Skaudžiai dygsta dantys? Tuomet šis tekstas jums. Ką išgyvena kūdikis, kai jam kalasi dantukai, supras tik tas tėtis ar mama, kuriam jau suaugusiam kalėsi protiniai dantys. Išburkusios dantenos, seilėtekis, skausmas – nenuostabu, kad dėl vieno dantuko kartais kelias naktis nemiega visa šeima.
Apie skausmingą dantų dygimą kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Dantų dygimo požymiai
Dantuko dygimo („prasikalimo“) vietoje gali patinti, parausti dantenos. Po kiekvienam kūdikiui individualaus laiko patinimo, paraudimo vietoje pasirodo baltas danties kraštelis. Jis laipsniškai didėja, dantukas „išlenda“ ir auga. Dantukui išlindus dantenų patinimas, paraudimas išnyksta. Neretai išdygę dantukai atrandami atsitiktinai, pvz., žindant kūdikis skausmingiau sukanda spenelį arba duodant košę šaukšteliu į kažką tai užkliūvama, o kitos mamos sako, kad „barkšteli“.
Seilėtekis
Kai tik kūdikis pradeda seilėtis, mamos sako – kalasi dantys. Tai ne visada tiesa. Kūdikis seilėjasi ne dėl to, kad ruošiasi dygti dantukai, o dėl to, kad jis nesugeba seilių praryti. Kita vertus, gamtos taip surėdyta, kad kūdikiui augan atsirastų daugiau seilių, nes mažylio burna – vienas iš aplinkos tyrimo instrumentų. Visos mamos turi būti pastebėjusios, kad mažyliai viską, kas pakliūva po ranka kiša į burną. Kišami daiktai niekada nebuvo, nėra ir nebus idealiai švarūs (to ir nereikia). Seilių paskirtis – iš burnos išplauti nešvarumus.
Liga ar ne liga
Mūsų močiutės sugeba dantų dygimą susieti su pačiais įvairiausiais kūdikio elgesio pokyčiais, ligomis ir šias savo mintis įteigti jaunoms mamoms, ypač jei jos kartu gyvena su močiute… Taip iš lūpų į lūpas sklinda legendos apie dantų dygimą…
Jeigu dantukai žinotų, kiek įvairiausių nemalonumų ir ligų jiems yra priskiriama… Dažniausiai dantų dygimui klaidingai yra priskiriamas karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, ausų, pilvo skausmai, miego sutrikimai, kartais net šlapimo takų infekcija. Atsiminkite – dantų dygimas yra normalus procesas, nesukeliantis jokios ligos.
Tokie požymiai, kaip dirglumas, neramumas, irzlumas, sumažėjęs apetitas, pablogėjęs miegas, dažnesnis tuštinimasis (tai nėra vertinama kaip viduriavimas) gali tęstis tol, kol dantukas neišlindęs iš dantenų. Iki tol jos yra paburkusios, skausmingos, niežtinčios. Dėl niežėjimo mažyliai ima intensyviau kišti į burną kietus daiktus ir jais trinti dantenas. Kiekvienas dantukas išlenda per skirtingą laiko tarpą, tačiau pastebėta, kad tai įvyksta per savaitę nuo dantuko dalies pasirodymo iš dantenų.
Temperatūra
Kai kuriems mažyliams besikalant dantims keliomis dalimis gali padidėti temperatūra – pakilti iki 37,2-37,5°C. Tokia temperatūra nesutrikdo kūdikio būklės, jokiais vaistais gydyti nereikia. Jeigu temperatūra pakilo daugiau, dera ieškoti kitos jos pakilimo priežasties – ūmios ligos. Dantukų dygimas nėra priežastis susirgti kokia nors liga. Jų dygimas taip pat neapsaugo nuo galimybės susirgti ūmia liga, kurios vienas iš požymių – didesnis temperatūros pakilimas.
Temperatūra „dėl dantų“ gali laikytis tol, kol pradėjęs lįsti iš dantenų dantukas visiškai išlenda. Dantims dygstant skausmas nėra toks stiprus, kad būtų gydomas vaistais nuo skausmo. Kiekvienas vaistas turi pašalinį, nepageidautiną poveikį.
Krūminiai dantys
Pirmaisiais gyvenimo metais gali išdygti iki 8 dantukų. Antraisiais gyvenimo metais išauga dar 8 dantukai, taigi – ir krūminiai. Antramečiai mažiau reaguoja į dantų dygimą nei kūdikiai. Jiems gali pasireikšti tie patys požymiai, kaip ir kūdikiams.
Kaip palengvinti
Kūdikių gyvenimas dygstant dantims nesutrinka taip, kad reikėtų jiems jį lengvinti… Prieš valgydinant, užmiegant galima patepti dantenas specialiu geliu –nujautrinančiais vaistais. Gelis veikia tol, kol jį nuplauna seilės. Būtina neužmiršti, kad visi mažyliai nemėgsta jokių procedūrų jų burnoje. Veiksmai burnoje, t.y. bandymai sutepti dantenas mažyliams varo siaubą ir baimę, ypač kai per uoli mamytė ar močiutė dažnai žiodo ir atlieka svetimoje burnoje „reviziją-inventorizaciją“. Vien jau nuo manipuliacijų burnoje mažylis gali tapti irzlesnis, sumažėti jo apetitas, sutrikti miegas. Todėl geliu tepkite atsargiai, švelniai.
Apetitas ir kiti dalykai
Dygstant dantims gali sumažėti apetitas. Jo sumažėjimas gali užtrukti tiek laiko, per kiek išlenda dantukas ir praeina dantenų paburkimas.
Kelias dienas gali padažnėti tuštinimasis, pvz., jei kūdikis pasituštindavo kartą per parą, jis gali pasituštinti 2-3 kartus skystesnėmis išmatomis.
Tai nėra suprantama kaip viduriavimas. Kūdikio valgiaraščio nereikia keisti, nereikia ir niekuo gydyti.
Tai gali užtrukti, kol visiškai išlįs dantukas. Kai skausmingai dygsta dantys, vaikučiui duokite skysto maisto, nes jo nereikia kramtyti.
Nuo ko priklauso skausmas
Nors močiutės sako, kad „jei tėčiui sunkiai kalėsi dantys, tai sunkiai kalsis ir sūnui“, kol kad nėra nustatyta tokios priklausomybės. „Didžiausi vargai“ dygstant dantims dažniausiai yra tėvų perdėtas įvykio sureikšminimas, bandymas musę paversti drambliu… Kaip – nepastebimai ar su mažais kūdikio ar mažo vaiko būklės sutrikimais – išdygs dantys, nepriklauso nuo kalcio trūkumo ir pertekliaus.
Tokių jutimų, kuriuos suaugusieji supranta kaip kančią, dygstant kūdikio dantims nepasitaiko.
Kūdikių ir vaikų skausmo stiprumo jutimas nustatomas vadovaujantis jų veido mimika. Kol kas nepavyko aptikti jokio mokslinės publikacijos, kuri teigtų, kad dygstant dantims kūdikiai ir vaiko išgyvena stiprų skausmą. Jutimai dygstant dantims nepriklauso nuo kūdikio maitinimo būdo.
Kodėl vėluoja
Mamos nuogąstauja, kad kaimynų vaikams dantys prasikala anksti, o saviškis dantukų vis neturi. Ką reikia daryti? Kiekvieno vaiko dantų dygimo tempas skirtingas. Pasiklauskite savo tėvų, kaip greitai Jums dygo dantys. Dantų dygimo tempui turi įtakos ir paveldėjimas. Vienos ir tos pačios šeimos vaikams dantų dygimo tempas gali būti skirtingas.
„Mamos žurnalas“
Comments 1