Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Kai dygsta dantys, mažyliai pasidaro pikti, nekantrūs, nemiega, karščiuoja… Ar galima tuo metu jiems padėti? Konsultuoja odontologė Ieva Venckė.
Ar dantukų dygimo metu padėtų raminančios arbatos ar mikstūros?
Vaikas piktas ir irzlus gali pasidaryti 2–3 mėnesius iki pasirodant pirmajam dantukui. Jis jau nulaiko rankytėje daiktus, kuriuos kiša į burną ir graužia. Mama galėtų vis pamasažuoti dantenas, kad ne taip maustų.
Dantenų tepaliukai rekomenduojami tik prieš pat pasirodant dantukui, kai žandikaulio kaulas ir dantenos būna sustorėjusios. Mat tepalai ar gelis neprasiskverbia labai giliai, jie veikia tik vietiškai, tad veiksmingiausi pačiu dantuko prasikalimo momentu.
Jei vaikas labai neramus, galima duoti raminančių melisos, mėtų, ramunėlių, pankolio pagrindu pagamintų arbatėlių ar lašiukų. Panašios priemonės rekomenduojamos ir esant pilvuko diegliams. Augaliniai preparatai vaikui tikrai nepakenks, o mamai psichologiškai bus ramiau, kad bent kažkuo padėjo vaikeliui. Svarbu tik į raminančias arbatėles nepridėti medaus ar cukraus – kelių mėnesių vaikui saldinti gėrimų nereikia. Kad neprasidėtų dantų ėduonis.
Kai vaikelis labai neramus, galima dažniau pasiūlyti krūtį.
„Ekologinėms“ mamoms, kurios vengia cheminių vaistų, galima pasiūlyti alternatyvą – dantenų tepaliuką, kurį gamybinėse vaistinėse mūsų farmacininkai pagamina pagal receptą. Jis susideda iš dviejų sudėtinių dalių: alyvuogių aliejaus ir lidokaino. Toks tepaliukas sumažina dantenų jautrumą ir yra visiškai saugus, jei naudojamas pagal paskirtį, dantenos gali būti tepamos ir 5–6 kartus per parą.
Ar blogai, jei pieniniai dantys dygsta ne pagal įprastą schemą? Kokių gali būti neigiamų pasekmių būsimam sąkandžiui, dantų tvirtumui?
Labai dažnai pieniniai dantukai dygsta ne pagal schemą. Dažniau negu nuolatiniai, ir čia tikrai nėra nieko blogo. Dėl pieninių dantų sąkandžio būna kur kas mažiau problemų negu dėl nuolatinių. Pradėjus dygti nuolatiniams, reikia stebėti, ar jie dygsta simetriškai. O pieninukai gali dygti supainioję savo eilės tvarką.
Pieniniams dantims ortodontinis gydymas neskiriamas. Tiesa, australai yra sukūrę ankstyviausią, 3–5 metų vaikams skirtą prietaisą „treinerį“, kuris skatina kvėpuoti per nosį, nurodo tinkamą liežuvio padėtį burnoje ryjant seiles. Lietuvoje tokie prietaisai netapo populiarūs, nes juos labai sunku pritaikyti – vaikas tiesiog per mažas, kad su juo pavyktų susitarti nešioti tokį ortodontinį prietaisą. Nors jis galėtų būti net kaip čiulptuko pakaitalas. Sąkandžio problemos pradedamos koreguoti, kai pasirodo pirmieji nuolatiniai dantukai – nuo 6–7 metų.
Liaudyje nuo seno sakoma, kad jei vėliau dygsta, dantys bus tvirtesni. Tai logiška, nes jei pirmieji dantukai išdygsta ne 4–5 mėnesių, o 10–12, jie gauna mažiau naktinių maitinimų, vyresniam vaikui dantukus lengviau išvalyti. Todėl tas mamas, kurios sielojasi, kad vis dar nėra dantukų, nuraminsiu: ateis laikas, ir dantukai išdygs. Sunerimti reikėtų, jei dvejų metų vaikas dar neturi nė vieno dantuko.
Ar dantų dygimo laikas susijęs su tuo, kaip vaikas maitinamas? Ar tiesa, kad „mišininiai“ vaikai dantų susilaukia vėliau?
Tokių tyrimų, kaip skiriasi natūraliai ir mišiniais maitinamų kūdikių dantų dygimo laikas, man neteko skaityti. Ankstyvesnį ar vėlyvesnį dygimą gali lemti tam tikros ligos: pavyzdžiui, persirgus tymais ar turint auglį žandikauliuose dantukai gali dygti anksčiau, o neišnešiotukams, mažo svorio gimusiems kūdikiams, turintiems rachito požymių dantukų dygimas paprastai vėluoja.
Ar galima pakenkti būsimiems dantims, jei vaikas smarkiai susitrenkė dantenas?
Kol dantukai dar nėra nė kiek prasikalę, turbūt sutrenkimas neturės didesnių pasekmių. Juk būsimus dantis saugo lūpos, dantenos, o pats dantukas dar glūdi giliai pasislėpęs. Žinoma, tuo metu, kai vaikas išmoksta atsistoti ar pradeda savarankiškai vaikščioti, jis dažnai griūna ir susitrenkia. Jei dantukas jau nors kiek išdygęs, ir vaikas susitrenkė, – tada yra rizika, kad jis gali įsimušti giliau, tokiu atveju gali pradėti ir dygti kiek vėliau. Nuo smūgio dantukas gali pasistumti į šoną, pakeisti kryptį. Jis gali išaugti kiek kreivesnis. Pravartu būtų tokios traumos atveju pasirodyti vaikų odontologui.
Ar veiksmingi kramtukai, ar jie padeda dantų dygimo laiku?
Tuo metu, kai vaikas viską kiša į burnytę ir kaso dantenas, nėra didelio skirtumo, ką jis grauš: marliuką, morką, guminį žaisliuką ar specialų kramtuką. Nepastebėjome, kad vienos firmos kramtukas būtų geresnis už kitos firmos. Svarbu, kad vaikas saugiai galėtų pasikasyti dantenas.
Ar reikalinga kokia nors ypatinga burnos higiena, kai dygsta dantys? Tuo metu, kai vaikeliui labai teka seilės ir jis viską kiša į burną, reikėtų dažniau plauti žaisliukus, o burnytę valyti marliuku.
Paties danties dygimo metu burnos higiena turėtų būti labai švelni ir atsargi, nes paburkusios dantenos labiau linkusios pakraujuoti, jos jautrios. Geriausia burnytę ir jau išdygusius dantis valyti suvilgytu vandeniu marliuku su truputėliu pastos arba specialiu ypač švelniu šepetėliu. Tokie šepetėliai dar vadinami chirurginiais, nes jie rekomenduojami po danties šalinimo procedūrų, kai dantenos pažeistos, skausmingos. Dar galima panaudoti vadinamąjį vieno danties, vieno pluošto šepetėlį. Juo stenkitės nuvalyti tik išdygusį dantuką, nekliudydami paraudusių dantenų.
Kol išdygę tik kandžiai, patogiausia valyti drėgnu marliuku. Tada mamos geriau jaučia, ar nuvalė visą paviršių. Pasirodžius krūminiams dantukams, marliukas nebetinka, nes krūminiai turi vagelių, kurias galima išvalyti tik šepetėliu.
Nuo pat pirmųjų dantukų reikėtų naudoti pastą su fluoru. Pastebiu, kad šeimos vis dar mano, kad pasta su fluoru tinkama tik nuo trejų metų. Ne! Odontologų rūmai rekomenduoja pastą, turinčią mažiausiai – 500 ppm –fluoro, jau nuo pirmojo dantuko. Išimtis galėtų būti tik pajūrio gyventojai, kurie vartoja geriamąjį vandenį su didesniu fluoro kiekiu. Fluoro kiekis rašomas ant pastos pakuotės ir matuojamas matavimo vienetu ppm. Nuo 3 metų vaikeliui jau galima naudoti dantų pastas, kuriose yra 1000 ir daugiau ppm, ypač, jei yra ėduonies rizika.
Po kiekvieno valymo mama būtinai turėtų apžiūrėti, ar vaikutis gerai nuvalė paviršių, ar nėra minkštųjų apnašų. Nebijokite atversti vaiko lūpytę, pažiūrėti prieš šviesą. Praktika rodo, kad valydami vaikams dantis, tėvai vis dėlto nepakankamai pašalina minkštąsias apnašas. Kartais galvoja – kol išdygę tik keli dantys, jų visai nereikia valyti. Bet kai jau yra dantų, vaikas juk valgo angliavandenius – košes, duoną, javinukus, ir dantukams tikrai yra pavojus sugesti.
Išdygus dantukams, mama turėtų kontroliuoti ir vaikučio valgymų skaičių per parą. Dažnai vaikas visą dieną ką nors kramto – obuolį, sausainį, džiūvėsį, dar užsigeria sultimis. Burnoje nuolat yra maisto likučių, kurie sudaro palankias sąlygas daugintis ėduonies bakterijoms. Vaiko mitybos dažnumą reikėtų sureguliuoti panašiai kaip lopšelyje-darželyje, kur vaikas valgo 3 kartus per dieną, o tarp valgymų nesiūloma užkandžiauti.
Ar normalu, kad dantys gali dygti labai sunkiai, kilti aukšta temperatūra, vaikas gali jaustis labai blogai?
Visada patarčiau pasikonsultuoti su vaikų gydytoju, ar labai blogos vaiko savijautos priežastis tikrai dantų dygimas. Galbūt vaikui skauda ką kita. O jei temperatūra ir irzlumas susiję su dantukais, tai tikrai normalu.
Paprastai sunkiau būna tada, kai vienu metu dygsta keli dantukai, pavyzdžiui, visi 4 viršutiniai. Tada paburkęs didesnis dantenų plotas, ir tai sukelia vaikui nepatogumą. Tikrai būna ir tokių atvejų, kai vaikutis tampa irzlesnis net 2–3 mėnesius, iki kol pradeda dygti dantukas. Ir tai normalu.
„Mamos žurnalas“
