
Vaiko gimtadienis, mums, mamoms – ypatinga šventė. Juk kažkada tą dieną mus užliejo neaprėpiamos meilės banga… Norisi, kad ji kasmet būtų nepaprasta, džiugi ir įsimintina. Kaip ją tokią padaryti, kalbamės su vaikų švenčių idėjoms skirtos interneto svetainės gimtadieniomuge.lt įkūrėja ir autore Alvile Rimaite.
Puikus vaiko gimtadienis, koks jis turėtų būti?
Man puiki šventė yra tuomet, kai pajaučiu ją visa širdimi. Taigi ir vaiko gimtadienis, manau, turėtų būti toks – pajaustas iki pat pirštų galiukų ir nutapytas pačiais šviesiausiais jausmais.
Juk tai ir yra visos šventės esmė ir pagrindas. Visa kita – ar gimtadienį švenčiame prašmatnioje kavinėje, ar greito maisto užkandinėje, ar valgome mamos ruoštas vaišes, ar pirktas prekybos centre – tik detalės, kurias kiekvienas pasirenkame pagal norus ir galimybes. Svarbiausia – nuotaika ir jei gebame taip padaryti, kad ir mes, ir, svarbiausia – vaikas, gimtadienį švenčiame su geromis emocijomis, tai ir yra puikus gimtadienis.
Iš to noro padovanoti vaikams šviesias emocijas ir atsirado mano „Gimtadienio mugė“, kurios pagrindinis turinys – idėjos, skirtos pradžiuginti mūsų brangiausius mažuosius žmogiukus: naminių gardumynų, rankų darbo dovanų, smagių žaidimų receptai ir įvairios kitos staigmenos.
Papasakokite apie tas staigmenas. Iš kur semiatės minčių?
Iš vaikystės atsimenu spalvotas saulytes, kurias mama piešdavo ant plėšomo kalendoriaus mūsų – vaikų – gimtadienių proga.
Tas nedidelis juodai baltas lapelis, pražysdavęs linksmomis spalvomis mums, mažiems sukaktuvininkams, būdavo toks svarbus! Juk jis visai šeimai pranešdavo, kad mūsų gimtadienis – didelė šventė! Štai tos saulytės, o kitaip sakant – mamos meilė, ir yra mano įkvėpimo šaltinis kuriant staigmenas vaikams.
O vaikus pradžiuginti juk taip lengva – tereikia akimirkai nustoti darius viską kaip paprastai… Kepate sausainius – įtaisykite juos ant pagaliukų, teikiate gėles – vazonėlį apkaišykite ledinukais, iš lietinių sulipdykite šventinį tortą – fantazijai ribų nėra!
Ir dar – staigmenas vaikams ruošti nepaprastai smagu! Laukdama savo vaikų gimtadienių pati susikuriu mažą šventę vien planuodama vaišes, rinkdama dovanas, ruošdama malonias smulkmenas. Ir tam visai nereikia kažko toookio! Pakanka vienos ar kelių staigmenėlių, paruoštų su meile ir troškimu pradžiuginti mažąjį žmogutį. Kada nors ir jie kurs kažką panašaus savo vaikams…
Kaip ir visuose darbuose, taip ir organizuojant vaiko gimtadienį, pagrindinis pagalbininkas – tinkamas planavimas.
Susiplanavus galima kalnus nuversti! „Gimtadienio mugėje“ esu sudariusi specialų prieššventinių darbų tvarkaraštį, kuriuo ir pati vadovaujuosi. Juk labai daug dalykų galime pasiruošti iš anksto, ramiai, neįsijungus panikos ir „nieko nespėju“ mygtukams. Tuomet, jų ruošimas bus vienas malonumas, o šventei atėjus galėsime tiesiog ja džiaugtis. Planuoti patarčiau viską: vaišes, dovanas, staigmenas, pramogas ir žaidimus.
Kokios veiklos patartumėte suplanuoti vaikų šventei ir ar reikia planuoti, gal tiesiog vaikams geriau leisti laisvai žaisti?
Mano patirtis rodo, kad gimtadienio veiklą geriau šiek tiek suplanuoti. Ypač jei švenčiama namuose ar kitoje erdvėje, kuri savaime vaikų labai neužima. Patiems vaikams, ypač mažesniems, dažnai būna sunku sugalvoti bendrą veiklą, o juk dažnai į gimtadienį dar susirenka ir skirtingo amžiaus vaikai, kai kurie jų tarpusavyje nėra gerai pažįstami. Žinoma, jei švenčiama žaidimų kambaryje, nuotykių parke ar kitoje vietoje, kur vaikams ir taip apstu pramogų, kurias knieti išbandyti, tuomet daug veiklos planuoti nereikia.
Ar leisti vaikams patiems žaisti, ar dalyvauti kam nors iš suaugusiųjų?
Tai labiausiai priklauso nuo vaikų amžiaus. Kuo mažesni žmogiukai, tuo daugiau jiems reikia, kad suaugusieji su jais užsiimtų ir kažką veiktų. Iki kokių 4–5 metų suaugusio žmogaus dalyvavimas, mano galva, būtinas – kad vaikai neužsigautų, būtų saugūs ir turėtų ką veikti. Švenčiant vyresniems, suaugusysis jau gali ir nedalyvauti, atrodytų, kad vaikams galima pasakyti, ką veikti, ir tegul žaidžia. Vėl siūlyčiau elgtis pagal situaciją ir nepamiršti bent retkarčiais žvilgtelėti, kaip vaikams sekasi – kitaip (šneku iš patirties) šventę gali apimti nevaldoma gimtadienio siautligė.
Taip, vaikų gimtadienis gali ir namus nuversti… Ką patartumėte – ar geriau švęsti namuose, ar kitoje vietoje?
Šį klausimą kiekviena šeima sprendžia, atsižvelgdama į daugelį dalykų: namų erdvumą, finansines galimybes, vaiko svajones… Žinoma, šventimas kitur, ne namuose, turi daugybę patrauklių pusių – visų pirma kita aplinka dažniausiai savaime, ypač vaikams, yra šventiškesnė nei namai, be to, išvengiama didžiulių tvarkymųsi prieš ir po šventės. Kai vaikai mažesni, man visai smagūs gimtadieniai namuose – jie tokie jaukūs, o ir mažiems vaikams aplinkos pakeitimo nelabai reikia.
Juk jiems įspūdžių pakanka vien iš susirinkusių svečių, kuriuos dažnai ne visus gerai pažįsta… Bet ir čia siūlyčiau elgtis atsižvelgiant į patį vaiką, kurio gimtadienis švenčiamas, nes vaikas vaikui nelygu, kitąsyk net ir visai mažuliukas kuo puikiausiai jaučiasi pirmą kartą matomoje vietoje tarp krūvos nepažįstamų žmonių.
Organizuojant vaikų gimtadienius, kyla klausimas, ar vaikus kviesti kartu su tėveliais, ar vienus? Ką patartumėte?
Aš pati esu už tai, kad vaikų gimtadienis turi būti vaikų šventė. Nes, pripažinkime, neretai tėvams gerokai didesnis galvos skausmas būna rūpinimasis, kuo pavaišinti ir kuo užimti suaugusiuosius. Vaikai tuo tarpu paliekami patys sugalvoti kuo užsiimti, o jiems, ypač mažesniems, ne visados tai sekasi gerai. Manau, kad galima mandagiai pasiūlyti galimybę atvesti ir palikti vaiką gimtadienyje (daug tėvų turbūt ir apsidžiaugtų tokia galimybe!), o jei tėveliai nori likti – prašau, tačiau pagrindinis dėmesys bus skiriamas vaikams. Šioje vietoje galima patogiai pasinaudoti kvietimu į gimtadienį – jame žaisminga forma nurodyti, kokios gimtadienio taisyklės, gali būti lengviau nei tai pasakyti žodžiu.
Siūlyčiau išdrįsti ir padaryti taip, kaip norisi jūsų vaikui ir jums patiems. Nes tai jūsų šeimos šventė, o gyventi reikia taip, kaip nori pats. Tada ir kiti aplinkui būna laimingesni.
Ar vaikui leisti dalyvauti pačiame planavimo procese?
Kai vaikas jau paaugęs ir moka rinktis, būtinai reikia aptarti su juo jo lūkesčius, ir, jei jie įgyvendinami, atsižvelgti į juos, o jei ne – ramiai paaiškinti, kodėl to padaryti neįmanoma, kartu išrinkti kitas, realiai įgyvendinamas šventės galimybes. Aš savo aštuonmečio Viliuko jau kelerius metus klausiu, kokį tortą jam iškepti, derinu kitų vaišių valgiaraštį. Vaikas taip dar geriau gali pajausti, kad šventė tikrai jo.
Prašnekome apie tortą, ar būtina jį sureikšminti?
Tikrai ne. Svarbu, kad jis būtų. Nes jis vis dėlto gimtadienio karalius. O koks jis bus – čia jau kiekvienos šeimos reikalas. Aš pati visada labiau už natūralų maistą, be to, man ir labai patinka gaminti saldumynus (ir ne tik gaminti…). Jei mano vaikas staiga pareikštų, kad labai svajoja apie tortą-mašinytę ar tortą-barbę, tai gimtadieniui tikrai jį suorganizuočiau. Juk ne kasdien gimtadieniai būna…
Ką manote apie teminius gimtadienius?
Jei tik vaikas nori, teminiai gimtadieniai labai šaunu! O temų sugalvoti galima labai įvairių, ne tik princesių ar piratų: drugelių, lobio ieškotojų, mėgstamo knygos ar filmuko veikėjo, traukinių, lėktuvų, žvėrelių, šokėjų, kino vakarėlio. Teminiams gimtadieniams lengviau suplanuoti žaidimus ir pramogas, vaikui tokia šventė daugiau įsimena.
Kokias vaišes patartumėte ruošti?
Vaikų vaišės turėtų būti tokios, kad patiktų vaikams, visų pirma pačiam sukaktuvininkui. Pildant vaikų norus reikėtų nepamiršti ir sveiko proto, kad šventė nesibaigtų negalavimais. Labai svarbu pasirūpinti, kad vaikai turėtų tinkamų gėrimų – sveikiausias yra vanduo, tačiau ne visi jį mėgsta, tad tiks kiti, ne itin saldūs, namuose ruošti gaivūs gėrimai.
Vaikai yra vaikai ir jiems kartais didesnį įspūdį palieka vaišių išvaizda nei skonis. Todėl siūlyčiau bent trupučiuką vaikų vaišes papuošti – tai galima padaryti labai paprastai, o vaikams džiaugsmo – galybė. Jei trūksta idėjų – užsukite į gimtadieniomuge.lt, ką nors kartu sugalvosime!
Dažnai gimtadienio šventimas nukeliamas savaitgaliui, nes taip patogiau. Ar kažkaip pažymėti tokiu atveju pačią gimtadienio datą?
Būtinai, siūlau bent kukliai pažymėti pačios šeimos rate. Bent keliais balionais papuošiant namus, skania vakariene, smagia staigmena. Ir nereikia bijoti, kad taip išlepinsime vaikus. Išlepinti galima kitais dalykais, tarkime, laiko ir dėmesio neskyrimą bandant kompensuoti materialiais dalykais. Savo dėmesiu ir meile mes jų neišlepinsime, jie augs tik laimingesni ir sveikesni, jei jaus, kad yra mylimi, kad jų gimimas – mums didelė šventė. O vėliau tokie vaikystės prisiminimai, kaip ir mano mamos kalendoriuose pieštos saulutės, šildo visą gyvenimą. Ne tik šildo, bet ir saugo. O tai, manau, geriausia, ką galime duoti savo vaikams – tokią meilę, kuri būtų stiprus viso gyvenimo pagrindas.

Prieššventinių darbų atmintinė
1. 4–5 savaitės iki gimtadienio: pasikalbėkite su vaiku apie jo šventės lūkesčius, suplanuokite biudžetą; išrinkite ir, jei reikia, užsakykite šventės vietą, pramogas; sudarykite svečių sąrašą, pradėkite planuoti dovaną ir dekoracijas.
2. 2–3 savaitės iki gimtadienio: išsiųskite kvietimus, suplanuokite gimtadienio programą ir vaišes (jei reikia, jas užsakykite), nupirkite dovaną.
3. 2–4 dienos iki gimtadienio: supakuokite dovaną, nupirkite produktus ir pagaminkite vaišes, kurias galima paruošti iš anksto.
4. 1 diena iki gimtadienio: sutvarkykite ir papuoškite šventės vietą, iškepkite ar nupirkite tortą, paruoškite kelis vaišių patiekalus, pasikalbėkite su vaiku apie ateinančią, smagių įvykių kupiną dieną – suteikite jam galimybę pajausti nepaprastas šventės laukimo emocijas.
5. Gimtadienio dieną: paruoškite likusią dalį vaišių, žaidimus, padenkite stalą, papuoškite vaikus ir patys pasipuoškite, įkvėpkite pilnus plaučius geros nuotaikos ir džiaukitės švente!
Krizinės gimtadienių situacijos – kaip jas spręsti, o dar geriau – išvengti
1. Nevaldoma gimtadieninė siautligė – ypač dažna berniukų gimtadieniuose. Atidžiai diagnozuokite: jei tai tik siautėjimas proto ribose – kištis nereikėtų, tačiau kai situacija tampa tikrai nevaldoma – būtina pertrauka. Ją užpildykite ramesne, bet ne mažiau smagia veikla – pakvieskite valgyti torto ar kitų skanumynų, pasiūlykite įdomų, dėmesio sukaupimo reikalaujantį žaidimą. Patirtis rodo, kad kuo daugiau gimtadienio programa apgalvota ir paruošta, tuo mažiau galimybių pasireikšti turi nevaldomi siautėjimo protrūkiai.
2. Vaikai nenori žaisti to, kas siūloma. Jei taip nutiko, ramiai nustatykite priežastis – gal siūlomam žaidimui netinkamas metas, gal vaikai mielai žais jį po pusvalandžio, o tik dabar norėtų veikti ką kita. O gal – žaidimas netinkamas jų amžiui ar temperamentui. Bet kuriuo atveju – jei nenori visi, tegul nežaidžia – leiskite jiems veikti ką nori, o jei žaisti nenori tik dalis – pasiūlykite žaidimą pažaisti trumpesnį laiką, arba tik tiems, kurie to nori. Tokios situacijos išvengti labiausiai padėtų žaidimų ir pramogų planavimas pasitariant su pačiu vaiku, paprašant jo papasakoti, ką jis ir jo draugai labiausiai mėgsta žaisti, savo vaiko pasaulio pažinimas ir pajautimas. Be to – norint vaikus įtraukti į bendras pramogas, svarbu pašalinti dėmesį blaškančius dalykus – jei švenčiate namuose, vaiko kambaryje sumažinkite žaislų skaičių, dalį jų galima uždengti audeklu ir pan.
3. Vaikai nenori valgyti normalaus maisto, arba – saldumynai valdo… Aš pati į tokias situacijas žiūriu ramiai ir, manau, kad šventės – ne tas metas, kai būtina laikytis visų sveikos mitybos principų. Svarbu stebėti, kad vaikams nepradėtų skaudėti pilvukų nuo pernelyg didelių kiekių riebaus, saldaus, įvairių priedų kupino maisto. O tam užkirsti kelią galima planuojant vaišes – parinkti ne perdaug riebius patiekalus, pirmenybę teikti paprastesniems ir namuose ruoštiems valgiams, į valgiaraštį įtraukti patraukliai papjaustytų daržovių, pasirūpinti, kad vaikai gertų pakankamai vandens ar kito sveiko gaivaus gėrimo.
4. Prastai nusiteikęs svečias. Viską matęs, viską žino, niekas jam neįdomu, viską kritikuoja – būna ir taip. Oi, oi, tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai gailiesi, jog pakvietei vaikus be tėvų, ir spręsti jų atžalų nuotaikas tenka pačiam. Sprendimas –ramiai pakalbėti su nepatenkintu svečiu, paaiškinti, jog vyksta šventė, ir visiems bus smagiau pasitelkus geras nuotaikas. Kraštutinė priemonė – jei vaikas tikrai gadina šventę nepagrįstai blogu elgesiu – mandagiai pasiūlyti, kad susisieksite su jo tėveliais ir jis turės galimybę palikti gimtadienį anksčiau laiko, jei jame jaučiasi blogai.
Vaikui tinkamai nesureagavus – šį pažadą neatidėliojant įvykdyti.
5. Visi vaikai viską nori daryti pirmi. Pirmenybė gimtadienio metu turi tekti pagrindiniam veikėjui – vaikui, kurio gimtadienis. O likę vaikai viską daryti galėtų abėcėlės tvarka (galima kaitalioti – vieną kartą iš vienos pusės, kitą – iš kitos), pagal amžių, ūgį ar kitą jūsų pasiūlytą tvarką.
6. Susitiko du ožiukai. Čia trumpai ir aiškiai – ožiukus išskirti būtina, gimtadienyje pliektis tikrai ne vieta.
7. Su manimi niekas nedraugauja… Geriausia šiai situacijai užbėgti už akių – planuojant svečius – pasitarti su vaiku, pasikalbėti, kad jis, kaip šventės šeimininkas turės pasirūpinti, jog visi vaikai jaustųsi gerai, visiems parodyti dėmesį ir su visais žaisti. Todėl ką kviesite, irgi geriausia derinti su vaiku – tų vaikų, su kuriais jūsiškis tikrai nesutaria, nederėtų kviesti vien todėl, kad tai jūsų draugų, kaimynų ar viršininkų vaikai, ir jums nepatogu nepakviesti.
Kartais tokia situacija, kai kažkuris vaikas pasijaučia atskirtas, nutinka ir tarp paprastai gerai sutariančių vaikų. Tokiu atveju reikalingas protingas ir ramus suaugusiojo įsikišimas, pasiūlymas tokios veiklos, kuri įtrauktų ir suvienytų visus vaikus.
Trumpai tariant, nepamirškime, kad mes, suaugusieji, vaikų šventėse turime atlikti nematomo ir išmintingo vaikų nuotaikų barometro vaidmenį. Jei svyravimai nedideli – nesikiškime jei kažkas jaučiasi blogai, mūsų užduotis – ramiai ir išmintingai pažvelgti į situaciją ir padėti mažiems žmogučiams ją sėkmingai išspręsti.
Susiję straipsniai