Ar nerimauti, jei dantukai ilgai nepasirodo

Dantukų dygimas – nemenkas iššūkis šeimai, nes kūdikis pasidaro irzlesnis, blogiau valgo, prasčiau miega. Tik nedidelė dalelė kūdikių nė kiek nesureaguoja į dykstančius dantis.

Konsultuoja Kauno kolegijos lektorė, burnos higienistė Rita Juchnevičienė.

Dantukų dygimo schema

Pieninių dantų užuomazgos susidaro dar iki gimimo. Apie 4,5–6 mėn. apatiniame žandikaulyje pradeda kaltis pirmieji dantukai. Iš pradžių matyti kietoki iškilimai, kurių dydis ir forma atitinka būsimų pieninių dantų vainikus. Pirmieji pasirodo apatinių, vėliau – dviejų viršutinių centrinių kandžių kandamieji kraštai. Po to apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje prasikala šoniniai kandžiai. Antrųjų gyvenimo metų pradžioje vaikai turi 8 dantis. Po nedidelės pertraukos, 12–16 mėn. pasirodo pirmieji pieniniai krūminiai dantys, 16–20 mėn. – iltiniai, o 20–30 mėn. – antrieji pieniniai krūminiai dantys.

Dantys gali pradėti dygti jau 1,5–2 mėn. arba nepasirodyti iki 1,5 metų, bet daugeliu atveju tai yra normalu ir vėliau nesukelia jokių problemų.

Kartais dantys dygsta ne pagal nurodytą schemą. Dažniausiai, ypač jei tai pieninių dantukų sąkandis, dėl to nerimauti nereikėtų, nes tai nesukelia kliūčių vystytis normaliam kramtymui, kalbėjimui. Retais atvejais laiku neišdygsta vienas ar keli dantys, jei nesusiformavo jo užuomazga. Tada toks dantis visai nepasirodys burnytėje.

Apie artėjantį dantų dygimą galite spręsti iš padidėjusio seilėtekio, kūdikis dažniau nei paprastai kiša į burną pirštus ir įvairius daiktus. Pasižiūrėję į burnytę, galite pamatyti dantenose iškilimą ar net pabalimą, jei dantis jau netoli.

Ar nerimauti, jei dantukai ilgai nepasirodo

Iki 3 metų dauguma vaikų ir jų tėvelių jau džiaugiasi visais dvidešimčia pieninių dantukų. Rečiau paskutiniai pieniniai dantukai pasirodo apie 4–5 metus. Jei nė vienas pieninis dantis nepasirodo iki 1 metų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Vėlai pieniniai dantys pradeda dygti vaikams, sergantiems rachitu, ūmiomis infekcinėmis ligomis, esant medžiagų apykaitos sutrikimams, chromosomų anomalijoms.

Ar negalavimas dėl dantų?

Kartais tėveliai gali nežinoti, nepastebėti, kad kalasi dantukai, tiesiog vaikutis tampa irzlus, ypač naktį, šiek tiek pakyla temperatūra. Tai gali būti pirmieji dantų dygimo ženklai. Tokie simptomai atsiranda likus 3–5 dienoms iki dygimo ir dingsta vos dantukas pasirodo burnytėje.Kartais šie požymiai supainiojami su prasidėjusia infekcine liga. Atskirti padeda tai, kad burnytėje prieš dygimą matyti balkšvi kalneliai būsimų dantukų vietoje, o dantenos paburkusios, raudonos ar net melsvos.

Masažuojant, šaldant tas vietas vaikutis rimsta. Be to, padidėja seilėtekis, kūdikis nuolat kiša ką nors į burną, kramto.

Orientuotis padeda ir laikas, kada dantukai turi dygti.Jei temperatūra aukšta (38°C ir daugiau), yra stiprus viduriavimas ar sloga, būklė blogėja, visada geriau pasitarti su gydytoju.

Jeigu temperatūra nėra labai aukšta ir laikosi trumpai, tada galima susieti su dantukų dygimu, bet jei temperatūra aukšta ir laikosi kelias dienas, tai ne dėl dantų.

Dažniausiai dantų dygimas nesukelia sisteminių sutrikimų, kaip kad mamos mano: gausaus viduriavimo, vėmimo.

Viduriavimą gali sukelti stresas, jei kūdikis netyčia įsikando, jam suskaudo. Arba jeigu prisikišo į burną nešvarumų (o juk dygstant dantukams kūdikiai viską iš eilės kiša į burną).

Pats dygimas neturi sukelti viduriavimo.Temperatūra „dėl dantų“ gali laikytis tol, kol pradėjęs lįsti iš dantenų dantukas visiškai išlenda.Dantims dygstant skausmas nėra toks stiprus, kad būtų gydomas vaistais nuo skausmo.

Kiekvienas vaistas turi pašalinį, nepageidautiną poveikį. Tik sunkesniais atvejais, ypač nakčiai, bendriems simptomams ir skausmui malšinti, atsižvelgiant į vaiko amžių ir svorį, galima skirti nuskausminamųjų vaistų (pasitarus su vaiko gydytoju).

Kaip palengvinti dantų dygimą

Dantų dygimą lengvina dantenų masažas, vėsinimas, todėl galite pamasažuoti švariu pirštu. Duokite vaikučiui kramtyti guminių kramtukų. Galima įsigyti specialių žiedų kramtymui, kuriuos patogu paimti į ranką, be to, jie užpildyti skysčiu, todėl galima atšaldyti. Liaudiškas būdas – duoti kramtyti sudrėkintą švarų audeklą ar rankšluostį. Tačiau nieko negalima daryti prieš kūdikio valią, jeigu jam nepatinka. Jeigu kūdikis priima pagalbą kramtukais, mielai pats kiša juos į burną, jaučia palengvėjimą nuo vėsumos, tada labai gerai. Tačiau jei kūdikis nenori, atstumia, tada nekiškite per prievartą.

Diskomfortas dygstant dantims burnoje ir taip didžiulis, jo didinti negalima.Puikiai veikia ir tam skirti geliai, kuriais reikia tepti skausmingas dantenas. Tik reikia gelį naudoti teisingai. Tepamą vietelę reikia pirmiausia nusausinti ant piršto užvyniota popierine servetėle. Kitoje rankoje turėkite ausų krapštuką, suvilgytą geliu, ir kelias sekundes palaikykite jį ant sausų dantenų.

Gleivinė turi „pagauti“ gelį, kad jis rezorbuotųsi. Gerai užteptas gelis ne tik susigeria, bet ir apdengia dantenas nematomu apvalkalėliu, saugančiu nuo infekcijų.

Kadangi dygstant dantims padidėja seilėtekis, gali sutrūkinėti lūpų, skruostų oda. Rekomenduojama juos tepti švelniu vaikišku kremu.

Kad ir kaip vargintų dygstantys dantys, žinokite, kad ateis diena, kai visi 20 pieninių dantukų galų gale išdygs.

„Mamos žurnalas“