Vaikui bėga seilės? Gausus seilių tekėjimas iš burnos, šlapi žaislai ir drabužėliai, išbrinkusi smakro oda – tai vaizdas, kurį mačiusi beveik kiekviena mama. Dažniausiai jis siejamas su dantukų dygimu, bet ne visada.
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja
Seilės – tai normalus žmogaus organizmo fiziologinis skystis, reikalingas suvilgyti maistą, palengvinti maisto kramtymą ir slinkimą stemple skrandžio link. Seilės reikalingos burnos švarai ir higienai palaikyti. Seilėse yra kai kurių virškinimo fermentų – angliavandeniai, baltymai ir kai kurios kitos maisto medžiagos pradedamos virškinti jau burnoje. Seilėse yra ir gleivines apsaugančių medžiagų – antikūnų, fermentų ir kitų baktericidinių medžiagų.
Gausesnis seilėtekis vienais atvejais gali būti norma, o kitais – jau patologija.
Kodėl bėga seilės:
- Besiformuojančios seilių liaukos natūraliai išskiria daugiau seilių, tai dažnai sutampa ir su pirmųjų dantukų dygimu. Kai dygsta dantys, šiek tiek suaktyvėja ir seilių liaukų veikla – manoma, kad šiuo periodu seilės veikia antiuždegimiškai bei nuskausminamai.
- Seilės teka, kai vaiko burna nuolat pravira. Taip gali būti dėl liežuvio padidėjimo (makroglosijos), sergant įgimta hipotiroze, dėl veido ir žandikaulio raumenų silpnumo, dėl raidos sutrikimų, cerebrinio paralyžiaus ir kt.
- Per silpnas taktilinis jautrumas – jis būna, kuomet vaikas nejaučia burnoje susikupusių seilių, dėl to neaktyvinamas rijimo refleksas.
- Seilėtekis gali būti reakcija į maisto vaizdą, kvapus, čiulptuką, čiulpiamus pirštukus.
- Kai kurių vaistų šalutinis poveikis gali būti seilėtekis.
- Neurologinės raidos sutrikimas, rijimo sutrikimai, galvos, kaklo ir žandikaulio raumenų per didelis ar per mažas tonusas.
- Tai gali būti virusinės ar grybelinės burnos ertmės ligos požymis, todėl kai pagausėja seilių tekėjimas, apžiūrėkite burnytę, ieškokite paraudimų, pūslelių, balkšvų dėmelių, aftų. Seilėtekis yra polipų, padidėjusių adenoidų, lėtinės infekcinės ligos požymis.
Freepik.com
Vaikui bėga seilės? Labai svarbu amžius
Kalbant apie seilėtekį, labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Pagal amžių galima išskirti tokius seilėtekio periodus:
- 0–3 mėn. kūdikis seilėjasi mažai, kartais iš burnos išteka šiek tiek daugiau seilių paguldžius ant šono.
- 4–8 mėn. kūdikio seilių liaukos intensyviai vystosi, seilėtekis pagausėja, dažniausiai šiuo periodu išdygsta ir pirmieji dantukai, kūdikis kiša rankas, žaislus, įvairius daiktus į burną. Seilės padeda ir apvalyti burną nuo patekusių nešvarumų. Seilėtekiu kūdikis jau reaguoja ir į maisto vaizdą, kvapus.
- 9 –14 mėn. kūdikis jau daugiau būna statmenoje padėtyje, po truputį mokosi kontroliuoti seilių rijimą, seilėtekis turėtų būti mažiau išreikštas.
- 15–17 mėn. vaikas daug būna vertikalioje padėtyje, tokiame amžiuje vaikutis seiliotis jau neturėtų, tačiau kartais dar gali užmiršti nuryti seiles, ypač kai atlieka užduotis, reikalaujančias didesnio susikaupimo.
- 18–24 mėn. seilėtekio jau nebeturi būti nei lakstant, nei dirbant susikaupus, nei valgant, nei žiūrint filmukus arba jis turi būti minimalus.
Taigi normalus seilėtekis gali užtrukti daugiausiai iki dvejų metų, kartais nežymus išlieka iki ketverių. Kad drabužėliai po smakriuku nebūtų nuolat šlapi, vaikas gali nešioti seilinuką ne tik valgymo metu, bet ir visą dieną. Sušlapusį seilinuką pakeiskite sausu. Kad neišopėtų odelė, aplink lūpas bei smakrą tepkite riebiu kremu ar kūdikių aliejumi. Kruopščiai prižiūrėkite vaiko dantukus, burnos higiena mažina padidėjusį seilėtekį bei bakterijų dauginimąsi. Jei seilėtekis kelia nerimą, kreipkitės į šeimos gydytoją.
Pagrindinė priežastis – dantys
Nors seilėtekio priežasčių daug, beveik visos yra retos, išskyrus vieną – dantukų dygimą. Dantų dygimas gali sukelti gana gausų ir ilgai trunkantį seilėtekį, o kadangi kūdikiui dantys dygsta beveik be paliovos, tai visai normalu, kad mažiukas bus apsiseilėjęs visus metus. Seilėtekis pagausėja dar kur kas iki pasirodant pirmajam dantukui. Kiti dantų dygimo požymiai – išburkusios, patinusios, niežtinčios, pulsuojančios, skausmingos dantenos ir bendras nepatogumo jausmas, dėl kurio kūdikis tampa irzlus, blogai miega.
Dantenų skausmas lengvai „keliauja“ po žandikaulį, ausų zoną, todėl vaikutis gali liesti skaudamas vietas. Kadangi dantenas niežti, vaikas gali aktyviau kaišioti į burną pirštus, žaisliukus, dantenomis stipriai įsitverti suaugusiojo piršto ar kito kietesnio daikto. Tėvams kyla klausimas – kodėl dygstant pirmiesiems dantukams kūdikis taip kenčia, o kai vėliau kalasi krūminiai, šis procesas praeina lengviau? Krūminių dantų dygimas mažiau skausmingas, greitesnis nei priekinių ir neretai praeina nepastebėtai, nes vyresniame amžiuje vaikutis gauna daugiau kietesnio maisto, grauždamas kietesnius žaislus padeda krūminiams dantukams prasikalti į paviršių.
Pagalba, dygstant dantims, susideda iš 3 dalių:
Šaldymas. Atvėsinti sutinusias, skausmingas dantenas galima specialiais žiedais ar žaisliukais-kramtukais, užpildytais skysčiu, kuriuos pašaldę keletą minučių šaldytuve galite duoti vaikui kramtyti. Galima duoti atvėsintą šaldytuve marlės ar frotinio audeklo gabalėlį arba duoti pačiulpti mėtų, šaltmėčių, ramunėlių, medetkų nuoviru suvilgytą audinio skiautelę. Galima duoti kūdikiui vėsios daržovių tyrelės ar jogurto.
Masažavimas ir kramtymo skatinimas. Galima tiesiog duoti kūdikiui plastmasinį ar medinį šaukštelį, kurį kramtydamas, čiulpdamas, jis pats pasikasys dantenas.
Gaminami specialūs kramtukai su gintaru, jie nekenksmingi, švelnūs, malonaus skonio, turi šiek tiek dezinfekcinių savybių, todėl puikiai tinka dantų dygimo metu. Galite masažuoti vaikučiui dantenas tiesiog švariu pirštu arba užsidėję specialų silikoninį antpirštį.
Nuskausminimas. Skausmui sumažinti naudokite specialius gelius, kurie sumažina skausmą, – jų sudėtyje yra vietinių anestetikų, kurie sumažina karštį ir tinimą, mažina skausmą ir uždegiminę reakciją. Nors dantų geliai veikia trumpai, nes seilės natūraliai greitai juos nuplauna nuo dantenų, jie labai palengvina vaikučio savijautą, todėl rekomenduojami prieš miegą ar valgį.
