Netaisyklingas sąkandis gali privesti prie gerokai rimtesnių problemų ateityje ir nulemti sunkiai įveikiamus kompleksus bei nepasitikėjimą savimi. Tad kokie požymiai išduoda, kad vaikui gali būti reikalingas ortodontinis gydymas? Kokios pasekmės gresia laiku jo nepradėjus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako CLINIC | DPC gydytojas ortodontas Jonas Sutkus.
Pirmasis vizitas pas ortodontą – aštuonerių
Tai, kad ortodontinių anomalijų problema mūsų šalyje itin opi įrodo dar 2010 metais atliktas medicinos daktarės D. Baubinienės tyrimas. Jo metu buvo išsiaiškinta, kad ortodontinės anomalijos yra labai paplitusios tarp Lietuvos moksleivių: jos nustatytos 77 proc. 10–11 m. amžiaus ir 61,7 proc. 14–15 m. amžiaus moksleivių. Ortodontinis gydymas reikalingas beveik pusei (49,6 proc.) jaunesniojo amžiaus ir kas trečiam (34,1 proc.) vyresniojo amžiaus moksleiviui. Deja, situacija šiai dienai taip pat nėra pagerėjusi.
Kad šie skaičiai būtų gerokai mažesni, reikalingas atidesnis tėvų dėmesys vaikų dantų būklei. Pirmasis vizitas pas gydytoją ortodontą turėtų įvykti jau apie septintus – aštuntus vaiko gyvenimo metus. Kaip teigia J. Sutkus, anksti aptikus ortodontines anomalijas, jų gydymas bus gerokai lengvesnis.
„Pirmojo vaiko apsilankymo pas ortodontą metu būna vertinamas nuolatinių dantų užuomazgų skaičius, jų padėtis, dantų kaitos eiga, žandikaulių vystymasis, sąkandžio būklė, suplanuojamas reikalingas ortodontinis gydymas. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti ortodontines problemas, kai dar vyksta žandikaulių ir dantų augimas, gydymas būna lengvesnis, efektyvesnis, trumpesnis bei padeda išvengti sudėtingo ortodontinio gydymo ateityje“, – tvirtina J. Sutkus.
Netaisyklingą sąkandį gali nulemti ir kvėpavimas per burną
Specialistas teigia, kad vaikų dantų kreivumą ir netaisyklingą sąkandį gali lemti daug veiksnių. Vieni iš dažniausiai pasitaikančių – genetika, kvėpavimas per burną ar per ilgas čiulptuko naudojimas.
„Netaisyklingam sąkandžiui įtakos gali turėti genetika – jis gali būti paveldimas iš kartos į kartą. Jį nulemti gali ir tam tikri įpročiai: piršto čiulpimas, netaisyklinga liežuvio padėtis, per ilgas čiulptuko naudojimas. Normalų žandikaulių vystymąsi gali trikdyti ir kvėpavimas per burną. Netaisyklingo sąkandžio formavimąsi kartais nulemia ir per anksti iškritę ar pašalinti pieniniai dantys, dėl ko ima trūkti vietos nuolatiniams. Žinoma, pasitaiko ir įvairių traumų ar vėžinių susirgimų, kurie taip pat gali nulemti šiuos dalykus“, – pasakoja ortodontas.
Viskas gali prasidėti nuo paprasčiausio ėduonies
Gydytojas atskleidžia, kad net ir toks dalykas, kaip negydomas dantų ėduonis, gali sukelti vaikui ortodontines problemas, todėl nereikėtų ignoruoti net ir, atrodytų, nedidelių nusiskundimų.
„Ėduonis gali stipriai pažeisti danties audinius ar privesti iki visiško danties netekimo. Ėduoniui pažeidus pieninius dantis ar dėl šios priežasties juos pašalinus per anksti, erdvės žandikaulyje sumažėja ir nuolatiniams dantims neužtenka vietos išdygti. Ėduoniui stipriai pažeidus nuolatinius dantis sąkandis taip pat nukenčia – gretimi dantys migruoja iš savo vietos, o tie, kurie turėtų su netektu ar pažeistu dantimi kontaktuoti, išilgėja“, – sako specialistas.
Gydymo reikalingumą išduoda akivaizdūs dalykai
Kaip teigia gydytojas ortodontas, yra keletas požymių, kurie gali išduoti apie ortodontinio gydymo reikalingumą vaikui. Pasak jo, tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaikas susiduria su kramtymo sunkumais, per anksti praranda pieninius dantis ar šie pernelyg ilgai nepasikeičia į nuolatinius.
„Požymis, kurį tėvai pastebi pirmiausia, tai yra dantų susigrūdimas ar jų kreivumas. Taip pat aiškiai pastebimos ir sąkandžio problemos. Esant kryžminiam sąkandžiui, apatiniai dantys perdengia viršutinius. Kai sąkandis yra pernelyg gilus – priekiniai viršutiniai dantys uždengia didžiąją dalį apatinių priekinių dantų. Na, o jeigu sąkandis yra atviras, dantys nekontaktuoja tarpusavyje, pastebimas padidėjęs tarpas tarp viršutinių ir apatinių dantų juos visiškai sukandus. Ortodontinio gydymo reikalingumą gali išduoti ir kvėpavimas per burną, kalbos problemos, smilkininio apatinio žandikaulio skausmas ar traškesys bei veido asimetrija“, – tvirtina ortodontas.
Uždelstas gydymas priveda prie rimtų problemų
Gydytojo teigimu, nepradėjus taikyti ortodontinio gydymo dar vaikystėje gali laukti rimtos ir liūdnos pasekmės.
„Vaikystėje negydomos ortodontinės anomalijos gali padaryti tiek fizinę, tiek psichologinę žalą. Anksti neišgydyti fiziniai reiškiniai – dantų padėties anomalijos, netaisyklingas sąkandis gali lemti patologinį dantų dėvėjimąsi, periodonto audinių pažeidimus ar net smilkininio apatinio žandikaulio sąnario, galvos skausmus. Vėliau ortodontinis gydymas gali būti taikomas ir suaugusiesiems, tačiau jis dažnai tampa sunkesnis, ilgesnis, brangesnis, o visiška korekcija kartais būna net ir neįmanoma. Ką jau bekalbėti apie psichologinę žalą, kuri atsiranda dėl patyčių, turint ortodontinių anomalijų. Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi apskritai yra sunkiai įvertinami ir pataisomi“, – perspėja ortodontas.
Gydymas lengvesnis nei suaugusiųjų
Pasiteiravus J. Sutkaus, ar vaikams taikomas ortodontinis gydymas skiriasi nuo suaugusiųjų, šis teigia, kad vaikystėje jis būna gerokai paprastesnis.
„Vaikų amžiuje stebimas žandikaulių augimas lengvina tam tikrų ortodontinių anomalijų gydymą, leidžia naudoti paprastesnius, mažiau invazyvius ir pigesnius ortodontinius aparatus. Taip pat vaikų žandikauliai ir dantys yra lengviau paveikiami ortodontinių aparatų, todėl gydymas dažnai būna trumpesnis bei paprastesnis. Vyresniame amžiuje taip pat dažniau pasitaiko dantų ir periodonto audinių ligų, kurios turėtų būti adresuojamos pirmiau nei ortodontinis gydymas – net ir išgydytos ar stabilizuotos, šios ligos gali apsunkinti ortodontinį gydymą“, – tvirtina J. Sutkus.
Gydytojas ortodontas teigia, kad naudojami gydymo metodai priklauso nuo sąkandžio problemos, paciento ir tėvų motyvacijos, kooperacijos ir gali būti labai įvairūs.
„Pradedant nuo žalingų įpročių šalinimo, miofunkcinės terapijos, tęsiant išimamais ortodontiniais aparatais ir baigiant fiksuotais ortodontiniais aparatais. Dažnai aparatai ir metodai yra paprastesni lyginant su taikomais suaugusiems, tačiau yra situacijų, kurios reikalauja ir suaugusiųjų gydyme dominuojančių breketų ar kapų“, – apie gydymo metodus pasakoja specialistas.
Svarbiausia – tinkama priežiūra
Paskyrus ortodontinį gydymą – breketais ar išimamais aparatais – svarbu skirti ypatingą dėmesį taisyklingai jų priežiūrai. J. Sutkus teigia, kad dantis ir ortodontinius aparatus būtina valyti tris kartus per dieną. Ryte, po pietų ir vakare po valgio minkštu šepetuku ir pasta su fluoru turėtų būti kruopščiai nuvalomi visi dantų bei ortodontinio aparato paviršiai, nepaliekant apnašų likučių. Jis pabrėžia, kad papildomai dantų bei aparato valymui gali būti naudojami ir specialūs vieno danties šepetėliai, tarpdančių siūlai bei skalavimo skysčiai. Kai kuriuos išimamus aparatus reguliariai reikia mirkyti specialiame dezinfekuojančių tablečių tirpale, o aparatui esant ne burnoje – jį laikyti specialioje dėžutėje. Specialistas primena, kad būtina reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną kas 4–6 mėnesius.
Susiję straipsniai
