinimas nuo pat pirmos dienos.
Nustatyta, kad žįsdamas krūtį kūdikis naudoja 20-60 kartų didesnę raumenų jėgą pienui ištraukti nei čiulpdamas buteliuko žinduką. Ši didesnė naudojama jėga stimuliuoja lūpų, veido raumenų, kaulų vystymąsi, užtikrina normalią liežuvio funkciją, viršutinio ir apatinio žandikaulių augimą. Maitinant iš buteliuko, pienas bėga daug lengviau ir greičiau.
Kūdikiai greitai prisitaiko ir išmoksta neteisingų čiulpimo, rijimo judesių. Maitinant iš buteliuko per silpnai dirba veido raumenys, dėl to gali užaugti per maži žandikauliai, per siauras veidas. Neteisinga liežuvio padėtis tampa įpročiu, o tai vėliau gali lemti šveplavimą.
O kodėl dantims kenkia čiulptukas?
Čiulptukas dantukams nepakenks, jei burnytėje bus retkarčiais ir neilgai. Nuolat čiulpdamas čiulptuką, vaikutis per daug įtempia veido raumenis, dažnai dar ir netaisyklingoje padėtyje. Priekinė viršutinio žandikaulio dalis stumiama į priekį, dėl to pakinta viršutinio ir apatinio žandikaulio santykis vienas kito atžvilgiu ir susidaro atviras sąkandis (kai sukandus dantis yra tarpas tarp viršutinių ir apatinių dantų). Pieninio sąkandžio metais čiulpimas turi ne tokios didelės įtakos. Deja, jei šis įprotis išlieka ir pradėjus dygti nuolatiniams dantims, labai tikėtina, kad išsivystys netaisyklingas sąkandis, ir be ortodonto pagalbos neapsieisite.
Ar gali kūdikis gimti su dantukais?
Dantų dygimas yra fiziologinis reiškinys, kuriam būdingas tolygus pavienių simetriškų dantų prasikalimas, lemiamas genetinių ir aplinkos veiksnių. Paprastai kūdikiai gimsta be dantų. Iš 2000-3500 naujagimių vienas gimsta su prasikalusiais dantimis. Dažniausiai tai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai. Šie dantys yra silpni, pilkšvi, su beprasidedančiu kariesu kaklelio srityje. Tokio ankstyvo dantų prasikalimo priežastys nežinomos, nors kūdikiams, gimusiems su dantimis, vėliau gali būti diagnozuojama veido kaulų ir kietųjų danties audinių nesubrendimas. Dažniausiai tai virškomplektiniai dantys, bet tiksliai galima nustatyti tik rentgeno nuotrauka. Kūdikiui tokius dantis skauda, jie susikandžioja lūpas, liežuvį, trukdo žysti, ir dažniausiai juos tenka pašalinti. Labai ankstyvą visų dantų dygimą gali lemti hormonų sutrikimo ligos.
Priminkite mamoms „teisingą“ dantukų dygimo schemą.
Pieninių dantų užuomazgos susidaro dar iki gimimo ir apie 4,5-6 mėn. apatiniame žandikaulyje pradeda kaltis pirmieji dantukai. Iš pradžių matyti kietoki iškilimai, kurių dydis ir forma atitinka būsimų pieninių dantų vainikus. Pirmieji pasirodo apatinių, vėliau – dviejų viršutinių centrinių kandžių kandamieji kraštai. Po to apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje prasikala šoniniai kandžiai. Antrųjų gyvenimo metų pradžioje vaikai turi 8 dantis. Po nedidelės pertraukos, 12-16 mėn. pasirodo pirmieji pieniniai krūminiai dantys, 16-20 mėn. – iltiniai, o 20-30 mėn. – antrieji pieniniai krūminiai dantys.
Dantys gali pradėti dygti jau 1,5-2 mėn., arba nepasirodyti iki 1,5 metų, bet daugeliu atveju tai yra normalu ir nesukelia vėliau jokių problemų.
Kartais dantys dygsta ne pagal nurodytą schemą. Dažniausiai, ypač jei tai pieninių dantukų sąkandis, dėl to nerimauti nereiktų, nes tai nesukelia kliūčių vystytis normaliam kramtymui, kalbėjimui. Retais atvejais laiku neišdygsta vienas ar keli dantys, jei nesusiformavo jo užuomazga. Tada toks dantis visai nepasirodys burnytėje.
Dantukų dygimo schema
| DANTYS | VIRŠUTINIAI | APATINIAI |
| Centriniai kandžiai | 6-10 mėn. | 4-7 mėn. |
| Šoniniai kandžiai | 8-13 mėn. | 6-10 mėn. |
| Iltiniai dantys | 16-24 mėn. | 16-24 mėn. |
| Pirmieji krūminiai | 12-18 mėn. | 12-18 mėn. |
| Antrieji krūminiai | 20-30 mėn. | 20-30 mėn. |
Ar reikia nerimauti, jei ilgai nepasirodo dantukai?
Iki 3 metų dauguma vaikų ir jų tėvelių jau džiaugiasi visais dvidešimčia pieninių dantukų. Rečiau paskutiniai pieniniai dantukai pasirodo apie 4-5 metus. Jei nė vienas pieninis dantis nepasirodo iki 1 metų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Vėlai pieniniai dantys pradeda dygti vaikams, sergantiems rachitu, ūmiomis infekcinėmis ligomis, esant medžiagų apykaitos sutrikimams, chromosomų anomalijoms, pvz., dauno ligai.
Kaip palengvinti vaikučiui dantų dygimą?
Kartais tėveliai gali nežinoti, nepastebėti, kad kalasi dantukai, tiesiog vaikutis tampa irzlus, ypač naktį, šiek tiek pakyla temperatūra, gali viduriuoti.
Tai gali būti pirmieji dantų dygimo ženklai. Tokie simptomai atsiranda likus 3-5 dienoms iki dygimo, ir dingsta vos dantukas pasirodo burnytėje.
Kartais šie požymiai supainiojami su prasidėjusia infekcine liga. Atskirti padeda tai, kad burnytėje prieš dygimą matyti balkšvi kalneliai būsimų dantukų vietoje, o dantenos paburkusios, raudonos ar net melsvos.
Masažuojant, šaldant tas vietas vaikutis rimsta. Be to, padidėja seilėtekis, kūdikis nuolat kiša ką nors į burną, kramto. Orientuotis padeda ir laikas, kada dantukai turi dygti. Jei temperatūra aukšta (38 laipsnių ir daugiau), yra stiprus viduriavimas ar sloga, būklė blogėja, visada geriau pasitarti su pediatru.
Dantų dygimą palengvina dantenų masažas, vėsinimas, todėl galite pamasažuoti švariu pirštu. Vėsi ramunėlių arbata be cukraus irgi dezinfekuos burnytę. Duokite vaikučiui kramtyti guminius kramtukus. Galima įsigyti specialių žiedų kramtymui, kurios patogu paimti į ranką, be to, jie užpildyti skysčiu, todėl galima atšaldyti. Paprastas būdas – duoti kramtyti sudrėkintą švarų audeklą ar rankšluostį.
Kartais skausmą sumažinti gali padėti specialūs vietiškai veikiantys geliai, nuskausminantys gleivinę. Deja, jie veikia neilgai, o jautriems vaikams gali sukelti alergiją. Geliai sukelia nutirpimą, o tai vaikučiams dažnai būna nemalonu.
Kadangi dygstant dantims padidėja seilėtekis, gali sutrūkinėti lūpų, skruostų oda. Rekomenduočiau juos tepti švelniu vaikišku kremu. Sunkesniais atvejais, ypač nakčiai, bendriems simptomams ir skausmui malšinti, atsižvelgiant į vaiko amžių ir svorį, galima skirti nuskausminamųjų vaistų (pasitarus su vaiko gydytoju).
Kad ir kaip vargintų Jūsų vaikutį ir Jus dygstantys dantys, žinokite, kad ateis diena, kai visi 20 pieninių dantukų galų gale išdygs.
Kodėl sugenda, sutrupa pieniniai dantukai?
Dantys pradeda gesti, kai ant jų kaupiasi apnašos. Vaikučiams, ilgai maitintiems krūtimi ar iš buteliuko, maitintiems naktimis, nevalant dantų dažniausiai pažeidžiami priekiniai dantys. Kenksmingai veikia čiulptukai, suvilgyti medumi, cukrumi, įvairių saldintų arbatų, pieno gėrimas naktį.
Ypač ankstyvas kariozinis pažeidimas, apimantis viršutinio žandikaulio priekinius dantis, vadinamas „buteliuko kariesu“ arba „buteliuko sindromu“. Rečiau pažeidžiami pirmi krūminiai dantys. Apatinio žandikaulio kandžiai dažniausiai lieka nepaliesti. Jei produktais, kuriuose gausu angliavandenių, maitinama prieš miegą ir po to dantys nenuvalomi, tai maiste esantis cukrus maitina vaiko burnos mikrobus. Mikrobai gamina rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį. Be to, miegant burnoje seilių yra nedaug, jos negali apiplauti dantų paviršiaus ir nukenksminti susidariusių rūgščių. „Buteliuko kariesas“ vystosi labai greitai. Prasidėjęs lūpiniame dantų paviršiuje jis greitai apjuosia visą dantį kaklelio srityje. Iš pradžių atsiranda baltos matinės emalio dėmės, rodančios emalio demineralizaciją. Jei blogi mitybos ir higienos įpročiai tęsiasi, baltos dėmės tampa rusvomis, rudomis, susidaro kariozinės ertmės. Kariesui visiškai apjuosus dantį kaklelio srityje, šis lūžta ir lieka tik šaknis.
Ar dantų sveikata priklauso tik nuo burnos higienos?
Yra labai didelis ryšys tarp viso vaiko organizmo sveikatos ir jo dantų būklės.
Dar nėštumo metu formuojasi dantų užuomazgos. Jei tuo metu būsimoji mamytė serga sunkiomis infekcinėmis ar kitokiomis ligomis, tai gali turėti įtakos nepilnaverčiam danties audiniui susidaryti. Jeigu mažylis susirgo kokia nors infekcine liga arba dėl kitos priežasties jam laikėsi aukšta temperatūra, dėl to sutrinka kalcio ir fosforo apykaita, ir tai gali turėti neigiamos įtakos dantims, ypač nuolatiniams, kurie yra žandikauliuose tik užuomazgų stadijoje. Tėveliai turėtų žinoti, kad tais atvejais vaikučių dantys gali būti lengviau pažeidžiami karieso.
Kaip prižiūrėti pirmuosius prasikalusius dantukus?
Pieniniai dantukai labai svarbūs todėl, kad vaikutis galėtų gerai maitintis. Be to, jie lemia normalų žandikaulio augimą, veido kaulų, raumenų vystymąsi, padeda taisyklingai kalbėti ir užlaiko vietą nuolatiniams dantims. Puiku, jei teisingus dantų priežiūros įgūdžius formuojame dar neprasikalus dantukams. Reikėtų pradėti nuo burnos ertmės valymo. Drėgna marle ar švariu audeklu du kartus per dieną, ryte ir vakare, švelniai perbraukite viršutines ir apatines vaikučio dantenas.
Idealu, jei Jums pavyktų tai padaryti po kiekvieno maitinimo. Audeklu galima valyti ir išdygusius pirmus priekinius dantis, kol jų paviršius lygus. Kai išdygsta pirmi krūminiai dantys (maždaug 1-1,5 metų), būtina pradėti valyti minkštu vaikišku šepetėliu, nes tik šepetėlis pašalina apnašas iš sudėtingos vagelių sistemos. Mama ar tėtis valydami savo vaikeliui dantis gali jį paguldyti ar pasodinti priešais, kaip patogiau, bet labai svarbu, kad tėveliai jiems valytų dantis ir kad tie dantys būtų švarūs. Kad ir kokie protingi pagal savo amžių jūsų sūnus ar dukra būtų, patys gerai išvalyti savo dantų jie nesugeba iki 7-8 metų.
Iš pradžių nebūtina ir nerekomenduotina naudoti jokios dantų pastos, nes pastos skonis, putojimas gali būti nemalonus kūdikiui, be to, jis gali praryti nemažą pastos dalį. Šio metu rinkoje yra didelė vaikiškų dantų pastų pasiūla ir pastą galima pasirinkti pagal vaiko amžių. Dantų šepetėlio dydis turi atitikti vaiko amžių ir rankos dydį. Vaikams rekomenduojama naudoti šepetėlius minkštais šereliais.
Dantis vaikams turi valyti tėveliai, tačiau ir vaikas turi pratintis, jog dantims reikia priežiūros. Leiskite vaikui palaikyti dantų šepetėlį rankoje, įsidėti į burną, bandyti valytis dantis, nepulkite iš karto mokyti taisyklingos dantų valymo technikos. Norint, kad vaikas nesipriešintų dantų valymui ir priimtų kaip savaime suprantamą dalyką, mama ir tėtis turi būti pavyzdžiu, kurį vaikas stebės ir imituos.
Pirmas vizitas pas odontologą turėtų būti profilaktinis tik išdygus pirmam dantukui. Šio vizito metu tėveliai dar kartą supažindinami su burnos priežiūros taisyklėmis, teisingos mitybos principais.
Kad vaikučiai nebijotų odontologų, siūlau tėveliams einant gydytis dantų, pasiimti juos kartu. Taip vaikai pratinsis prie aplinkos, gydytojų, garsų.
„Mamos žurnalas“
