Neretai kasmetinių apžiūrų pas odontologą metu tėvai išgirsta, kad jų vaikai turi netaisyklingą sukandimą, o kartais problema būna akivaizdi ir be specialisto konsultacijos.
Veido ir žandikaulio kineziterapeutė Vita Mozūraitienė, „FaceMyo“ klinikos įkūrėja
Gydytoja ortodontė Monika Šidlauskienė, LSMU Ortodontijos klinika
Visi nori gero sąkandžio
Sąkandžio problemos gali atsirasti ir esant pieniniams dantukams, todėl daugeliui kyla klausimas, kokios priežastys tai sukelia, net jei vaikas buvo maitinamas krūtimi, neturi jokių lėtinių ligų, o tėvų sukandimai idealūs?
Nors sukandimo formavimąsi labiausiai lemia genetika, tačiau aplinkos veiksniai, žalingi įpročiai, infekcinės ligos, mityba, gali pakeisti veido ir žandikaulių augimo kryptį, o „teisinga genetika“ tiesiog neturi progos pasireikšti. Kai nėštumo metu trūksta tam tikrų medžiagų (vitaminų K, D) arba kai būsima mama serga infekcinėmis ligomis, vaisiui gali sukelti tam tikrus anatominius sutrikimus, kurie vėliau pakeičia žandikaulių augimą.
Kada pasitarti su gydytoju? Klaidingai manoma, kad reikia laukti, kol vaiko dantukai pasikeis iš pieninių į nuolatinius. Verta pas gydytoją apsilankyti su 5 metų vaiku. Gydytojas ortodontas patars, ką daryti, kad sąkandis būtų taisyklingas, ir sudarys ilgalaikį gydymo planą.
Išryškėjus problemoms pieniniame sukandime, reikalinga ne tik ortodonto ir odontologo, bet ir veido ir žandikaulių kineziterapeuto pagalba. Šis specialistas padeda atpažinti žalingus įpročius, padeda juos šalinti, gali pagerinti liežuvio raumenų darbą, lūpų čiaupumą, lavina kvėpavimo, rijimo ir kramtymo funkcijas.
Kreivai išdygę pieniniai dantukai dažniausiai jau yra sutrikusių pagrindinių kūno funkcijų pasekmė. O šios gali būti kompleksinės, tad dažnai reikalinga ir kitų specialistų – alergologų, ausies, nosies ir gerklės gydytojų, kartais psichologų, neurologų – pagalba.
Kodėl formuojasi sukandimo problemos?
Pagrindiniai aplinkos veiksniai, kurie turi įtakos žandikaulių augimui: netaisyklinga laikysena, mityba, žalingi įpročiai (piršto, lūpos ar liežuvio čiulpimas, nagų ar daiktų kramtymas), netaisyklingas rijimas, įprotis kvėpuoti per burną. Tuomet veido raumenys veikia netinkamai, žandikauliai auga netaisyklingai. Vaikui gali būti pasiūlyta miofunkcinė terapija. Tai yra vaiko mokymas ir mankštų kompleksas, skirtas stiprinti veido, liežuvio raumenis.
Šiuo laikotarpiu, kuris trunka apie metus, reikia skirti laiko reguliariai atlikti pratimus kelis kartus per dieną, todėl kantrybe turi apsišarvuoti tiek tėveliai, tiek vaikai, tačiau rezultatai būna akivaizdūs, o tai gali padėti išvengti ortodontinio gydymo ateityje.
Miofunkcinė terapija padeda išspręsti ne tik sukandimo, bet ir knarkimo, dantų griežimo, miego, kalbėjimo ir kramtymo, laikysenos problemas.
Kodėl toks svarbus liežuvis
Liežuvio raumuo yra vienas svarbiausių sukandimo formavimuisi. Liežuvis ramybės būsenoje visas turi būti prisiglaudęs prie gomurio, o galiukas liesti dantenas, esančias už priekinių dantų vidinės pusės. Dėl netaisyklingos liežuvio padėties gali susiaurėti žandikaulis, atsikišti priekiniai dantys, susiaurėti kvėpavimo takai. Visa tai susiję su nuolatinių infekcijų ratu, apatinio žandikaulio sąnario problemomis. Esant netaisyklingam liežuvio darbui, net ir ištiesinus dantis, ortodontinis gydymas yra nestabilus, dantys vėl grįžta į savo pradinę padėtį.
Kas gali lemti netaisyklingą liežuvio padėtį? Dažnas kvėpavimas per burną dėl alergijų, nuolatinių slogų, minkšto maisto valgymas ir per maža raumenų apkrova, kuri reikalinga žandikaulių augimui, trumpas lūpos, liežuvio pasaitėlis, kitos problemos.
Kvėpavimas per burną yra avarinis
Liežuvio padėtis turi įtakos ir kvėpavimui. Žmogus, kvėpuojantis per burną, skundžiasi nuovargiu, dantų griežimu, gali turėti elgesio sutrikimų, dažnai serga infekcinėmis ligomis, turi kreivus dantis. Kvėpavimas per burną yra „avarinis“, taip kvėpuoti galima laikinai, esant slogai ar sportuojant, tačiau jam užsitęsus, organizmas patiria nuolatinę įtampą ir yra sekinamas.
Rijimas irgi gali būti netaisyklingas
Žmogus per dieną ryja 500–700 kartų. Rijimo metu dalyvauja daug raumenų, ir jei tai vyksta netaisyklingai, tikėtina, kad vaikas ar net suaugęs žmogus turės atvirą sukandimą. Taisyklingai nuryti maistą galima išmokti, atlikus kineziterapeuto skirtas mankštas, kartais pasitelkiant kitas papildomas priemones.
Miofunkcinė terapija – kaip tai vyksta
Kartais miofunkcinė terapija yra paruošiamasis gydymas prieš ortodontinį gydymą, tačiau dažnu atveju vyksta lygiagrečiai. Pavyzdžiui, jei augimo laikotarpiu liežuvis buvo netaisyklingoje padėtyje, susiformuoja siauras žandikaulis. Kad liežuvis galėtų prisiglausti ir tilpti prie gomurio, jį reikia išplėsti, o tam reikalingas ortodontinis gomurio plėtimo aparatas, kuris padeda išplėsti gomurį per viršutinio žandikaulio vidurio siūlę.
Netaisyklingas veido raumenų darbas gali lemti ir apatinio žandikaulio galinę padėtį. Koreguoti šiai pasekmei reikalingi ortodontiniai funkciniai aparatai, kurie stumia apatinį žandikaulį į priekį. Esant visiems nuolatiniams dantims gali prireikti gydymo breketais ar kapomis.
Taisyklingas sukandimas ir tiesūs dantys, graži šypsena yra geros sveikatos rodiklis. Laiku pastebėjus funkcijų sutrikimus ir pradėjus juos koreguoti, užaugęs vaikas džiaugsis sveikais ir lygiais dantimis.
